Dashuria sipas filozofisė
Platone (428/427-347 p.K) prezentohet si mendimtar i parė perendimor, qė i jep njė kontribut specifik rreth dashurisė. Mendimi i tij ka mbetur nė shekuj si njė pikė baze pėr gjithė tė tjerėt qė e kan trajtuar dashurin nė mėnyrė filozofike. Pėr Platonin dashuria (greqisht Eros Dashuri) ėshtė njė forcė e madhe dhe e fuqishme qė karakterizohet pėr kapacitetin e saj si ndėrmjetsuse dhe bashkuese, i jep njeriut njė shtyrje tė ordinuar tė diturisė, qė tejkalon ēdo gjė materiale dhe qė e ngrit karh njė pamje tjetėr qė ne e quajm ideale, qė shkon mė tej asaj fizike, ku gjindet Bukuria, e Vėrteta dhe e Mira. Dashuri do tė thotė tė zbresėsh nga ajo qė ėshtė e pėrjetshme, perfekt dhe i pa ndryshushėm.
Dashuria, pėr Platonin i pėrngjan filozofisė, sepse edhe filozofia e dėshiron tė vėrtetėn, tė bukurėn dhe tė mirėn. Dashuria platonike vendos njė urė ku lidh universin e ndjeshmėrisė me atė tė intelektit, nė mes asaj matriale dhe atė shpirtėrore. Sipas tij Dashuria gjithnjė liron njeriun nga njė izolim qė njeriu gjindet nė kėtė botė, sepse njeriu nuk e njeh tė vėrtetėn nė totalitet, e tė bukurėn nė pėrgjithėsi, pėr shkak se jemi tė izoluar nė kėtė trup qė gjindemi, dhe prandaj nuk njohim asgjė. Dashuria liron, sepse tejkalon ēdo ide qė ne kemi e mundohemi tė kuptojm. Shumė herė ne nuk i shohim gjėrat, por kur personi na thot eshtė kėshtu, ne besojm sepse e dashurojm, ja njė dashuri pėr Platonin, kjo ėshtė dashuria qė e tejkalon ēdo gjė qė nuk mundet tė meret me intelektin tonė.
Plotino njė filozof tjetėr (205-270) thot se shpirti i njeriut ėshtė nė njė udhėkryq ku mundohet dhe vuan, sepse e ka si barr trupin e njeriut, por dashuria qė gjindet nė kėtė shpirt, e ngrit forcėn e tij qė tė ec para e tė njeh gjėrat mė mirė dhe tė zgjedh jetėn nė mėnyrė mė te pershtatshme. Por Plotino kundėrshton njė dashuri Platonike, sepse dashuria nuk bėn qė njeriu tė kthehet nė njė ngjarje tė kaluar, por shikon njė gjė shumė mė specifik pėr tė ardhmėn.
Baruch Spiniza (1632-1677) ky filozof dashurin e lidh me Zotin, sepse kjo dashuri lidhet me iden, ku ne zotin e kemi vetėm si njė ide, por qė nuk kemi njė figur reale tė tij, por prap kemi njė dashuri. E kjo dashuri pėr Spiniza ėshtė njė dashuri shumė mė e komplikuar. Ne kemi ide se njė Zot ekziston, ne e nderojm dhe e respektojm me dashuri, por nuk e njofim. Nga e marrim ne kėtė dashuri? Njė dashuri e tillė na bėnė tė kuptojme se dashuria ėshtė diēka qė ndihet nė ndjenjat tona, diēka qė nuk na len tė shkojm sipas asaj truperore, por diēka shumė mė e thelluar dhe mė e prekshme nė thellsit tona njerzore.
Njė dashuri shqisore, ėshtė shumė mė e fuqishme, sepse pėrkul njeriun por nė tė njejtėn kohė e ngrit. Shpesh herė nė jetėn e pėrditshme ndodh me ne kur e duam dike me tė vėrtet, dhe kur ai person tregon diēka tė rėndėsishme, ne mundohemi tė pėrgjigjemi nė mėnyrė mė tė prekur dhe tė pėrjetuar nė ndjenjėn tonė, me njė pėrvujtėsi shumė mė tė cekur dhe tė thelluar. Dashuria e plot dhe e pastėr ėshtė e tillė, qė prek ēdo gjė nė pjesėt tona mė tė harruara dhe mė tė lėnė anash, dhe nė kėtė mėnyrė zgjon cdo gjė, e atėherė personi mund tė quhet person i pjekur nė dashuri.
Filozofia e mban dashurinė si diēka mė tė rėndėsishėm pėr jetėn e njeriut, ku pa dashuri nuk ka jetė, nuk ka vlerė jeta e njeriut, nuk ka arsye qenja jonė.
Platone (428/427-347 p.K) prezentohet si mendimtar i parė perendimor, qė i jep njė kontribut specifik rreth dashurisė. Mendimi i tij ka mbetur nė shekuj si njė pikė baze pėr gjithė tė tjerėt qė e kan trajtuar dashurin nė mėnyrė filozofike. Pėr Platonin dashuria (greqisht Eros Dashuri) ėshtė njė forcė e madhe dhe e fuqishme qė karakterizohet pėr kapacitetin e saj si ndėrmjetsuse dhe bashkuese, i jep njeriut njė shtyrje tė ordinuar tė diturisė, qė tejkalon ēdo gjė materiale dhe qė e ngrit karh njė pamje tjetėr qė ne e quajm ideale, qė shkon mė tej asaj fizike, ku gjindet Bukuria, e Vėrteta dhe e Mira. Dashuri do tė thotė tė zbresėsh nga ajo qė ėshtė e pėrjetshme, perfekt dhe i pa ndryshushėm.
Dashuria, pėr Platonin i pėrngjan filozofisė, sepse edhe filozofia e dėshiron tė vėrtetėn, tė bukurėn dhe tė mirėn. Dashuria platonike vendos njė urė ku lidh universin e ndjeshmėrisė me atė tė intelektit, nė mes asaj matriale dhe atė shpirtėrore. Sipas tij Dashuria gjithnjė liron njeriun nga njė izolim qė njeriu gjindet nė kėtė botė, sepse njeriu nuk e njeh tė vėrtetėn nė totalitet, e tė bukurėn nė pėrgjithėsi, pėr shkak se jemi tė izoluar nė kėtė trup qė gjindemi, dhe prandaj nuk njohim asgjė. Dashuria liron, sepse tejkalon ēdo ide qė ne kemi e mundohemi tė kuptojm. Shumė herė ne nuk i shohim gjėrat, por kur personi na thot eshtė kėshtu, ne besojm sepse e dashurojm, ja njė dashuri pėr Platonin, kjo ėshtė dashuria qė e tejkalon ēdo gjė qė nuk mundet tė meret me intelektin tonė.
Plotino njė filozof tjetėr (205-270) thot se shpirti i njeriut ėshtė nė njė udhėkryq ku mundohet dhe vuan, sepse e ka si barr trupin e njeriut, por dashuria qė gjindet nė kėtė shpirt, e ngrit forcėn e tij qė tė ec para e tė njeh gjėrat mė mirė dhe tė zgjedh jetėn nė mėnyrė mė te pershtatshme. Por Plotino kundėrshton njė dashuri Platonike, sepse dashuria nuk bėn qė njeriu tė kthehet nė njė ngjarje tė kaluar, por shikon njė gjė shumė mė specifik pėr tė ardhmėn.
Baruch Spiniza (1632-1677) ky filozof dashurin e lidh me Zotin, sepse kjo dashuri lidhet me iden, ku ne zotin e kemi vetėm si njė ide, por qė nuk kemi njė figur reale tė tij, por prap kemi njė dashuri. E kjo dashuri pėr Spiniza ėshtė njė dashuri shumė mė e komplikuar. Ne kemi ide se njė Zot ekziston, ne e nderojm dhe e respektojm me dashuri, por nuk e njofim. Nga e marrim ne kėtė dashuri? Njė dashuri e tillė na bėnė tė kuptojme se dashuria ėshtė diēka qė ndihet nė ndjenjat tona, diēka qė nuk na len tė shkojm sipas asaj truperore, por diēka shumė mė e thelluar dhe mė e prekshme nė thellsit tona njerzore.
Njė dashuri shqisore, ėshtė shumė mė e fuqishme, sepse pėrkul njeriun por nė tė njejtėn kohė e ngrit. Shpesh herė nė jetėn e pėrditshme ndodh me ne kur e duam dike me tė vėrtet, dhe kur ai person tregon diēka tė rėndėsishme, ne mundohemi tė pėrgjigjemi nė mėnyrė mė tė prekur dhe tė pėrjetuar nė ndjenjėn tonė, me njė pėrvujtėsi shumė mė tė cekur dhe tė thelluar. Dashuria e plot dhe e pastėr ėshtė e tillė, qė prek ēdo gjė nė pjesėt tona mė tė harruara dhe mė tė lėnė anash, dhe nė kėtė mėnyrė zgjon cdo gjė, e atėherė personi mund tė quhet person i pjekur nė dashuri.
Filozofia e mban dashurinė si diēka mė tė rėndėsishėm pėr jetėn e njeriut, ku pa dashuri nuk ka jetė, nuk ka vlerė jeta e njeriut, nuk ka arsye qenja jonė.