Jeta
Dhimitėr Pasko i njohur me pseudonimin Mitrush Kuteli lindi mė 13 shtator 1907 nė Pogradec, ndėrsa vdiq mė 4 maj 1967 nė Tiranė. Ka qenė shkrimtar, pėrkthyes dhe ekonomist shqiptar nga Shqipėria. Shkroi nėn pseudonimet Mitrush Kuteli, Izedin Jashar Kutrulia dhe Dr. Pas. Mėsimet e mesme i kreu nė Selanik, kuse tė lartat nė Bukuresht, ku mė 1934 mori titullin "Doktor i shkencave ekonomike". Mė 1942 u kthye nė atdhe, ku punoi nė fillim si ekonomist dhe mė vonė e derisa ndėrroi jetė, si pėrkthyes.
Mitrush Kuteli ėshtė njėri prej prozatorėve mė tė shquar tė letėrsisė sonė, ushqyer qė nė fėmijėri me legjendat dhe baladat e Jugut, sidomos me ato tė malėsisė sė Pogradecit, qytetit tė lindjes sė tij. Duke njohur thellė edhe letėrsinė botėrore, ai arriti tė krijojė njė prozė realiste origjinale, tė fuqishme, me njė fantazi tė jashtėzakonshme.
Vepra e tij ishte e ndaluar apo gjysmė e ndaluar dhe su botua e plotė deri nė vitin nėntėdhjetė, kurse nė faza tė ndryshme kohe as u mėsua e as u fol pėr tė. Ky, nė tė vėrtetė, ėshtė fati i shkrimtarit i cili nuk iu pėrshtat asnjėrit nga dy sistemet e Shqipėrisė: Monarkisė e Komunizmit. Po dhe tė dy sistemet nuk e duruan atė si njeri tė kulturės e tė fjalės sė lirė
Libri i Kutelit Sulm e lotė pėrmban Poemin kosovar dhe Poemin e Shėndaumit si dhe dy lirika: Balta shqipėtare e Po tė vdes nė dhé tė huaj. E pazakonshmja ėshtė se libri nėnshkruhet me tre emra: Izedin Jashar Kutrulija, Mitrush Kuteli e Dr. Pas, qė tė tretė pseudonime tė Dhimitėr Paskos. Izedini del si autor i Poemit kosovar, Mitrushi si autor i Poemit tė Shėndaumit kurse Dr. Pas si shkrues i parathėnies.
Dallohen pėr problematikėn e rėndėsishme, pėr tonin e rreptė antifeudal, pėr dashurinė ndaj atdheut e ndaj njeriut tė thjeshtė tė popullit, pėr pėrbuzjen ndaj gjithēkaje tė huaj qė vjen tė shkatėrrojė njė traditė tė bukur tregimet: Vjeshta e Xheladin beut, Hanet e karvanet, Si u takua Ndoni me Zallorėt, Gjonomadhė e Gjatollinj, Xha Brahua i Shkumbanares, Kujtimet e kujtimeve, Natė muaji Shembiteri, Natė marsi, Qetėsi para fėrtyne etj.
Mitrush Kuteli ėshtė autori i parė shqiptar qė botoi vėllime me kritikė: Lasgush Poradeci (1937) dhe Shėnime letrare (1944). Kritika e tij letrare shfaqet nė trajta tė ndryshme: shėnim, recension, studim e ese. Dy studimet e tij mė tė njohura pėr letėrsinė shqipe janė ai pėr poezinė e Lasgush Poradecit dhe ai pėr poezinė e Fan S. Nolit.
Mitrush Kuteli, bashkė me Ernest Koliqin, ėshtė themelues i prozės moderne shqipe dhe njėri ndėr autorėt mė tė njohur tė modernitetit shqiptar. Madje, ka mendime qė Kutelin e shohin bashkė me Lasgushin si autor themelor tė gjithė letėrsisė moderne shqiptare.
Rreth dyzet vite pas vdekjes, mė 27 shtator 2002 me dekretin nr 3478, me propozimin e Ministrisė sė Kulturės, Rinis dhe Sporteve dekorohet nga Presidenti i Shqipėrisė me dekoraten e nderit tė Republikės sė Shqipėrisė : Urdhri "Mjeshtėr i Madh i Punės".
Dhimitėr Pasko i njohur me pseudonimin Mitrush Kuteli lindi mė 13 shtator 1907 nė Pogradec, ndėrsa vdiq mė 4 maj 1967 nė Tiranė. Ka qenė shkrimtar, pėrkthyes dhe ekonomist shqiptar nga Shqipėria. Shkroi nėn pseudonimet Mitrush Kuteli, Izedin Jashar Kutrulia dhe Dr. Pas. Mėsimet e mesme i kreu nė Selanik, kuse tė lartat nė Bukuresht, ku mė 1934 mori titullin "Doktor i shkencave ekonomike". Mė 1942 u kthye nė atdhe, ku punoi nė fillim si ekonomist dhe mė vonė e derisa ndėrroi jetė, si pėrkthyes.
Mitrush Kuteli ėshtė njėri prej prozatorėve mė tė shquar tė letėrsisė sonė, ushqyer qė nė fėmijėri me legjendat dhe baladat e Jugut, sidomos me ato tė malėsisė sė Pogradecit, qytetit tė lindjes sė tij. Duke njohur thellė edhe letėrsinė botėrore, ai arriti tė krijojė njė prozė realiste origjinale, tė fuqishme, me njė fantazi tė jashtėzakonshme.
Vepra e tij ishte e ndaluar apo gjysmė e ndaluar dhe su botua e plotė deri nė vitin nėntėdhjetė, kurse nė faza tė ndryshme kohe as u mėsua e as u fol pėr tė. Ky, nė tė vėrtetė, ėshtė fati i shkrimtarit i cili nuk iu pėrshtat asnjėrit nga dy sistemet e Shqipėrisė: Monarkisė e Komunizmit. Po dhe tė dy sistemet nuk e duruan atė si njeri tė kulturės e tė fjalės sė lirė
Libri i Kutelit Sulm e lotė pėrmban Poemin kosovar dhe Poemin e Shėndaumit si dhe dy lirika: Balta shqipėtare e Po tė vdes nė dhé tė huaj. E pazakonshmja ėshtė se libri nėnshkruhet me tre emra: Izedin Jashar Kutrulija, Mitrush Kuteli e Dr. Pas, qė tė tretė pseudonime tė Dhimitėr Paskos. Izedini del si autor i Poemit kosovar, Mitrushi si autor i Poemit tė Shėndaumit kurse Dr. Pas si shkrues i parathėnies.
Dallohen pėr problematikėn e rėndėsishme, pėr tonin e rreptė antifeudal, pėr dashurinė ndaj atdheut e ndaj njeriut tė thjeshtė tė popullit, pėr pėrbuzjen ndaj gjithēkaje tė huaj qė vjen tė shkatėrrojė njė traditė tė bukur tregimet: Vjeshta e Xheladin beut, Hanet e karvanet, Si u takua Ndoni me Zallorėt, Gjonomadhė e Gjatollinj, Xha Brahua i Shkumbanares, Kujtimet e kujtimeve, Natė muaji Shembiteri, Natė marsi, Qetėsi para fėrtyne etj.
Mitrush Kuteli ėshtė autori i parė shqiptar qė botoi vėllime me kritikė: Lasgush Poradeci (1937) dhe Shėnime letrare (1944). Kritika e tij letrare shfaqet nė trajta tė ndryshme: shėnim, recension, studim e ese. Dy studimet e tij mė tė njohura pėr letėrsinė shqipe janė ai pėr poezinė e Lasgush Poradecit dhe ai pėr poezinė e Fan S. Nolit.
Mitrush Kuteli, bashkė me Ernest Koliqin, ėshtė themelues i prozės moderne shqipe dhe njėri ndėr autorėt mė tė njohur tė modernitetit shqiptar. Madje, ka mendime qė Kutelin e shohin bashkė me Lasgushin si autor themelor tė gjithė letėrsisė moderne shqiptare.
Rreth dyzet vite pas vdekjes, mė 27 shtator 2002 me dekretin nr 3478, me propozimin e Ministrisė sė Kulturės, Rinis dhe Sporteve dekorohet nga Presidenti i Shqipėrisė me dekoraten e nderit tė Republikės sė Shqipėrisė : Urdhri "Mjeshtėr i Madh i Punės".