AZEM SHKRELI;KY SHKRIMTAR I SHQUAR
VEPRA E TIJ-NJĖ YLL QĖ NUK SHUHET KURRĖ
Shkruan:Shaban Cakolli
Nė Kosovė ideja e tė qenurit shkrimtar ishte e lidhur ngushtė me autorė si Azem Shkreli,qė i siguruan
letėrsisė njė status shoqėror dhe kulturor,krijuan atmosferen intelektuale dhe artistike qė ne ta
ndjenim vetėn mė mirė dhe mė tė ambientuar..Letėrsia shqiptare,kultura shqiptare,kombi shqiptar
kishin njė njeri tė madh,gjithmonė i rrethuar nga penda tė mėdha,ishte gjithmonė befasues pėr tė
mirė ku ne krijuesit e ri e vėshtronim si idhull qė ēastet e bisedės me te i mbajmė si ēaste me tė
cilat do tė mburremi tėrė jetėn.
Azem Shkreli ishte dhe mbeti pėrfaqėsuesi mė i shquar i brezit tė shkrimtarėve shqiptarė tė
Kosovės qė lindėn nė letėrsinė e viteve tė 60-ta.Azem Shkreli ishte ndėr autorėt e rrallė qė kemi nė
letėrsinė shqipe,qė pėrban substratin tonė kulturor,qė krijoi ndjesinė tonė kulturore dhe
artistike,bazėn e integrimit shpirtėror shqiptar edhe nė rrethanat kur ky integrim kalonte pėrmes
pengesash politike dhe ideologjike.Fjalėt e tij ishin tė ėmbla tė urta e fjalė menēurie.Ai ishte patriot i
shquar,i ngulitur thell nė tokėn e vet,nė tokėn tonė shqiptare,tė cilit as nė kohėt mė tė liga qė
pėrjetuam nuk i vente mendja kurrė tė shpėrngulej.Koha e ngrirė mbi ne, e ngrinte fort nė zemėr
Shkrelinkurrė nuk ndihej i qetė,gjithnjė i pa pushuar dhe i pa rehatuar,gjithmonė nė lėvizje,prore nė
ethe e ankth,thellėsisht i brengosur pėr gjithēka shqiptare.Vėshtirė i pranonin krijuesit tanė
gjendėjet e pllakosjes sė robėrisė,kur fara e ulkonjave grabitēare na i kishin ndarė zemrat nė
copa,na i kishin shpėrnda nė tė katėr anėt mė tė dashurit tanė.Kėtė dhembje e ndjente Shkreli,se
nė zemrėn e tij lexoheshin ndarjet,kishte miq e krijuestė shkapėrderdhur nė
Gjermani,Zvicėrr,Kanada,Amerikė dhe ishte nė lėvizje.Nė diasporėn shqiptare kur vinte Shkreli bėnte
vepra tė mėdha,sepse e njihte peshėn e plagės sė mėrgimit.Me njė fjalė
poeti,dramaturgu,prozatori,eseisti ,publicisti ynė i njohur Azem Shkreli ka vezėlluar dhe shpėrndarė
dritėn nėpėr hapėsirėn mbarėkombėtare e mė gjėrė,andej vazhdon tė mbetet nė kujtesė pėr ēdo
dashamirė tė fjalės sė shkruar shqipe.Emri i tij ėshtė emėr pėrjetėsimi,emėr i njė krijuesi i cili pas
vetės la mbi njėzet vepra..Vėrtetė vdekja e parakohėshme e Azemit na goditi rėndė dhe na la njė
humbje tė madhe nė letėrsinė,artin dhe kulturėn shqiptare nė Kosovė,Shqipėri,Maqedoni,Mal tė Zi
kudo ku jetojnė shqiptarėt,pėr tė cilin kujtesa nuk do tė na shuhet kurrė.Shkreli nuk ishte vetėm
shkrimtar.Ai ishte ideolog,intelektual e para sė gjithash njeri i urtėr e zemėrgjėrė qė bėnte secilin pėr
vete.Ky shkrimtar i shquar,i ngrohet,i dhimbshėm kurrė nuk u nda nga hallet e popullit,jetoi me to,i
mallkoj me pendė,,u rrėpat tė pėrmbys kohėt e liga,tė ngris kohė tė reja dhe pa halle.Kur gjendej nė
mesin e mėrgimtarėve ua zvoglonte mallin,u jipte kurajo,i nxiste pėr punė tė mirėfilltė profesionale.Ai
kishte disa tipare dalluese:ishte i qartė nė ,vlerėsues i gjithėanshėm i situatave,i
drejtėpėrdrejtė nė biseda,i dashur pėr miq e pedagog. Me urtėsi e dije me sinqeritet ka krijuar ura
miqėsie me tė huajt,i ka njohur ata me kulturėn dhe letėrsinė shqiptare.Edhe sot miq tė tij krijues
gjerman e nė veqanti Hans-Joachim Lamksch dhe Bodo Gudjons shfaqin dhimbjen e tyre pėr mikun e
madh krijues Azem Shkrelin.Pėr ne mėrgimtarėt nė Gjermani lajmi i majit 1997 ra si rrufe dhe na i
lėndoi zemrat.Ky lajm i dhimbshėm tronditi gjithė mėrgimtarėt por nė veqanti krijuesit atje.I bėnim
pyetje vetės:Si na mashtroj kjo vdekje tinzare?!A mund tė vdiste njė njeri i tillė?Vdekja e tij na ka
nda vetem fizikisht me te,por vepra e tij do tė jetoj me ne,nga se ai me shkrimet e tij na jepte
gjallėri dhe na i shtonte ndjenjat e atdhedashurisė.Nė mbamendjen tonė do ta kemi pėrherė njeriun
mė tė afėrt nė pėrpjekjet e kėtij mendimtari tė madh pėr afirmimin e vlerave letrare dhe kulturore tė
kombit tonė.Me vdekjen e Shkrelit ne mėrgimtarėt dhe krijimtaria jonė letrare humbėm
shumė,humbėm mėsuesin dhe krijuesin e madh tė letėrsisė sonė.Kujtimet pėr te te ne mėrgimtarėt
ruhen me rrespekt,kurse veprat e tij mė tė dashurat dhe mė tė lexuarat
VEPRA E TIJ-NJĖ YLL QĖ NUK SHUHET KURRĖ
Shkruan:Shaban Cakolli
Nė Kosovė ideja e tė qenurit shkrimtar ishte e lidhur ngushtė me autorė si Azem Shkreli,qė i siguruan
letėrsisė njė status shoqėror dhe kulturor,krijuan atmosferen intelektuale dhe artistike qė ne ta
ndjenim vetėn mė mirė dhe mė tė ambientuar..Letėrsia shqiptare,kultura shqiptare,kombi shqiptar
kishin njė njeri tė madh,gjithmonė i rrethuar nga penda tė mėdha,ishte gjithmonė befasues pėr tė
mirė ku ne krijuesit e ri e vėshtronim si idhull qė ēastet e bisedės me te i mbajmė si ēaste me tė
cilat do tė mburremi tėrė jetėn.
Azem Shkreli ishte dhe mbeti pėrfaqėsuesi mė i shquar i brezit tė shkrimtarėve shqiptarė tė
Kosovės qė lindėn nė letėrsinė e viteve tė 60-ta.Azem Shkreli ishte ndėr autorėt e rrallė qė kemi nė
letėrsinė shqipe,qė pėrban substratin tonė kulturor,qė krijoi ndjesinė tonė kulturore dhe
artistike,bazėn e integrimit shpirtėror shqiptar edhe nė rrethanat kur ky integrim kalonte pėrmes
pengesash politike dhe ideologjike.Fjalėt e tij ishin tė ėmbla tė urta e fjalė menēurie.Ai ishte patriot i
shquar,i ngulitur thell nė tokėn e vet,nė tokėn tonė shqiptare,tė cilit as nė kohėt mė tė liga qė
pėrjetuam nuk i vente mendja kurrė tė shpėrngulej.Koha e ngrirė mbi ne, e ngrinte fort nė zemėr
Shkrelinkurrė nuk ndihej i qetė,gjithnjė i pa pushuar dhe i pa rehatuar,gjithmonė nė lėvizje,prore nė
ethe e ankth,thellėsisht i brengosur pėr gjithēka shqiptare.Vėshtirė i pranonin krijuesit tanė
gjendėjet e pllakosjes sė robėrisė,kur fara e ulkonjave grabitēare na i kishin ndarė zemrat nė
copa,na i kishin shpėrnda nė tė katėr anėt mė tė dashurit tanė.Kėtė dhembje e ndjente Shkreli,se
nė zemrėn e tij lexoheshin ndarjet,kishte miq e krijuestė shkapėrderdhur nė
Gjermani,Zvicėrr,Kanada,Amerikė dhe ishte nė lėvizje.Nė diasporėn shqiptare kur vinte Shkreli bėnte
vepra tė mėdha,sepse e njihte peshėn e plagės sė mėrgimit.Me njė fjalė
poeti,dramaturgu,prozatori,eseisti ,publicisti ynė i njohur Azem Shkreli ka vezėlluar dhe shpėrndarė
dritėn nėpėr hapėsirėn mbarėkombėtare e mė gjėrė,andej vazhdon tė mbetet nė kujtesė pėr ēdo
dashamirė tė fjalės sė shkruar shqipe.Emri i tij ėshtė emėr pėrjetėsimi,emėr i njė krijuesi i cili pas
vetės la mbi njėzet vepra..Vėrtetė vdekja e parakohėshme e Azemit na goditi rėndė dhe na la njė
humbje tė madhe nė letėrsinė,artin dhe kulturėn shqiptare nė Kosovė,Shqipėri,Maqedoni,Mal tė Zi
kudo ku jetojnė shqiptarėt,pėr tė cilin kujtesa nuk do tė na shuhet kurrė.Shkreli nuk ishte vetėm
shkrimtar.Ai ishte ideolog,intelektual e para sė gjithash njeri i urtėr e zemėrgjėrė qė bėnte secilin pėr
vete.Ky shkrimtar i shquar,i ngrohet,i dhimbshėm kurrė nuk u nda nga hallet e popullit,jetoi me to,i
mallkoj me pendė,,u rrėpat tė pėrmbys kohėt e liga,tė ngris kohė tė reja dhe pa halle.Kur gjendej nė
mesin e mėrgimtarėve ua zvoglonte mallin,u jipte kurajo,i nxiste pėr punė tė mirėfilltė profesionale.Ai
kishte disa tipare dalluese:ishte i qartė nė ,vlerėsues i gjithėanshėm i situatave,i
drejtėpėrdrejtė nė biseda,i dashur pėr miq e pedagog. Me urtėsi e dije me sinqeritet ka krijuar ura
miqėsie me tė huajt,i ka njohur ata me kulturėn dhe letėrsinė shqiptare.Edhe sot miq tė tij krijues
gjerman e nė veqanti Hans-Joachim Lamksch dhe Bodo Gudjons shfaqin dhimbjen e tyre pėr mikun e
madh krijues Azem Shkrelin.Pėr ne mėrgimtarėt nė Gjermani lajmi i majit 1997 ra si rrufe dhe na i
lėndoi zemrat.Ky lajm i dhimbshėm tronditi gjithė mėrgimtarėt por nė veqanti krijuesit atje.I bėnim
pyetje vetės:Si na mashtroj kjo vdekje tinzare?!A mund tė vdiste njė njeri i tillė?Vdekja e tij na ka
nda vetem fizikisht me te,por vepra e tij do tė jetoj me ne,nga se ai me shkrimet e tij na jepte
gjallėri dhe na i shtonte ndjenjat e atdhedashurisė.Nė mbamendjen tonė do ta kemi pėrherė njeriun
mė tė afėrt nė pėrpjekjet e kėtij mendimtari tė madh pėr afirmimin e vlerave letrare dhe kulturore tė
kombit tonė.Me vdekjen e Shkrelit ne mėrgimtarėt dhe krijimtaria jonė letrare humbėm
shumė,humbėm mėsuesin dhe krijuesin e madh tė letėrsisė sonė.Kujtimet pėr te te ne mėrgimtarėt
ruhen me rrespekt,kurse veprat e tij mė tė dashurat dhe mė tė lexuarat