pėr kėto dallime, mund ndoshta tė flitet e tė pėrflitet, por njė gjė e kam tė qartė, sepse mė ka rastisur tė ndodhem nė shumė seminare ku ka pasur tema tė larmishme, por biseda ka qenė shumė mė spontane dhe mė pėrmbajtėsore, duke u nisur nga fakti se nė Shqipėri janė vėnė themele tė shėndosha nė tė folmen e pastėr, ndėrsa pėr nivelin e diskurseve nė formė tė debateve, kam qenė shumė i ngazėllyer, kur dėgjuar sė pari analistėt fatos lubonja, mero baze, dhe ca tė tjerė tė cilėt e shohin shumė realisht gjendjen edhe nė politikė edhe nė lėmi tė tjera. tė them tė drejtėn kur ka qenė njė grup humoristėsh nė prishtinė, kanė qenė aq tė mirė dhe skenik, por mjerisht publiku ka qenė shumė indiferent, sepse nuk i ka kuptuar mesazhet e tyre. pėr njė ēast trupa ka marrė pauzė duke menduar se janė tė padėshiruar, por nė spjegimet e organizatorit e kanė kuptuar se gjuha nė tė cilin ata flitnin(edhe humoristike madje) nuk depėrtonte nė veshin e publikut. pastaj mė ka rastisur tė dėgjojė komentet sportive nė programet e tiranės, ku me shumė pėrkushtim ka laryshi tė tė folurit edhe sportiv, dhe dashamirėt e sportiti mund tė jenė tė zgjuar tėrė kohėn, dhe tė presin me kurreshtje retorikėn me shumė vokacion tė ėmbėl dhe shpjegime tė duhura sportive. debatet, janė shumė tė ndėrlidhura me momentet kohore, dhe nuk trishtohen qė tė gjitha gjėrat ti emėrtojnė me emra adekuat. mendoj se nuk duhet humbur kohėn me radio televizionet, tė cilat janė shumė larg standardeve nė krahasim me tė Kosovės. mendoj, se edhe narratorėt televiziv, japin lajmin dhe lexojnė duke dalluar kur flitet pėr dhėmbje pėr dashuri pėr fitore, pėr humbje, kur flitet pėr ēaste ngazėllimi dhe pėr momente trishtimi. nė fund krejt do tė thosha, se nė kosovė, ende ka vakuum intelektual dhe spektėr shumė i varfėr i tė folmes shqipe, gjė tė cilėn e kemi krijuar me paaftėsitė tona si gjeneral tė humbjeve tė mėdha,dhe tani kėta ushtarė qė i kemi mund tė futen nė kėtė betejė tė pafund, por epilogu do tė dihej qė nė fillim...as qė ka vullnet dhe dėshirė tė merremi mė seriozisht me arsimimin e brezit tė ri, dhe gjendja e amullisė sė tėrėsishme ka kapluar tėrė poret e tė rinėve. sa ka arrogancė dhe agresivitet, ndoshta ma thotė mendja se njė ditė nė lokalet shkollore mund tė dėgjosh fjalėt mė tė ndyera qė as sllavėt nuk i,kanė pėrdorur...jam larguar nga shkolla ku kanė mėsuar fėmijėt e mi duke ulur kokėn nga "madhėshtia" e fjalorit mė bizar dhe mė tė bastarduar nė kėtė pjesė tė ballkanit...ndoshta jam shumė skeptik dhe profetizues i rremė, por dhashtė zoti, qė tė jem i gabuar, por kur dėgjon gazetarin se si shprehet me njė arsenal si tė pushkės sė bėrė gati arditi apo adi krasta, vėrtetė gėzimi nuk pėrfundon as pėr shfaqjes...