Dashuria pėr babain
Njė burrė, kthehet nga puna i lodhur dhe i rraskapitur.
Nė prag te portės sė shtėpisė, gjen tė birin 10 vjeēar qė po e priste.
Ende pa u futur nė shtėpi, i biri e pyet tė atin:
- Sa lekė fiton pėr njė ore pune, ti babi?!
I ati ngaqė ishte shumė i lodhur, i pėrgjigjet tė birit pak si me nerva:
- Kjo nuk ėshtė puna jote!!!
Por fėmija kėmbėnguli dhe i tha tė atit:
- Tė lutem babi, tė lutem mė trego, sepse dua qė ta di.
Meqė dėshiron ta dish se sa lekė fitoj unė, pėr njė ore pune, po ta tregoj biri im, iu pėrgjigj i ati.
- Pėr njė ore pune, unė fitoj 2000 lekė.
Nė rregull baba i dashur, a mundesh tė mė japėsh borxh 1000 lekė mua!? e pyeti i biri.
Babai u nervozua disi mė shumė dhe i tha tė birit:
- Po mė ler rehat mor bir, mu hiq qafe, se nuk mundem tė tė jap lekė unė ty, sa here qė tė mbushet mendja ty tė blesh lodra apo budalliqe tė tjera!!!
Ik futu nė dhomėn tėnde dhe mos mė acaro mė shumė nga nervat, se boll jam lodhur nė punė!
Fėmija uli kokėn dhe me sytė e mbushur me lot u largua pėr nė dhomėn e tij, pa i thėnė tė atit as edhe njė fjalė tjetėr.
Pas pak minutash, teksa po mundohej tė ēlodhej i shtrirė mbi divan, ky burri nisi tė mendonte me vete.
- Po nga vallė i gjen kėto pyetje tė tilla ky fėmi!? pyeti veten.
Pasi kishte kaluar njė ore nga biseda, burri ishte qetsuar disi, iu kujtua se ja kishte refuzuar dhėnien e lekėve tė birit, pa e pyetur ende se pėrse i nevojiteshin ato lekė!
U ngrit, vajti nė dhomėn e tė birit dhe e pyeti nėse po flinte gjumė apo jo.
Jo, nuk po flej. iu pėrgjigj i biri.
Burri i pėrkėdheli lehtė kokėn tė birit dhe i tha:
- Mė fal biri im. Mė fal qė u solla pak ashpėr me ty pak mė parė, por ngaqė isha vėrtet shumė i lodhur tėrė ditėn nė punė, nuk isha nė gjendje tė bisedoja ashtu sikur duhej me ty.
Nxorri 1000 lekė nga xhepi dhe ja zgjati tė birit.
- Ja ku e ke 1000 lekėshin qė mė kėrkove, merre biri im.
Djali u gėzua shumė nga gjesti i tė atit, e pėrqafoi dhe e falenderoi qė i dha 1000 lekėt.
Pastaj futi dorėn nėn jastėk dhe nxorri tė numėronte lekėt e tjera qė i kishte ruajtur aty.
I ati kur e pa tė birin qė nxorri lekėt qė kishte fshehur nėn jastėk, u nervozua dhe nisi ti bėrtiste me zė tė lartė.
- Ti paske patur lekė, pėrse mė kėrkove mua lekė!?
O po ske faj ti jo! Fajin e kam unė qė rri e humbas kohėn me ty!!!
Djali edhe pėrse u prek nė shpirt nga fjalėt e babait, bashkoi 1000 lekėshin e babait me lekėt qė kishte ruajtur vetė dhe i tha tė atit:
- Baba i dashur. Unė i kisha pak lekė tė fshehura kėtu nėn jastėk, por nuk mė mjaftonin pėr atė qė doja unė! Vetėm tani qė mė dhe ti 1000 lekė, arrita ti plotsoja tė gjitha.
Ashtu sikurse i kishte tė gjitha lekėt nė dorė, djali ja zgjati tė atit duke i thėnė:
- Ja pra ku i ke 2000 lekė babai im i dashur!
A mundem tė ta marr unė ty tani, njė orė kohė nga koha jote???!!!....
Njė burrė, kthehet nga puna i lodhur dhe i rraskapitur.
Nė prag te portės sė shtėpisė, gjen tė birin 10 vjeēar qė po e priste.
Ende pa u futur nė shtėpi, i biri e pyet tė atin:
- Sa lekė fiton pėr njė ore pune, ti babi?!
I ati ngaqė ishte shumė i lodhur, i pėrgjigjet tė birit pak si me nerva:
- Kjo nuk ėshtė puna jote!!!
Por fėmija kėmbėnguli dhe i tha tė atit:
- Tė lutem babi, tė lutem mė trego, sepse dua qė ta di.
Meqė dėshiron ta dish se sa lekė fitoj unė, pėr njė ore pune, po ta tregoj biri im, iu pėrgjigj i ati.
- Pėr njė ore pune, unė fitoj 2000 lekė.
Nė rregull baba i dashur, a mundesh tė mė japėsh borxh 1000 lekė mua!? e pyeti i biri.
Babai u nervozua disi mė shumė dhe i tha tė birit:
- Po mė ler rehat mor bir, mu hiq qafe, se nuk mundem tė tė jap lekė unė ty, sa here qė tė mbushet mendja ty tė blesh lodra apo budalliqe tė tjera!!!
Ik futu nė dhomėn tėnde dhe mos mė acaro mė shumė nga nervat, se boll jam lodhur nė punė!
Fėmija uli kokėn dhe me sytė e mbushur me lot u largua pėr nė dhomėn e tij, pa i thėnė tė atit as edhe njė fjalė tjetėr.
Pas pak minutash, teksa po mundohej tė ēlodhej i shtrirė mbi divan, ky burri nisi tė mendonte me vete.
- Po nga vallė i gjen kėto pyetje tė tilla ky fėmi!? pyeti veten.
Pasi kishte kaluar njė ore nga biseda, burri ishte qetsuar disi, iu kujtua se ja kishte refuzuar dhėnien e lekėve tė birit, pa e pyetur ende se pėrse i nevojiteshin ato lekė!
U ngrit, vajti nė dhomėn e tė birit dhe e pyeti nėse po flinte gjumė apo jo.
Jo, nuk po flej. iu pėrgjigj i biri.
Burri i pėrkėdheli lehtė kokėn tė birit dhe i tha:
- Mė fal biri im. Mė fal qė u solla pak ashpėr me ty pak mė parė, por ngaqė isha vėrtet shumė i lodhur tėrė ditėn nė punė, nuk isha nė gjendje tė bisedoja ashtu sikur duhej me ty.
Nxorri 1000 lekė nga xhepi dhe ja zgjati tė birit.
- Ja ku e ke 1000 lekėshin qė mė kėrkove, merre biri im.
Djali u gėzua shumė nga gjesti i tė atit, e pėrqafoi dhe e falenderoi qė i dha 1000 lekėt.
Pastaj futi dorėn nėn jastėk dhe nxorri tė numėronte lekėt e tjera qė i kishte ruajtur aty.
I ati kur e pa tė birin qė nxorri lekėt qė kishte fshehur nėn jastėk, u nervozua dhe nisi ti bėrtiste me zė tė lartė.
- Ti paske patur lekė, pėrse mė kėrkove mua lekė!?
O po ske faj ti jo! Fajin e kam unė qė rri e humbas kohėn me ty!!!
Djali edhe pėrse u prek nė shpirt nga fjalėt e babait, bashkoi 1000 lekėshin e babait me lekėt qė kishte ruajtur vetė dhe i tha tė atit:
- Baba i dashur. Unė i kisha pak lekė tė fshehura kėtu nėn jastėk, por nuk mė mjaftonin pėr atė qė doja unė! Vetėm tani qė mė dhe ti 1000 lekė, arrita ti plotsoja tė gjitha.
Ashtu sikurse i kishte tė gjitha lekėt nė dorė, djali ja zgjati tė atit duke i thėnė:
- Ja pra ku i ke 2000 lekė babai im i dashur!
A mundem tė ta marr unė ty tani, njė orė kohė nga koha jote???!!!....