Portali
nga 
EtnomuzikologjiFILLET E AMATORIZMIT MUZIKOR NĖ MALĖSINĖ E GOLLAKUT
Nga Demir KRASNIQI
Nė
Malėsinė e Gollakut , edhe pėrkundėr rrethanave tė pafavorshme pėr
jetesė , pėrndjekjet e vazhdueshme dhe harresėn nga pushtetet e
deritashme , folklori burimor popullor, si njėra nga veēoritė e
kulturės shqiptare , ėshtė zhvilluar dhe ruajtur nė mėnyrėn mė
origjinale , qė nga lashtėsia , duke i qėndruar besnik traditės sonė
kulturore tė trashėguar nėpėr shekuj , me njė kthjelltėsi tė pastėr ,
pa ndikime nga folklori dhe kultura e importuar .
Nė kėtė krahinė
kanė lindur , janė rritur dhe kanė vepruar shumė talentė , krijues,
interpretė , humoristė , instrumentistė popullor , tė cilėt nė
amfiteatrin popullor tė odave , gazmendeve , ahengjeve dhe tubimeve tė
ndryshme popullore , kanė shėnuar deri nė piedestal artin e krijuar nga
shpirti i popullit , i cili nė historinė e kulturės sonė kombėtare do
tė jetė njė thesar i ēmuar pėr shumė breza qė do tė vijnė nė vazhdimėsi
.
Pėr shkak tė mungesės sė zhvillimit ekonomik, tė infrastrukturės
dhe tė shkollimit adekuat , talentėt e rrallė tė kėtyre trevave , tė
ngulfatur nga izolimi shekullor dhe varfėria , nuk kanė pasur mundėsi
qė tė pajisen me instrumente muzikore tė fabrikuara , por ata
fillimisht kanė kėnduar pa shoqėrim me instrumente muzikore, nė stilin
e ashtuquajtur:me gisht nė vesh, e mė vonė kanė kėnduar me shoqėrim
tė instrumenteve tradicionale , tė cilat i kanė pėrpunuar ata vet, si:
fyelli i bariut, kavalli, mezhnica (gajdeja), ēiftelia, sharkia ,
surlja, defi dhe tupani.
Pėrpunuesit dhe interpretuesit e veglave burimore muzikore
Artizanati
i pėrpunimit tė veglave popullore muzikore , nė trevat e Malėsisė sė
Gollakut , ka qenė shumė i zhvilluar , sidomos nė jetėn baritore , kur
shumė barinj pėrpunonin dhe luanin me fyej, kavalle, mezhnica (gajde),
ēifteli dhe sharki .
Si ēerdhe e pėrpunimit dhe luajtjes me ēifteli
e sharki, nė kėtė Malėsi, pa dyshim ishte fshati Kremenatė, ku prej tij
dolėn shumė mjeshtėr dhe interpreto tė ēiftelive dhe sharkive , duke
filluar nga doajeni dhe legjenda e ēiftelisė: Beqir Kremenata
Prelezi, Muharrem Kremenata, Hajdin Jashari, Rexhep Hajrizi e shumė tė
tjerė qė e ndoqėn rrugėn e tyre duke e ruajtur gjithnjė traditėn .
Si
instrumenti mė i preferuar nė trevat e Malėsisė sė Gollakut, ka qenė
kavalli , pėr tė cilin predikuesit fetar , propagandonin se ėshtė
sevap pėr t i rėnė!
Pa dyshim se ndėr kavallistėt mė tė njohur nė
kėtė Malėsi, ishte Zenel Zymber Krasniqi (1896-1984), ose siē e quante
populli:Zenel Kavalli Baci Nel, nga fshati Tugjec , i cili ishte i
njohur nė mbarė Malėsinė e Gollakut , nė Jabllanicė dhe nė fshatrat e
Anamoravės. Po nga ky fshat, rrugėn e tij e ndoqėn mė vonė: Selman
Kosumi dhe Sadri Krasniqi, i cili ishte edhe pėrpunues i fyejve dhe
kavalleve .
Me pėrpunimin dhe luajtjen nė ēifteli, sharki dhe
mezhnicė ėshtė marrė edhe Hamdi Xhemė Krasniqi nga Tugjeci , me djemtė
e tij, si dhe vėllezėrit: Ejup, Muharrem e Sylejman Krasniqi .
Pėrpunuesi
i vetėm dhe mė i njohur nė Malėsinė e Gollakut , pėr pėrpunimin e
surleve dhe luajtjen me to, ka qenė Mehmet Hatolli nga fshati Tugjec,
surlet e tė cilit janė kėrkuar deri nė Shkup, pėr kualitet dhe cilėsi
tė lartė tė pėrpunimit .
Kavallistė shumė tė njohur dhe tė kėrkuar
nė odat e Malėsisė sė Gollakut, kanė qenė edhe vėllezėrit Behlul dhe
Halil Leka , nga fshati Kranidell , pastaj nė fshatin Poliēkė e
Velegllavė ka pasur shumė kavallistė tė njohur: Murat Surdulli, Mehedin
Bunjaku, Hajredin Mushica,Shabi Vokshi, Zenel Vokshi, Njazi Vokshi e
shumė tė tjerė .
Prej instrumentistėve mė tė njohur nė luajtje me
ēifteli , nga trevat e Gollakut, nuk mund tė harrohet legjenda e
ēiftelisė, Beqir Kremenata Prelezi, i cili edhe i bėri incizimet e
para nė shiritat e Radio Prishtinės, pas tė cilit do tė vijnė Murat
Bunjaku nga Kosovica, Rrahman Bunjaku ( me fyell) nga Kosovica dhe
interpretuesi mė brilant i ēiftelisė Fatmir Makolli nga Mareci . Mė
vonė , do tė dalin nė skenė edhe kavallistė tė tjerė, si :Heset Matoshi
dhe Rrahman Matoshi nga Gėmica, Shefki Krivaēa nga Meshina e shumė tė
tjerė.
Rapsodėt dhe interpretėt e kėngės popullore nga Malėsia e Gollakut
Ndėr
rapsodėt mė tė njohur nga Malėsia e Gollakut, do tė pėrmendet Sejdi
Abazi nga fshati Velegllavė, i cili mė vonė ka migruar nė fshatin
Gumnishtė , afėr Gjilanit dhe ėshtė njohur me nofkėn Sejdė Gumnishta,
rrugėn e tė cilit e ndoqėn edhe djemtė dhe nipat e tij, duke lozur dhe
kėnduar me ēifteli , fyej dhe kavalle . Ka qenė shumė i njohur dhe i
kėrkuar grupi instrumental burimor i Ajvaz Matiēanit, afėr Prishtinės.
Kėngėtari
dhe rapsodi i parė nga Malėsia e Gollakut, i cili u dėgjua pėrmes
etėrit nga valėt e Radio Prishtinės, ėshtė Demir Krasniqi, nga fshati
Tugjec, pas tė cilit kėtė rrugė do ta ndjekin edhe vėllezėrit: Jakup e
Rrahman Krasniqi, ndėrsa kėngėtarja e parė e Radio Prishtinės, nga kjo
Malėsi, ishte Ylfete Rafuna nga fshati Gjyrishec .
Nga fshati
Desivojcė, janė tė njohur kėngėtarėt: Sadete Shkodra, Sirie Gagica,
Nazim Gagica dhe Florim Gagica. Nga fshati Zarbicė, do tė dallohet
kėngėtari Besim Limani. Nga fshati Zhujė, ėshtė i njohur rapsodi Qazim
Hajdari, kurse nga fshati Gėmicė, janė tė njohur rapsodėt: Xhemajl
Matoshi, Hetem Matoshi , Ramadan Matoshi dhe Sanie Matoshi. Nga fshati
Sfircė , dallohen rapsodėt: Selajdin Berisha , Bajram Berisha.
Nga
fshati Kranidell, dallohen rapsodėt, instrumentistėt dhe kėngėtarėt:
Qazim, Sabit,Ismet , Besim Shabani dhe Linda Shabani. Vėllezėrit:Fehmi,
Remzi, Fejzi, Adnan dhe Besim Leka .
Nga fshati Kremantė, dalin njė
grup rapsodėsh tė cilėve iu prinin vėllezėrit: Xhavit , Kosum dhe
Rexhep Kadriu . Nga fshati Kosovicė, dallohen solistet e mirėnjohura:
Taibe, Nazife dhe Merita Bunjaku.
Nga fshati Strezoc , dalin dy
talentė shumė tė pėrsosur: Xhavit dhe Refik Sadiku, tė cilėt pėrveē
kėngės, janė edhe fiz-harmonikistėt e parė tė Malėsisė sė Gollakut.
Nga
fshati Krilevė, dalin solistet dhe instrumentistet e njohura: Nazmije
dhe dhe Nevrie Demolli. Nga fshati Gllogovicė, nė fushėn e folklorit
dallohet rapsodi Gani Demolli. Nga fshati Zajēec janė tė njohur
vėllezėrit Hajdin dhe Ibrahim Munishi, motrat Selmani, motrat Mihrije
dhe Pashije Munishi, tė cilėt nė fakt kanė qenė njė ansambėl nė vete,
pasi kanė lozur nė pothuaj tė gjitha instrumentet muzikore, si nė
ēifteli, sharki, fyell, kavall, me defe, surlja e mezhnica dhe kanė
kėnduar nė dasma dhe ndeje qė bėheshin nė shtėpitė dhe familjet e
lagjeve nė Tugjec, Zajēec, Kremenatė e Meshinė. Jeta e vėshtirė dhe nė
skamje ka ndikuar qė talenti i tyre tė mbetet i pa shfrytėzuar nė
shkallėn e duhur dhe tė shuhet pa mbėrri majat e artit tė kėndimit. Po
ashtu janė tė njohur edhe Hajrulah Veliu, Avdullah Hyseni dhe Malush
Ajeti, ndėrsa Selman Isufi ishte instrumentist i njohur nė kavall,
mezhnica dhe lahutė, tė gjithė kėta nga Zajēeci.
Nga Sfirca e
Brendshme, janė tė njohur interpretėt dhe instrumentistėt: Abdurrahman
Sfirca, Muhamet Sfirca, Qazim Beha, Imer Emini, vėllezėrit: Jetullah,
Abaz dhe Zog Aliu, Kadri Abazi dhe Remzi Jakupi Remi nga Banja e
Sijarinės.
Nga fshati Prapashticė, gjurmė nė fushėn e kultivimit tė
folklorit burimor kanė lėnė rapsodėt:Ismajl Nuredini, Ejup Ibrahimi,
Jahir Nuredini dhe solistja e mirėnjohur Mihrije Prapashtica.
Nga
fshati Marec, kanė qenė tė njohur si rapsodė, vėllezėrit: Rizah dhe
Fejzullah Musliu. Nga fshati Mramor ėshtė i njohur rapsodi Muharrem
Gashi dhe dikur ishte edhe Zeman Gashi. Nga fshati Slivovė , ėshtė i
njohur rapsodi Zejnullah Bajrami dhe bija e tij, Arta Bajrami . Nga
fshati Koliq, kontribut tė ēmueshėm ka dhėnė edhe rapsodi Faik Binaku.
Nga fshati Grashticė, ėshtė i njohur rapsodi Shaip Berisha dhe
interpreti Lulėzim Krasniqi. Nga fshati Keēekollė, vjen interpreti
shumė i njohur Naim Abazi e shumė tė tjerė.
Do t u kėrkoja falje
paraprakisht, tė gjithė atyre interpretove, apo instrumentistėve, tė
cilėt pa dashje dhe pa qėllime mund ti kem harrua, por me sugjerime
dhe plotėsime tė njė vullneti tė mirė, nė njė tė ardhme mund tė botohet
njė monografi me tė gjithė artistėt popullor nga trevat e Malėsisė sė
Gollakut.
Nė fshatrat e Malėsisė sė Gollakut, herė pas here ka
pasur edhe nisma tė themelimit dhe veprimit tė grupeve tė vogla
folklorike, apo edhe tė shoqėrive muzikore amatore. Pėrpjekje tė
kėtilla janė bėrė gati se nė tė gjitha shkollat fillore, por gjurmė mė
tė mėdha kanė lėnė grupet muzikore tė fshatrave :Keēekollė, Marec,
Strezoc, Tugjec, Lisockė, Velegllavė, Poliēkė dhe Desivojcė.
Nė
vitin 1970, nė fshatin Tugjec, ka funksionuar SHKAShpresa e Malėsisė
, e cila mė vonė ėshtė ripėrtėrirė me emėrimin e dėshmorit Nuhi Berisha
.
Tė parėt me shkollim dhe arsimim muzikor nė Malėsinė e Gollakut
Pas
pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, nė Malėsinė e Gollakut, nuk
kishte as njė njeri, i cili do tė dinte ta shkruaj njė notė muzikore,
apo ta vizatojė njė pentagram. Nevojat pėr edukimin dhe arsimimin
muzikor nė shkollat tona ishin shumė tė mėdha, por kushte pėr shkollim
nuk kishte .
Njeriu i parė nga Malėsia e Gollakut, i cili ia mėsyu
shkollimit profesional muzikor, ishte Selman (Lotė) Vaku, i njohur si
Selman Vokshi, nga fshati Poliēkė, i cili atė kohė kishte mbaruar
shkollėn e mesme tė muzikės nė Prizren, e cila pėr herė tė parė ishte
hapur nė vitin 1948 .
Rrugėn e Selmanit, do ta ndjekin mė vonė, Isa
Jakupi dhe Esat Shkodra nga fshati Desivojcė, Zekė Isufi nga fshati
Gjyrishec, Rexhep Munishi nga fshati Gėmicė, Hetem Berisha nga fshati
Sfircė, Qazim Oruēi nga fshati Gllogovicė, Bajram Osmani nga fshati
Hajkobillė, Bajram Behluli nga fshati Meshinė, Ahmet Dėrguti nga fshati
Brainė dhe vėllezėrit Demir dhe Hazir Krasniqi , nga fshati Tugjec.
Prej kėtyre gjeneratave kanė dalė pedagogė muzikor, dirigjentė,
instrumentistė, kompozitorė, etnomuzikolog, mbledhės tė folklorit,
interpreto tė kėngės etj.
Pas kėsaj gjenerate tė parė tė
muzikantėve tė shkolluar, do tė dalin edhe shumė tė rinj , tė cilėt do
ta ndjekin rrugėn e paraardhėsve tė tyre: Kushtrim dhe Albina Jakupi,
Sanije Matoshi; Visar, Lumnije dhe Enis Osmani, Dėfrim dhe Yll Behluli,
Albana dhe Vatra Isufi, Pėrparim Krasniqi dhe shumė emra tė rinj tė
muzikės sė kultivuar artistike.