Porosia e nanes
Pėr ke nė dritė ju qita,
o djelm!
Pėr ke ju rrita,
o bij`?
Pse u gėzova unė nė jetė?
Nanėn po e leni sot
kur kryet
me mburrje pėr ju e ngrita;
kur futėn e zezė e hoqa;
kur zjarmin nė votėr
pa frigė e ndezim nė mbramje
kur sofrėn ma thatė s`e shtrojmė!
Nė dheun e huaj shkoni?
Atje
ku vesh s`ju marrin:
ku vllau tė vllanė
me bisht tė synit shikon
e punėn e vet soll kqyrė!
Atje
ku bima ndėr ara
thahet nėn hanė;
ku grizhlat sqep-mprehta
frytet e vjeshtės s`parit shkretojnė!
Atje
ku dheu i zi
randė do t`ju peshojė mbi rreshtna
pa etnit tuej pėr bri!
Unė be po u qes,
bre djelm
nė trollin
qė shkelėt si fėmi,
nė eshtnat e tė parėve,
nė gjakun e derdhun pėr liri,
nė fatlumninė tuej e tė nipave,
nė tamblin e gjive tė mi`
m`i terni lotėt qė t`harroj ēdo dhimbė:
mos me u nda
prej prehnit tim
as vllau me vlla!