nga Odeta Mon 17 Mar 2008, 13:24
Kėnga e vdekjes sė Abelit...
Dergjet mbi bar Abeli i vrarė,
Vėllai Kain e braktis e shkon.
Vjen njė zog, ngjyen sqepin mė parė
Nė gjak, tmerrohet, fluturon.
Zogu fluturon mbi botėn pėrreth,
Fluturimi ėsht' i frikshėm, klithmė e tij tė rrėqeth,
Vajton njė vajtim pa mbarim:
Pėr Abelin e bukur, pėr vdekjen e tij,
Pėr Kainin e mbrapshtė e shpirtzi,
Pėr vitet e rinisė sė tij pa kuptim.
Shpejt do t'ia ngulė Kaini shigjetėn nė gii,
Shpejt do tė ndezė luftra dhe sherre ai
Nė ēdo fshat e qytet e ēdo skaj,
Do krijojė armiq pėr t'i vrarė, pastaj,
Do urrejė ata dhe veten i dėshpėruar,
Do pėrndjekė ata dhe veten i munduar
Nė ēdo rrugė duke shkuar gjersa fundi tė afrojė,
Ēasti kur Kaini vetveten tė shkatėrrojė.
Zogu fluturon dhe me sqepin e pėrgjakur
Klith kujėn e vdekjes mbi botėn mbarė,
E dėgjon atė Kaini, e dėgjon Abeli i vrarė,
E dėgjojnė njė mijė nėn kėtė qiell pėrhapur,
Po dhjetė mijė e mė shumė s'e dėgjojnė pėrreth,
Pėr vdekjen e Abelit ata s'duan tė dinė.
S'duan tė dinė as pėr Kainė,
As pėr gjakun qė nga shumė plagė rrjedh,
As pėr luftėn qė ishte gjer dje,
Pėr atė nė romane sot lexojnė se ē'qe.
Pėr tė gjithė tė ngopurit, tė gėzuarit,
Tė fortėt, tė palatuarit,
Pėr ata s'ka Kain, as Abel, as vdekje mizore
Dhe luftėn e ēmojnė si kohė madhore.
Kur ky zog vajtimtar fluturon pėrmbi ta,
E quajnė ndjellakeq, ogurzi,
Veten e ndjejnė tė fortė ata
Dhe zogun e vogėl e zėnė me gurė,
Gjersa tė heshtė dhe tė zhduket ai,
Ose ia krisin muzikės qė mos dėgjohet mė,
Se zėri i tij i trishtuar i bezdis gjithnjė.
Ky zog sot si askurrė
Me sqep tė pėrgjakur vend mė vend fluturon
Vajtimi tij pėr Abelin tejpėrtej kumbon.
Portali
