ASTEROIDET DHE KOMETAT Shkencėtarėt theksojnė se mundėsia e njė pėrplasjeje nė mes tė Tokės dhe disa prej asteroideve tė njohura rritet pėrditė. Dankėn Smith, asistent profesori pėr teknologjinė e hapėsirės nė Univerzitetin e Salfordit thot se shkencėtarėt kishin identifikuar mė shumė se njė mijė asteroide, tė madhėsive tė ndryshme, qė kanė orbita rreth Diellit qė kalojnė rrugėn e Tokės. Shkencėtarėt thonė se asteroidet e mėdha kanė goditur Tokėn mė parė dhe ėshtė vetėm ēėshtje kohe para se ndonjėra tė godas Tokėn pėrsėri. 25
ēdo vit, shumė copėza tė mbeturinave godasin planetin tonė, por shumica e tyre janė aq tė vogla sa qė digjen nė atmosferė pa shkaktuar rrezik, tė pavėrejtura prej nesh. Mirėpo, njė sasi e kėtij materiali ėshtė mė e madhe se qė atmosfera mund tė durojė.
Gjeologu Valter Alvarez regjistron ngjarjet e mundshme tė njė komete (meteor - yll qė kėputet) qė hyn nė atmosferėn e Tokės nė librin e tij "T-Rex dhe Krateri i Fatkeqėsisė/ Vdekjes" ku ai pėrshkruan botėn 65 milionė vjet mė parė:
Fatkeqėsia po vinte nga qielli, nė trajtėn e njė komete apo asteroidi tejet tė madh Ć¢ā¬ ende nuk jemi tė sigurt ēfarė ishte. Me sa duket dhjetė kilometra mespėrmes, duke udhėtuar dhjetėra kilometra nė sekond, energjia e tij e lėvizjes kishte aftėsinė shkatėrruese tė njėqind milionė bombave hidrogjenike. Poqese ishte asteroid, ishte njė shkėmb i plogėsht i dhėmbėzuar nga krateret, i errėt dhe ogurzi, i padukshėm deri nė momentin e fundit para se tė godiste. Poqese ishte njė kometė, ishte njė top akulli i ndytė, qė nxjerr jashtė gazėra tė avulluara nga nxehtėsia e Diellit, dhe lajmėroi fatkeqėsinė qė afrohej me njė kokė ndriēuese dhe njė bisht shkėlqyes tė pėrhapur pėrgjatė gjysmės sė qiellit, duke e ndriēuar natėn dhe nė fund tė dukshėm madje edhe gjatė ditės me afrimin e Armagedonit (Mbarimit tė botės). 26
Shkencėtarėt besojnė se njė trup shumė i madh qiellor (sipas tė gjitha gjasave njė kometė) u pėrplas me Tokėn 65 milionė vjet mė parė dhe la gjurmė tė shumta. Bazuar nė kėtė pėrvojė dhe nė pėrplasjet pasuese, ėshtė e mundshme tė parashikohen ngjarjet qė pasojnė njė pėrplasje tė tillė dhe pasojat e mundshme pėr planetin tonė.
Energjia potenciale e njė komete para pėrplasjes ėshtė e barabartė me 100 miliardė megaton TNT, e cila do tė bėjė qė ajo tė avullohet pėr sekonda dhe mund tė lėrė njė krater 40 kilometra (25 milje) tė thellė. Si krahasim, njė bombė hidrogjenike ka forcėn e 1 megatoni TNT. Nė kulminacionin e luftės sė ftohtė, kishte 10,000 armė tė tilla. Nė anėn tjetėr, forca potenciale e njė komete ėshtė 10 milionė herė mė e madhe se forca e gjithė eksplozivėve qė ekzistonin nė atė kohė.
Kur'ani zbulon se nė Ditėn e Gjykimit do tė ketė dridhje tė tmerrshme, se gjithēka do tė rrafshohet dhe se oqeanet do tė vlojnė. Pėrplasja me njė kometė apo njė asteroid do tė mund tė shkaktonte gjithė kėto fatkeqėsi. Valė masive sizmike do tė trazonin shtratet e oqeaneve, duke shkaktuar rrėshqitje tė tokės dhe valė vigane tė baticės. Shkencėtarėt bėjnė vėrejtje se valėt e mėparshme tė baticės tė shkaktuara nė kėtė mėnyrė ishin tė njė madhėsie tė tillė sa qė lanė gjurmėt e tyre nė shtratin e oqeanit.
Hulumtimet mė tė reja zbulojnė se njė objekt i madh qė ra nė Gjirin e Meksikos krijoi valė tė baticės tė njė shkalle tė gjerė qė u drejtuan nga Florida. Ndėrsa lėviznin nė drejtim tė cakut tė tyre, ato u bėn edhe mė tė mėdha dhe rrezikuan bregun e detit. Ato nė fund shkatėrruan rajone tė mėdha tė pyjeve. Edhepse shumė njerėz jetojnė sikurse vdekja e tyre dhe Dita e Gjykimit s'do tė vijnė kurrė, nuk ka asnjė arsye pse njė katastrofė e tillė s'do tė duhej tė ndodhte. Pėr shembull, njė ditė para se tė ndodhte katastrofa e pėrmendur mė lartė, dheu qė mbulonte brezet e mėdha tė tokės sė Amerikės dhe Meksikos ishte pjellor; mirėpo, posa ato goditėn, e tėrė ajo u katandis si mos mė keq. 27
Katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, Allahu zbuloi se nė Ditėn e Gjykimit qielli do tė ndahet mė dysh (do tė ēahet) (Sure Hakka: 16) dhe do tė jetė sikurse kallaji i shkrirė (Sure Me'arixh:
. Ky skenar i ngjanė efekteve tė njė komete apo njė meteori tė madh qė pėrplaset me Tokėn.
Poll Dejvis, nė librin e tij Tre minutat e fundit, thot se njė komet nė njė shteg qė ēon te pėrplasja me Tokėn do tė rrezatojė njė dritė aq tė fortė sa qė atmosfera do tė fillojė tė digjet nga lart dhe tė shkrihet si metal. Ai poashtu thot se gazėrat qė do tė lirohen nė boshllėkun e hapėsirės do tė krijojnė njė tornado. Kėto thėnie janė plotėsisht tė ngjashme me atė qė thuhet nė Kur'an, si nė vazhdim:
E kur tė ēahet qielli e tė bėhet i kuq si vaji i shkrirė. (Sure Rahman: 37)
Shkrirja dhe rrjedhja e qiejve si kallaji i shkrirė apo si vaji i shkrirė na pėrkujton njė lėng tė nxehtė, tė rrjedhshėm dhe tė dendur. Nė njė rast tė tillė, qielli do tė merrte njė ngjyrė tė kuqe tė nxehtė. Siē thekson Dejvis, atė Ditė gazėrat e tejnxehura do tė mund tė formonin tornado dhe nga kjo ngjasimi me njė ngjyrė tė kuqe rozė ėshtė i qartė.
Allahu do tė sjellė Ditėn e Gjykimit nė njė kohė tė paracaktuar dhe do t'i pėrmbushė premtimet e Tij. Kėto ngjarje mund tė ndodhin njė nga njė apo tė gjitha pėrnjėherė. Gjėra tė ngjashme kanė ndodhur mė parė, sepse tė dyja si asteroidet ashtu edhe kometat kanė shkaktuar dėme tė kufizuara dhe herave tjera dėme gjithėpėrfshirėse. Vetėm Allahu e di kohėn e tė ardhmės.
Shkencėtarėt parashikojnė se njė asteroid do t'i afrohet Tokės nė vitin 2028. Sipas tyre, nėse ai bie nė Oqeanin Atlantik, Amerika dhe Evropa do tė fundosen; nėse bie nė tokė, do tė jetė shumė mė shkatėrrimtar. Asteroidet qė do tė hynin nė atmosferė do tė shkaktonin tėrmete dhe erupcione vullkanike, pluhuri i tė cilave do ta mbėshtjellte Tokėn me errėsirė. Astronomėt theksojnė se madje edhe afėrsia e njė komete tė tillė do tė paraqiste njė rrezik tė madh pėr Tokėn. 28
Shkencėtarėt i referohen kometės Suift-Tatėll, e cila kaloi pranė Tokės nė vitin 1993 dhe pritet tė kthehet nė vitin 2126. Llogaritjet sugjerojnė njė mundėsi tejet tė madhe tė pėrplasjes, pasiqė pritet tė kaloj pranė vetėm dy javė largėsi Ć¢ā¬ njė takim me tė vėrtetė shumė i afėrt Ć¢ā¬ dhe shumė shkencėtarė janė vėrtetė tė shqetėsuar dhe tė brengosur pėr njė shmangje aq tė afėrt.
Orbitat e paqėndrueshme tė kėtyre objekteve krijojnė njė lėvizje tė vazhdueshme, qė don tė thot se Toka dhe planetet tjera janė vazhdimisht nė rrezik. Sipas ekspertėve, Suift-Tatėll apo ndonjė objekt tjetėr mė nė fund do tė ndeshet me Tokėn. Disa prej tyre do tė mund tė shkaktonin shkatėrrim edhe mė tė madh se tė gjitha armėt bėrthamore tė njerėzimit sė bashku. Ne nuk e dimė vetėm se kur do tė ndodhė kjo.
Dejvis thot: "kur tė ndodhė kjo, do tė jetė lajm i keq pėr njerėzit. Do tė ketė njė ndėrprerje tė vrazhdė dhe tė pashembullt nė historinė e species sonė." Ai thot se njė pėrplasje gati me siguri do tė shėnonte fundin e njerėzimit. 29 Ai merret gjerėsisht me kėtė temė nė librin e tij Tre minutat e fundit, nė tė cilin ai deklaron se mė 21 Gusht tė vitit 2126, Suift-Tatėll do ta godas Tokėn dhe nė kėtė mėnyrė do tė shpallė ditėn e fundit tė planetit tonė. Ekziston njė ngjashmėri tė madhe nė mes tė asaj qė ai rrėfen dhe qė Allahu zbulon, si nė vijim:
Data: 21 Gusht, 2126
Fundi i Botės
Vendi: Toka
Koka e vogėl e kometės zbulon fuqinė e tmerrshme shkatėrruese tė saj. Po i afrohet planetit tė Tokės me njė shpejtėsi marramendėse prej 40,000 miljave nė orė, 10 milja pėr ēdo sekond Ć¢ā¬ njė trilion tona akulli dhe shkėmbinjėsh, e pėrcaktuar tė godas me njė shpejtėsi 70 herė shpejtėsia e zėrit.
Drejtpėrdrejt mbi pikėn zero (epiqendrėn e shpėrthimit), qielli ēahet mė dysh. Njė mijė milje kub ajėr pėrplasen tutje. Njė gisht i flakės pėrcėlluese mė i gjerė se njė qytet lėvizė nė formė harku nė drejtim tė tokės dhe pesėmbėdhjetė sekonda mė vonė ngulet nė Tokė. Planeti dridhet me njė fuqi prej dhjetė mijė tėrmetesh. Njė valė goditėse e ajrit tė zhvendosur pėrshkon sipėrfaqen e globit, duke rrafshuar ēdo ndėrtesė, duke bėrė hi e pluhur gjithēka qė i ndodhet nė rrugė. Terreni i rrafshėt pėrreth vendit tė pėrplasjes ngritet nė njė unazė malesh tė lėngėta disa milje tė larta, duke shfaqur zorrėt e Tokės nė njė krater qindra milje tė gjatė. Muri i shkėmbinjėve tė shkrirė derdhet jashtė, duke e mbuluar pejzazhin si njė mbulesė qė lėvizė ngadalė
Pėrbrenda vet kraterit, triliona tonė shkėmbinjėsh avullohen. Shumė mė tepėr spėrkatet lartė, njė pjesė e saj hidhet lartė nė hapėsirė. Edhe mė shumė ėshtė flakur pėrgjatė gjysmės sė njė kontinenti pėr tė rėnė poshtėė me qindra apo edhe me mija milje larg, duke shkaktuar shkatėrrim tė madh nė gjithēka nėn tė. Njė pjesė e lėndės sė shkrirė qė hidhet jashtė bie nė oqean, duke shkaktuar dallgė gjigante qė vetėm sa e rritin ērregullimin qė pėrhapet.
Njė shtyllė e gjerė e pluhurit pėrhapet nė atmosferė, duke e mbėshtjellur diellin pėrgjatė tėrė planetit. Tani drita e diellit zėvendėsohet me njė shkėlqim ogurzi drithėrues tė njė miliardė meteorėve, qė e pjekėn tokėn nėn to me nxehtėsinė e tyre pėrcėlluese, pasiqė materiali i zhvendosur kthehet furishėm prapa nė atmosferė nga hapėsira. 30
Padyshim se ky pėrshkrim nuk ėshtė larg tė vėrtetės. Vetėm njė kometė mund tė shkaktojė njė dėm tė tillė, por ne nuk e dimė se kur do tė pėrplaset me Tokėn. Pa marrė parasysh se sa njerėzit pėrpiqen tė mohojnė ekzistencėn e Ditės sė Gjykimit, mund t'iu kundėrvihet si njė mundėsi qė ėshtė mė e afėrt se qė e mendojnė ata, sepse Kur'ani zbulon se:
Vetėm Allahut i takon fshehtėsia e qiejve dhe e Tokės! ēėshtja e Orės (Kijametit) ėshtė larg vetėm sa hedh njė shikim, ose edhe mė afėr. Allahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send. (Sure Nahl: 77)