Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.

Join the forum, it's quick and easy

Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.

Forumi Guri Bardhė

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Forumi Guri Bardhė

    ETNOMUZIKOLOGJI

    shaban cakolli
    shaban cakolli
    Pena e Artė
    Pena e Artė


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Cancer
    Numri i Postimeve : 824
    Mosha : 64
    Pikėt : 1705
    Vlersuar : 6
    Data e Regjistrimit : 26/08/2007

    ETNOMUZIKOLOGJI Empty ETNOMUZIKOLOGJI

    Mesazh nga shaban cakolli Sat 28 Mar 2009, 04:12


    ETNOMUZIKOLOGJI U1_Demir_KrasniqiEtnomuzikologji

    FILLET E AMATORIZMIT MUZIKOR NĖ MALĖSINĖ E GOLLAKUT

    Nga Demir KRASNIQI


    Malėsinė e Gollakut , edhe pėrkundėr rrethanave tė pafavorshme pėr
    jetesė , pėrndjekjet e vazhdueshme dhe harresėn nga pushtetet e
    deritashme , folklori burimor popullor, si njėra nga veēoritė e
    kulturės shqiptare , ėshtė zhvilluar dhe ruajtur nė mėnyrėn mė
    origjinale , qė nga lashtėsia , duke i qėndruar besnik traditės sonė
    kulturore tė trashėguar nėpėr shekuj , me njė kthjelltėsi tė pastėr ,
    pa ndikime nga folklori dhe kultura e importuar .
    Nė kėtė krahinė
    kanė lindur , janė rritur dhe kanė vepruar shumė talentė , krijues,
    interpretė , humoristė , instrumentistė popullor , tė cilėt nė
    amfiteatrin popullor tė odave , gazmendeve , ahengjeve dhe tubimeve tė
    ndryshme popullore , kanė shėnuar deri nė piedestal artin e krijuar nga
    shpirti i popullit , i cili nė historinė e kulturės sonė kombėtare do
    tė jetė njė thesar i ēmuar pėr shumė breza qė do tė vijnė nė vazhdimėsi
    .
    Pėr shkak tė mungesės sė zhvillimit ekonomik, tė infrastrukturės
    dhe tė shkollimit adekuat , talentėt e rrallė tė kėtyre trevave , tė
    ngulfatur nga izolimi shekullor dhe varfėria , nuk kanė pasur mundėsi
    qė tė pajisen me instrumente muzikore tė fabrikuara , por ata
    fillimisht kanė kėnduar pa shoqėrim me instrumente muzikore, nė stilin
    e ashtuquajtur:”me gisht nė vesh”, e mė vonė kanė kėnduar me shoqėrim
    tė instrumenteve tradicionale , tė cilat i kanė pėrpunuar ata vet, si:
    fyelli i bariut, kavalli, mezhnica (gajdeja), ēiftelia, sharkia ,
    surlja, defi dhe tupani.

    Pėrpunuesit dhe interpretuesit e veglave burimore muzikore


    Artizanati
    i pėrpunimit tė veglave popullore muzikore , nė trevat e Malėsisė sė
    Gollakut , ka qenė shumė i zhvilluar , sidomos nė jetėn baritore , kur
    shumė barinj pėrpunonin dhe luanin me fyej, kavalle, mezhnica (gajde),
    ēifteli dhe sharki .
    Si ēerdhe e pėrpunimit dhe luajtjes me ēifteli
    e sharki, nė kėtė Malėsi, pa dyshim ishte fshati Kremenatė, ku prej tij
    dolėn shumė mjeshtėr dhe interpreto tė ēiftelive dhe sharkive , duke
    filluar nga doajeni dhe legjenda e ēiftelisė: Beqir Kremenata –
    Prelezi, Muharrem Kremenata, Hajdin Jashari, Rexhep Hajrizi e shumė tė
    tjerė qė e ndoqėn rrugėn e tyre duke e ruajtur gjithnjė traditėn .
    Si
    instrumenti mė i preferuar nė trevat e Malėsisė sė Gollakut, ka qenė
    kavalli , pėr tė cilin predikuesit fetar , propagandonin se “ėshtė
    sevap pėr t’ i rėnė!”
    Pa dyshim se ndėr kavallistėt mė tė njohur nė
    kėtė Malėsi, ishte Zenel Zymber Krasniqi (1896-1984), ose siē e quante
    populli:”Zenel Kavalli” “Baci Nel”, nga fshati Tugjec , i cili ishte i
    njohur nė mbarė Malėsinė e Gollakut , nė Jabllanicė dhe nė fshatrat e
    Anamoravės. Po nga ky fshat, rrugėn e tij e ndoqėn mė vonė: Selman
    Kosumi dhe Sadri Krasniqi, i cili ishte edhe pėrpunues i fyejve dhe
    kavalleve .
    Me pėrpunimin dhe luajtjen nė ēifteli, sharki dhe
    mezhnicė ėshtė marrė edhe Hamdi Xhemė Krasniqi nga Tugjeci , me djemtė
    e tij, si dhe vėllezėrit: Ejup, Muharrem e Sylejman Krasniqi .
    Pėrpunuesi
    i vetėm dhe mė i njohur nė Malėsinė e Gollakut , pėr pėrpunimin e
    surleve dhe luajtjen me to, ka qenė Mehmet Hatolli nga fshati Tugjec,
    surlet e tė cilit janė kėrkuar deri nė Shkup, pėr kualitet dhe cilėsi
    tė lartė tė pėrpunimit .
    Kavallistė shumė tė njohur dhe tė kėrkuar
    nė odat e Malėsisė sė Gollakut, kanė qenė edhe vėllezėrit Behlul dhe
    Halil Leka , nga fshati Kranidell , pastaj nė fshatin Poliēkė e
    Velegllavė ka pasur shumė kavallistė tė njohur: Murat Surdulli, Mehedin
    Bunjaku, Hajredin Mushica,Shabi Vokshi, Zenel Vokshi, Njazi Vokshi e
    shumė tė tjerė .
    Prej instrumentistėve mė tė njohur nė luajtje me
    ēifteli , nga trevat e Gollakut, nuk mund tė harrohet legjenda e
    ēiftelisė, Beqir Kremenata – Prelezi, i cili edhe i bėri incizimet e
    para nė shiritat e Radio Prishtinės, pas tė cilit do tė vijnė Murat
    Bunjaku nga Kosovica, Rrahman Bunjaku ( me fyell) nga Kosovica dhe
    interpretuesi mė brilant i ēiftelisė – Fatmir Makolli nga Mareci . Mė
    vonė , do tė dalin nė skenė edhe kavallistė tė tjerė, si :Heset Matoshi
    dhe Rrahman Matoshi nga Gėmica, Shefki Krivaēa nga Meshina e shumė tė
    tjerė.


    Rapsodėt dhe interpretėt e kėngės popullore nga Malėsia e Gollakut

    Ndėr
    rapsodėt mė tė njohur nga Malėsia e Gollakut, do tė pėrmendet Sejdi
    Abazi nga fshati Velegllavė, i cili mė vonė ka migruar nė fshatin
    Gumnishtė , afėr Gjilanit dhe ėshtė njohur me nofkėn “Sejdė Gumnishta”,
    rrugėn e tė cilit e ndoqėn edhe djemtė dhe nipat e tij, duke lozur dhe
    kėnduar me ēifteli , fyej dhe kavalle . Ka qenė shumė i njohur dhe i
    kėrkuar grupi instrumental burimor i Ajvaz Matiēanit, afėr Prishtinės.
    Kėngėtari
    dhe rapsodi i parė nga Malėsia e Gollakut, i cili u dėgjua pėrmes
    etėrit nga valėt e Radio Prishtinės, ėshtė Demir Krasniqi, nga fshati
    Tugjec, pas tė cilit kėtė rrugė do ta ndjekin edhe vėllezėrit: Jakup e
    Rrahman Krasniqi, ndėrsa kėngėtarja e parė e Radio Prishtinės, nga kjo
    Malėsi, ishte Ylfete Rafuna nga fshati Gjyrishec .
    Nga fshati
    Desivojcė, janė tė njohur kėngėtarėt: Sadete Shkodra, Sirie Gagica,
    Nazim Gagica dhe Florim Gagica. Nga fshati Zarbicė, do tė dallohet
    kėngėtari Besim Limani. Nga fshati Zhujė, ėshtė i njohur rapsodi Qazim
    Hajdari, kurse nga fshati Gėmicė, janė tė njohur rapsodėt: Xhemajl
    Matoshi, Hetem Matoshi , Ramadan Matoshi dhe Sanie Matoshi. Nga fshati
    Sfircė , dallohen rapsodėt: Selajdin Berisha , Bajram Berisha.
    Nga
    fshati Kranidell, dallohen rapsodėt, instrumentistėt dhe kėngėtarėt:
    Qazim, Sabit,Ismet , Besim Shabani dhe Linda Shabani. Vėllezėrit:Fehmi,
    Remzi, Fejzi, Adnan dhe Besim Leka .
    Nga fshati Kremantė, dalin njė
    grup rapsodėsh tė cilėve iu prinin vėllezėrit: Xhavit , Kosum dhe
    Rexhep Kadriu . Nga fshati Kosovicė, dallohen solistet e mirėnjohura:
    Taibe, Nazife dhe Merita Bunjaku.
    Nga fshati Strezoc , dalin dy
    talentė shumė tė pėrsosur: Xhavit dhe Refik Sadiku, tė cilėt pėrveē
    kėngės, janė edhe fiz-harmonikistėt e parė tė Malėsisė sė Gollakut.
    Nga
    fshati Krilevė, dalin solistet dhe instrumentistet e njohura: Nazmije
    dhe dhe Nevrie Demolli. Nga fshati Gllogovicė, nė fushėn e folklorit
    dallohet rapsodi Gani Demolli. Nga fshati Zajēec janė tė njohur
    vėllezėrit Hajdin dhe Ibrahim Munishi, motrat Selmani, motrat Mihrije
    dhe Pashije Munishi, tė cilėt nė fakt kanė qenė njė ansambėl nė vete,
    pasi kanė lozur nė pothuaj tė gjitha instrumentet muzikore, si nė
    ēifteli, sharki, fyell, kavall, me defe, surlja e mezhnica dhe kanė
    kėnduar nė dasma dhe ndeje qė bėheshin nė shtėpitė dhe familjet e
    lagjeve nė Tugjec, Zajēec, Kremenatė e Meshinė. Jeta e vėshtirė dhe nė
    skamje ka ndikuar qė talenti i tyre tė mbetet i pa shfrytėzuar nė
    shkallėn e duhur dhe tė shuhet pa mbėrri majat e artit tė kėndimit. Po
    ashtu janė tė njohur edhe Hajrulah Veliu, Avdullah Hyseni dhe Malush
    Ajeti, ndėrsa Selman Isufi ishte instrumentist i njohur nė kavall,
    mezhnica dhe lahutė, tė gjithė kėta nga Zajēeci.
    Nga Sfirca e
    Brendshme, janė tė njohur interpretėt dhe instrumentistėt: Abdurrahman
    Sfirca, Muhamet Sfirca, Qazim Beha, Imer Emini, vėllezėrit: Jetullah,
    Abaz dhe Zog Aliu, Kadri Abazi dhe Remzi Jakupi – Remi nga Banja e
    Sijarinės.
    Nga fshati Prapashticė, gjurmė nė fushėn e kultivimit tė
    folklorit burimor kanė lėnė rapsodėt:Ismajl Nuredini, Ejup Ibrahimi,
    Jahir Nuredini dhe solistja e mirėnjohur Mihrije Prapashtica.
    Nga
    fshati Marec, kanė qenė tė njohur si rapsodė, vėllezėrit: Rizah dhe
    Fejzullah Musliu. Nga fshati Mramor ėshtė i njohur rapsodi Muharrem
    Gashi dhe dikur ishte edhe Zeman Gashi. Nga fshati Slivovė , ėshtė i
    njohur rapsodi Zejnullah Bajrami dhe bija e tij, Arta Bajrami . Nga
    fshati Koliq, kontribut tė ēmueshėm ka dhėnė edhe rapsodi Faik Binaku.
    Nga fshati Grashticė, ėshtė i njohur rapsodi Shaip Berisha dhe
    interpreti Lulėzim Krasniqi. Nga fshati Keēekollė, vjen interpreti
    shumė i njohur Naim Abazi e shumė tė tjerė.
    Do t’ u kėrkoja falje
    paraprakisht, tė gjithė atyre interpretove, apo instrumentistėve, tė
    cilėt pa dashje dhe pa qėllime mund t’i kem harrua, por me sugjerime
    dhe plotėsime tė njė vullneti tė mirė, nė njė tė ardhme mund tė botohet
    njė monografi me tė gjithė artistėt popullor nga trevat e Malėsisė sė
    Gollakut.
    Nė fshatrat e Malėsisė sė Gollakut, herė pas here ka
    pasur edhe nisma tė themelimit dhe veprimit tė grupeve tė vogla
    folklorike, apo edhe tė shoqėrive muzikore amatore. Pėrpjekje tė
    kėtilla janė bėrė gati se nė tė gjitha shkollat fillore, por gjurmė mė
    tė mėdha kanė lėnė grupet muzikore tė fshatrave :Keēekollė, Marec,
    Strezoc, Tugjec, Lisockė, Velegllavė, Poliēkė dhe Desivojcė.

    vitin 1970, nė fshatin Tugjec, ka funksionuar SHKA”Shpresa e Malėsisė”
    , e cila mė vonė ėshtė ripėrtėrirė me emėrimin e dėshmorit Nuhi Berisha
    .

    Tė parėt me shkollim dhe arsimim muzikor nė Malėsinė e Gollakut


    Pas
    pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, nė Malėsinė e Gollakut, nuk
    kishte as njė njeri, i cili do tė dinte ta shkruaj njė notė muzikore,
    apo ta vizatojė njė pentagram. Nevojat pėr edukimin dhe arsimimin
    muzikor nė shkollat tona ishin shumė tė mėdha, por kushte pėr shkollim
    nuk kishte .
    Njeriu i parė nga Malėsia e Gollakut, i cili ia mėsyu
    shkollimit profesional muzikor, ishte Selman (Lotė) Vaku, i njohur si
    Selman Vokshi, nga fshati Poliēkė, i cili atė kohė kishte mbaruar
    shkollėn e mesme tė muzikės nė Prizren, e cila pėr herė tė parė ishte
    hapur nė vitin 1948 .
    Rrugėn e Selmanit, do ta ndjekin mė vonė, Isa
    Jakupi dhe Esat Shkodra nga fshati Desivojcė, Zekė Isufi nga fshati
    Gjyrishec, Rexhep Munishi nga fshati Gėmicė, Hetem Berisha nga fshati
    Sfircė, Qazim Oruēi nga fshati Gllogovicė, Bajram Osmani nga fshati
    Hajkobillė, Bajram Behluli nga fshati Meshinė, Ahmet Dėrguti nga fshati
    Brainė dhe vėllezėrit Demir dhe Hazir Krasniqi , nga fshati Tugjec.
    Prej kėtyre gjeneratave kanė dalė pedagogė muzikor, dirigjentė,
    instrumentistė, kompozitorė, etnomuzikolog, mbledhės tė folklorit,
    interpreto tė kėngės etj.
    Pas kėsaj gjenerate tė parė tė
    muzikantėve tė shkolluar, do tė dalin edhe shumė tė rinj , tė cilėt do
    ta ndjekin rrugėn e paraardhėsve tė tyre: Kushtrim dhe Albina Jakupi,
    Sanije Matoshi; Visar, Lumnije dhe Enis Osmani, Dėfrim dhe Yll Behluli,
    Albana dhe Vatra Isufi, Pėrparim Krasniqi dhe shumė emra tė rinj tė
    muzikės sė kultivuar artistike.

      Similar topics

      -

      Ora ėshtė Sun 29 Jan 2023, 03:08