Vilajeti i Kosovės
Vilajet i Kosovės 1877
Vilajeti i Shkupit mė vonė i Kosovės ishte njė ndarje administrative gjatė sundimit tė perandorisė Osmane. Krijimi i tij ėshtė bėrė mė 1873 i njohur si Vilajeti i Prizrenit ku e kishte edhe qendrėn. Nė kėtė kohė Vilajeti i Kosovės shtrihej nė territoret e Kosovės sė vitit 2000, sanxhakut tė Dibrės, sanxhakut tė Shkupit dhe sanxhakut tė Nishit. Nė veri dhe veri-lindje kufizohej me Serbinė, nė jug-lindje me Maqedoninė, nė jug me vilajetin e Manastirit, nė jug-perėndim me vilajetin e Shkodrės, ndėrsa nė veri-perėndim me Malin e Zi dhe Bosnjėn.
//
Historia
Gjatė viteve tė Krizės Lindore (1875-1878), ky vilajet pėsoi ndryshime tė shpeshta, si nė sipėrfaqe po ashtu edhe nė administrim. Mė 1875 nė hapėsirėn e vilajetit tė Kosovės hynte vetėm Kosova e vitit 2000 dhe qendra e vilajetit u zhvendosė nga Prizreni nė Prishtinė. Mė 1877 vilajeti shtrihej nga Dibra deri nė Nish.
Demografia
Struktura e popullsisė sė vilajetit, pėrbėhej nga shumica shqiptare si dhe nga njė numėr serbėsh dhe maqedonas. Numri i banorėve nė vitin 1921 ishte 490 500 frymė. Ku 62,0 % e kėsaj popullsi pėrbėhej nga shqiptarėt, 26,7 % serbėt dhe 3,9 % turqit.
Administrimi
Nėn administrimin e Vilajetit tė Kosovės hynin disa sanxhaqe si:
Vilajet i Kosovės 1877
Vilajeti i Shkupit mė vonė i Kosovės ishte njė ndarje administrative gjatė sundimit tė perandorisė Osmane. Krijimi i tij ėshtė bėrė mė 1873 i njohur si Vilajeti i Prizrenit ku e kishte edhe qendrėn. Nė kėtė kohė Vilajeti i Kosovės shtrihej nė territoret e Kosovės sė vitit 2000, sanxhakut tė Dibrės, sanxhakut tė Shkupit dhe sanxhakut tė Nishit. Nė veri dhe veri-lindje kufizohej me Serbinė, nė jug-lindje me Maqedoninė, nė jug me vilajetin e Manastirit, nė jug-perėndim me vilajetin e Shkodrės, ndėrsa nė veri-perėndim me Malin e Zi dhe Bosnjėn.
Tabela e pėrmbajtjeve |
//
Historia
Gjatė viteve tė Krizės Lindore (1875-1878), ky vilajet pėsoi ndryshime tė shpeshta, si nė sipėrfaqe po ashtu edhe nė administrim. Mė 1875 nė hapėsirėn e vilajetit tė Kosovės hynte vetėm Kosova e vitit 2000 dhe qendra e vilajetit u zhvendosė nga Prizreni nė Prishtinė. Mė 1877 vilajeti shtrihej nga Dibra deri nė Nish.
Demografia
Struktura e popullsisė sė vilajetit, pėrbėhej nga shumica shqiptare si dhe nga njė numėr serbėsh dhe maqedonas. Numri i banorėve nė vitin 1921 ishte 490 500 frymė. Ku 62,0 % e kėsaj popullsi pėrbėhej nga shqiptarėt, 26,7 % serbėt dhe 3,9 % turqit.
Administrimi
Nėn administrimin e Vilajetit tė Kosovės hynin disa sanxhaqe si:
- Sanxhaku i Shkupit : kazaja Shkup, Kumanovė, Kaēanik, Shtip, Radovish, Koēan, Kratovė, Peēevė, Egri-Palankė.
- Sanxhaku i Prizrenit : kazaja Prizren, Lumė, Tetovė.
- Sanxhaku i Pejės : kazaja Pejė, Gjakovė, Guci, Beranė, Tėrgovishtė.
- Sanxhaku i Prishtinės : kazaja Prishtinė, Mitrovicė, Vuēitėrnė, Gjilan, Preshevė.
- Sanxhaku i Pazarit tė Ri : kazaja Pazari i Ri, Senicė, Kolashin, Akovė, Novi Varoshi, Prepoljė.
- . deri mė 1893 : Ibrahim Edem Pasha
- 1894-1899 : Hafiz Mehmed Pasha
- 1900-1902 : Reshad Bey Pasha
- 1903-1904 : Shakir Pasha Numan
- 1905-1907 : Mehmed Shefket Pasha
- .. . . . 1908 : Hadi Pasha
- 1909-1910 : Mazhar Bey Pasha
- .. . . . 1911 : Halil Bey Pasha
- .. . . . 1912 : Ghalib Pasha