Tė flesh e tė ėndėrrosh. Ēfarė ankthi!
Gjumi ėshtė njė gjendje qetėsie. Gjatė kėsaj gjendje je ndodhin ndryshime tė ndėrlikuara nė nivelin e
trurit, qė nuk mund tė shpjegohen vetėm me njė gjendje tė thjeshtė pushimi trupor e mendor.
Ky ritėm apo cikėl rregullohet ēdo ditė (pra ēdo 24 orė) dhe ndikohet nga shumė ngacmime, ku nė pjesėn
mė tė madhe tė rasteve nga shkaqe tė njohura qė kanė tė bėjnė me dritėn diellore, pra ciklin ditė-natė.
Nga ky cikėl varet niveli i melatoninės, i cili rritet gjithmonė kur ne biem te flemė. Gjumi ėshtė funksion
ripėrtėritės i trupit dhe trurit, siē vėrehet nga shumė simptoma tė keqfunksionimit, tė cilat hasen tek njė
individ kur nuk fle. Pėr shembull, janė disa qeliza cerebrale, qė nė disa faza tė gjumit kanė njė veprimtari
5-10 herė mė tė lartė nė krahasim me zgjimin. Ēdokujt i ka ndodhur qė tė ngrihet medoemos nė mes tė
natės e tė fillojė tė hajė diēka, dikujt tjetėr i ka ndodhur tė flasė pėrēart, apo tė ngrihet somnambul.
Por, ka edhe nga ata qė kanė parė ėndrra tė frikshme dhe janė ngritur duke qarė. Kėto sjellje shkenca i
quan paraėndrra, ose shqetėsime tė gjumit. Sipas njė kėrkuesi, i cili ėshtė drejtor nė laboratorin e gjumit
"Eppendorf", nė Hamburg, tė paktėn 42 pėr qind e popullsisė vuan pjesėrisht ose vazhdimisht nga shqetėsimet
e gjumit. Pra, rreth 3 miliardė persona kanė pasur ndonjė problem me atė qė ėshtė pėrēuesi kryesor pėr tė
rigjeneruar fuqitė e humbura gjatė ditės. Pėr shumė kohė shkencėtarėt kanė mundur vetėm tė katalogojnė
problemet e ndryshme tė gjumit, por kohėt e fundit velloja e misterit qė qėndron pas tyre po bie dalėngadalė.
"Ka shqetėsime psikiatrike qė tė kujtojnė paraėndrrat, edhe pse nė shumė raste ekziston njė turbullim i
veprimtarive psikike dhe neuropsikike, qė zakonisht punojnė nė mėnyrė plotėsuese gjatė qėndrimit zgjuar",
pohon kėrkuesi.
Sot, falė makinave qė janė gjendje tė monitorojnė njėkohėsisht elektroencefalogramin, lėvizjet pamore, disa
parametra respiratore, elektrokardiogramin dhe tonin muskulor tė personave gjatė gjumit, ėshtė kuptuar se problemet mund tė ndodhin gjatė tė gjitha fazave tė pushimit tė natės. Madje njė gjė e tillė ndodh edhe gjatė
kalimit nga njė fazė tjetėr, por qė zakonisht nuk zgjat mė shumė se njė minutė.
Nė disa raste paraėndrrat u japin jetė disa sjelljeve shumė tė ndėrlikuara, pėr shembull kur ngrihesh pėr tė
ngrėnė nė mes tė natės, apo dėshirėn pėr njė seks tė zjarrtė, ose sjellje seksuale me anomali me personin qė ndodhet prajnė jush gjatė natės. Ndoshta zbulimi mė interesant i kėtyre viteve tė fundit qėndron pikėrisht nė faktin se disa probleme gjatė natės kanė njė pėrbėrės tė trashėguar. Tetėdhjetė pėr qind e personave qė vuajnė nga somnambulizmi, apo e folura pėrēart nė gjumė, kėtė shqetėsim e kanė pasur mė parė tė pranishėm edhe te prindėrit e tyre. Sipas shkencėtarit, fakti qė manifestojnė nė gjumė ėshtė njė tregues i rėndėsishėm i njė prirjeje gjenetike
mjaft problematike. Mė pas janė edhe shkaqe tė tjera qė ndryshojnė nga njėri-tjetri. Mes tyre mund tė pėrmendim alkoolin, turnet e punės, tė cilat janė njė ndėr shkaqet kryesore pėr ēakordimin e gjumit, gjithashtu dhe sėmundjet si
emikrania, epilepsia dhe demenza e pleqėrisė.
"Shqetėsimet e trurit, qė lidhen me ushqimin dhe seksin, janė tė lidhura gjithashtu me fiksimet qė mund
tė shfaqen edhe gjatė ditės", pohon kėrkuesi. Fiksimi pėr ushqimin i bėn individėt tė ngrihen somnambul,
tė hapin frigoriferin e tė hanė mė mes tė natės. Ndėrsa fiksimi pėr seksin mund ta bėjė personin tė kryejė akte e sjellje seksuale, tė cilat nuk do t'i bėnte kurrė zgjuar.
Megjithatė, nė tė dyja rastet personat pasi ngrihen nė mėngjes nuk mbajnė mend asgjė. Sipas kėrkuesit, kėto
shqetėsime lidhen me nevojat primare, qė te disa persona tė veēantė kėto dėshira lirohen papritur gjatė gjumit.
Sot trajtimet kundėr shqetėsimeve tė tilla nuk kanė rregulla tė zakonshme, por duhet tė pėrshtaten sipas secilit
individ. Ekzistojnė disa ilaēe, por faktikisht tė gjitha janė konsideruar tė rrezikshme, sepse mund tė sjellin
efekte anėsore edhe me doza tė vogla. Kėrkuesit pohojnė se ka rregulla tė cilat ēdo kush mund t'i ndjekė me lehtėsi.
Pėr shembull, kush vuan nga somnambulizmi mund tė shtrihet nė njė vend jo shumė tė lartė, me qėllim qė
kur tė ngihet tė mos vritet. Kush vuan nga problemet e "sulmeve seksuale" duhet tė marrė masa pėr tė mėsuar
partnerin. Gjithashtu kėta persona duhet tė ndjekin edhe seanca tė veēanta pėr qetėsim, duke filluar nga joga
e deri te hipnotizimi. Kėto tė fundit kanė treguar se kanė dhėnė rezultate tė mira pėr ata qė vuajnė nga shqetėsimet
e lartpėrmendura. Pėr fėmijėt qė zgjohen natėn duke qarė, gjėja e parė qė duhet tė bėni ėshtė tė siguroheni qė
tė mos vriten, duke larguar nga krevati ēdo lodėr apo objekt tė rrezikshėm. Pėr t'i shmangur sa mė shumė kėto
probleme, duhet t'i vini nė orar tė vegjlit pėr tė fjetur, nė mėnyrė qė tė plotėsojnė numrin e duhur tė orėve pėr
moshėn e tyre dhe nė rastin e ndonjė trembjeje tė fortė, t'i qetėsoni menjėherė.
TRAJTIMET
Sot trajtimet kundėr shqetėsimeve tė tilla nuk kanė rregulla tė zakonshme, por duhet tė pėrshtaten sipas secilit individ.
Ekzistojnė disa ilaēe, por faktikisht tė gjitha jan konsideruar tė rrezikshme, sepse mund tė sjellin efekte anėsore edhe
me doza tė vogla. Kėrkuesit pohojnė se ka rregulla tė cilat ēdo kush mund t'i ndjekė me lehtėsi.
SJELLJET
Ēdokujt i ka ndodhur qė tė ngrihet medoemos nė mes tė natės e tė fillojė tė hajė diēka, dikujt tjetėr i ka ndodhur tė
flasė pėrēart, apo tė ngrihet somnambul. Por, ka edhe nga ata qė kanė parė ėndrra tė frikshme dhe janė ngritur duke qarė.
Kėto sjellje shkenca i quan paraėndrra, ose shqetėsime tė gjumit. Sipas njė kėrkuesi, tė paktėn 42 pėr qind e
popullsisė vuan pjesėrisht ose vazhdimisht nga shqetėsimet e gjumit
SHQETĖSIMET E GJUMIT
SOMNAMBULIZMI
Ndodh veēanėrisht nė njė periudhė stresi apo ankthi
KĖRCITJA E DHĖMBĖVE
Shkakton mpirje, dhimbje tė muskujve tė gojės
EROTIZMI
Shqetėsim qė tė shtyn drejt sjelljeve seksuale anormale gjatė gjumit.
Gjumi ėshtė njė gjendje qetėsie. Gjatė kėsaj gjendje je ndodhin ndryshime tė ndėrlikuara nė nivelin e
trurit, qė nuk mund tė shpjegohen vetėm me njė gjendje tė thjeshtė pushimi trupor e mendor.
Ky ritėm apo cikėl rregullohet ēdo ditė (pra ēdo 24 orė) dhe ndikohet nga shumė ngacmime, ku nė pjesėn
mė tė madhe tė rasteve nga shkaqe tė njohura qė kanė tė bėjnė me dritėn diellore, pra ciklin ditė-natė.
Nga ky cikėl varet niveli i melatoninės, i cili rritet gjithmonė kur ne biem te flemė. Gjumi ėshtė funksion
ripėrtėritės i trupit dhe trurit, siē vėrehet nga shumė simptoma tė keqfunksionimit, tė cilat hasen tek njė
individ kur nuk fle. Pėr shembull, janė disa qeliza cerebrale, qė nė disa faza tė gjumit kanė njė veprimtari
5-10 herė mė tė lartė nė krahasim me zgjimin. Ēdokujt i ka ndodhur qė tė ngrihet medoemos nė mes tė
natės e tė fillojė tė hajė diēka, dikujt tjetėr i ka ndodhur tė flasė pėrēart, apo tė ngrihet somnambul.
Por, ka edhe nga ata qė kanė parė ėndrra tė frikshme dhe janė ngritur duke qarė. Kėto sjellje shkenca i
quan paraėndrra, ose shqetėsime tė gjumit. Sipas njė kėrkuesi, i cili ėshtė drejtor nė laboratorin e gjumit
"Eppendorf", nė Hamburg, tė paktėn 42 pėr qind e popullsisė vuan pjesėrisht ose vazhdimisht nga shqetėsimet
e gjumit. Pra, rreth 3 miliardė persona kanė pasur ndonjė problem me atė qė ėshtė pėrēuesi kryesor pėr tė
rigjeneruar fuqitė e humbura gjatė ditės. Pėr shumė kohė shkencėtarėt kanė mundur vetėm tė katalogojnė
problemet e ndryshme tė gjumit, por kohėt e fundit velloja e misterit qė qėndron pas tyre po bie dalėngadalė.
"Ka shqetėsime psikiatrike qė tė kujtojnė paraėndrrat, edhe pse nė shumė raste ekziston njė turbullim i
veprimtarive psikike dhe neuropsikike, qė zakonisht punojnė nė mėnyrė plotėsuese gjatė qėndrimit zgjuar",
pohon kėrkuesi.
Sot, falė makinave qė janė gjendje tė monitorojnė njėkohėsisht elektroencefalogramin, lėvizjet pamore, disa
parametra respiratore, elektrokardiogramin dhe tonin muskulor tė personave gjatė gjumit, ėshtė kuptuar se problemet mund tė ndodhin gjatė tė gjitha fazave tė pushimit tė natės. Madje njė gjė e tillė ndodh edhe gjatė
kalimit nga njė fazė tjetėr, por qė zakonisht nuk zgjat mė shumė se njė minutė.
Nė disa raste paraėndrrat u japin jetė disa sjelljeve shumė tė ndėrlikuara, pėr shembull kur ngrihesh pėr tė
ngrėnė nė mes tė natės, apo dėshirėn pėr njė seks tė zjarrtė, ose sjellje seksuale me anomali me personin qė ndodhet prajnė jush gjatė natės. Ndoshta zbulimi mė interesant i kėtyre viteve tė fundit qėndron pikėrisht nė faktin se disa probleme gjatė natės kanė njė pėrbėrės tė trashėguar. Tetėdhjetė pėr qind e personave qė vuajnė nga somnambulizmi, apo e folura pėrēart nė gjumė, kėtė shqetėsim e kanė pasur mė parė tė pranishėm edhe te prindėrit e tyre. Sipas shkencėtarit, fakti qė manifestojnė nė gjumė ėshtė njė tregues i rėndėsishėm i njė prirjeje gjenetike
mjaft problematike. Mė pas janė edhe shkaqe tė tjera qė ndryshojnė nga njėri-tjetri. Mes tyre mund tė pėrmendim alkoolin, turnet e punės, tė cilat janė njė ndėr shkaqet kryesore pėr ēakordimin e gjumit, gjithashtu dhe sėmundjet si
emikrania, epilepsia dhe demenza e pleqėrisė.
"Shqetėsimet e trurit, qė lidhen me ushqimin dhe seksin, janė tė lidhura gjithashtu me fiksimet qė mund
tė shfaqen edhe gjatė ditės", pohon kėrkuesi. Fiksimi pėr ushqimin i bėn individėt tė ngrihen somnambul,
tė hapin frigoriferin e tė hanė mė mes tė natės. Ndėrsa fiksimi pėr seksin mund ta bėjė personin tė kryejė akte e sjellje seksuale, tė cilat nuk do t'i bėnte kurrė zgjuar.
Megjithatė, nė tė dyja rastet personat pasi ngrihen nė mėngjes nuk mbajnė mend asgjė. Sipas kėrkuesit, kėto
shqetėsime lidhen me nevojat primare, qė te disa persona tė veēantė kėto dėshira lirohen papritur gjatė gjumit.
Sot trajtimet kundėr shqetėsimeve tė tilla nuk kanė rregulla tė zakonshme, por duhet tė pėrshtaten sipas secilit
individ. Ekzistojnė disa ilaēe, por faktikisht tė gjitha janė konsideruar tė rrezikshme, sepse mund tė sjellin
efekte anėsore edhe me doza tė vogla. Kėrkuesit pohojnė se ka rregulla tė cilat ēdo kush mund t'i ndjekė me lehtėsi.
Pėr shembull, kush vuan nga somnambulizmi mund tė shtrihet nė njė vend jo shumė tė lartė, me qėllim qė
kur tė ngihet tė mos vritet. Kush vuan nga problemet e "sulmeve seksuale" duhet tė marrė masa pėr tė mėsuar
partnerin. Gjithashtu kėta persona duhet tė ndjekin edhe seanca tė veēanta pėr qetėsim, duke filluar nga joga
e deri te hipnotizimi. Kėto tė fundit kanė treguar se kanė dhėnė rezultate tė mira pėr ata qė vuajnė nga shqetėsimet
e lartpėrmendura. Pėr fėmijėt qė zgjohen natėn duke qarė, gjėja e parė qė duhet tė bėni ėshtė tė siguroheni qė
tė mos vriten, duke larguar nga krevati ēdo lodėr apo objekt tė rrezikshėm. Pėr t'i shmangur sa mė shumė kėto
probleme, duhet t'i vini nė orar tė vegjlit pėr tė fjetur, nė mėnyrė qė tė plotėsojnė numrin e duhur tė orėve pėr
moshėn e tyre dhe nė rastin e ndonjė trembjeje tė fortė, t'i qetėsoni menjėherė.
TRAJTIMET
Sot trajtimet kundėr shqetėsimeve tė tilla nuk kanė rregulla tė zakonshme, por duhet tė pėrshtaten sipas secilit individ.
Ekzistojnė disa ilaēe, por faktikisht tė gjitha jan konsideruar tė rrezikshme, sepse mund tė sjellin efekte anėsore edhe
me doza tė vogla. Kėrkuesit pohojnė se ka rregulla tė cilat ēdo kush mund t'i ndjekė me lehtėsi.
SJELLJET
Ēdokujt i ka ndodhur qė tė ngrihet medoemos nė mes tė natės e tė fillojė tė hajė diēka, dikujt tjetėr i ka ndodhur tė
flasė pėrēart, apo tė ngrihet somnambul. Por, ka edhe nga ata qė kanė parė ėndrra tė frikshme dhe janė ngritur duke qarė.
Kėto sjellje shkenca i quan paraėndrra, ose shqetėsime tė gjumit. Sipas njė kėrkuesi, tė paktėn 42 pėr qind e
popullsisė vuan pjesėrisht ose vazhdimisht nga shqetėsimet e gjumit
SHQETĖSIMET E GJUMIT
SOMNAMBULIZMI
Ndodh veēanėrisht nė njė periudhė stresi apo ankthi
KĖRCITJA E DHĖMBĖVE
Shkakton mpirje, dhimbje tė muskujve tė gojės
EROTIZMI
Shqetėsim qė tė shtyn drejt sjelljeve seksuale anormale gjatė gjumit.