Don Zhuani...
Endesh
si hije,
Mes ecejakesh
tė pasosura
Dashnor
i pėrjetshėm.
Tragjik
i shekujve.
Ti.
Donzhuani
shqiptar
i legjendave.
Ti.
Fantazma
ironike
e netėve !
Kostandin!
Vėlla
i pėrbaltur.
Pse
frikė
patėn?
Pse
sthanė
tė vėrtetėn?
Qė,
Doruntainat,
ti,
i ndėrrroje
pėrditė.
Pse
e pėrēudnuan
kėshtu
legjendėn?
Pse
mbyllėn
sytė?
Shkatėrron
dhe rilind.
Shuan
dhe ndez,
Ėndėrrat
e vajzave,
tė prera
nė mes...!
Herė copa balte
tragjike,
lėshon.
Herė ar eliksir dashurie.
Herė Doruntinėn princeshė,
pėrqafon.
Herė,
i frikshėm,
shfaqesh
si hije.
Qėndron
statujė,
mes jetės
dhe varrit.
Dhe,
stepesh!
Tė hysh,
a,tė dalėsh?
Tė rendėsh ,
mes territ
dhe
skandalit,
a,
hapin,
gjėkundi,
ta ndalėsh?
Kostandin!
Don Zhuani im, shqiptar.
Oqeane lotėsh
mblodhe,
nė altarėt
e pritjes.
Pasione pa fund
ndeze.
Shojte,
zjarre
tragjikė.
Me alibinė- satirė
tė Ngritjes,
nga,
i yti
varr,
alegorik !
Endesh
fantazmė,
mes,
ecejakesh
tė panumėrta...
Dashnor
i pėrjetshėm.
Vėlla!!!
Ah,
sikur...!
Doruntinat
e dhimbjes,
nuk vdesin.
Rilindin,
nga brinjėt
e tua
Si
Eva,
nga Adami,
dikur !!!