Suzana
Suzana tė merr pėr dore, tatėpjetė,
Pranė lumit, tek vendi i saj i fshehtė,
Ku sirenat e anijeve mund t'i dėgjoshė,
Ku pėr gjithė natėn pranė saj tė qėndroshė,
Dhe ti e di qė ajo ėshtė gjysėm e ēmendur,
Arsye qė e shtyn kureshtjen e pagdhendur,
Pikėrisht ajo ē'ka do t'i rrėfesh asaj tashti,
Kėtė natė: nuk tė ka ngelur aspak dashuri.
Dhe ajo pa folur tė merr nė valėt e saj,
Duke lėnė lumin tė t'pėrgjigjet pasandaj,
Qė ti gjithmonė ke qenė i dashuri i saj.
Dhe ti dėshiron tė udhėtosh me tė,
Tė pėrshkoshė i verbėr hapsirėn, pa zė,
Ajo verbėrisht tė beson veē ty, kėtė natė,
Po qe se ti, trupin e saj mbart nė imagjinatė,
Edhe i madhi Krisht ishte lundėrtar,
Ndėrsa ecte pėrmbi ujė, e shkėlqente si far,
Tė tjerėt nuk e besonin, dhe s'kishin si ta dinin,
Vetėm tė mbyturit e pėrposhtėm mund ta shihnin,
Ndėrsa thoshte " tė gjithė njerėzia do t'bėhen lundėrtar,
gjersa deti nėn vetvete do t'i ēlirojė, duke i marrė" !
Ndėrsa brenda vetes zemrėn e kishte tė thyer,
Pėrpara se vėshtrimi i Qiellit drejt Tij te ishte kthyer,
I dorėzuar, i kryqėzuar, veēse si qėnie humane,
Mbyste, pėrposhtė vetvetes (si deti) urtėsinė vigane.
Dhe ti dėshiron tė udhėtosh me tė,
Tė pėrshkoshė i verbėr hapsirėn, pa zė,
Ti verbėrisht beson veē tek Ai, kėtė natė,
Po qe se Ai, trupin tėnd mbart nė imagjinatė,
Suzana, prej dore tė ka zgjuar prej gjumit,
Ajo ėshtė e vetmja lidhje midis teje dhe lumit,
Ajo ėshtė e veshur me rrecka endacake,
Tė shqyera prej ditėve tė saj bredharake,
Dhe ndėrsa dielli pikon si mjalti mbi jetė,
Zbardhėllon krejt gjirin e Zonjės sė vėrtetė,
Tė tregon se ku duhet vetveten ta pėrqendrosh,
Pėrmes plehrave dhe luleve tė shikosh,
Atje poshtė algave, nė thellėsi ka tė mbytur heronj,
Fėmijė qė me shpresėn e mėngjesit mbahen me thonj,
Nė ankth ėngjėllor, pėr pak mė tepėr dashuri,
Kėshtu pritja ka pėr tė qenė nė pėrjetėsi,
Ndėrsa Suzana pėrball teje mban pasqyrėn,
Dhe ti plot njė jetė udhėton me tė,
Ti verbrisht e di, se beson tek ajo kėtė natė,
Po qe se ajo, trupin tėnd mbart nė imagjinatė.