nga Administratori Mon 27 Feb 2012, 11:16
DASHURIA IME
Ti je magjia ime, mrekullia vetė;
je ēaji qė mė ngroh me avull-duart e tua
sa herė kam nevojė, sa herė mund tė dua;
je vargu i fundit stinės qė pres me deshirė
pa pasur rėndesi se cila, sepse ēdo stinė
merr aromėn e fjalėve, jargavan erėmirė,
je qetėsia qė lus vetmisė sime,
unaza qė dua gjithė jetėn tė mbaj,
shtrati shndėrruar nė kuti tė vogėl,
por qė nxė fjalėt e dashurisė
nga fjalorėt e gjithė botės,
gjuha qė mundemi ta flasim veē bashkė,
loti qė mban mallin e paprovua,
ėndrra qė shihet pa tė zėnė gjumė,
llamba qė ndriēon me fjalė e flakė,
zjarri qė nuk djeg por shkruan,
fryma qė vesh njė pėrrallė kur merr jetė,
deti qė freskon edhe kur s“lag,
kripa qė i provoj shijen e vėrtetė...
Je gishti qė drejtohet vetėm tek ti,
Emri qė ta kam ngjitur unė,
Unė qė s“rri dot pa veten,
O imja dashuri,
Je vetja qė aq shumė duhet,
edhe nėse s“thuhet!