Botime
tė krijuesve tanė nė diasporė:
Kėngėvaji nga
Rizah Sheqiri
Ballina e librit
tė R.Sheqirit:Kėngėvaji njė buqetė poezish nga njė
zemėr nė ekzil-
Sorgesånger
en diktbukett från ett hjärta i exil
Kėngėvaji
njė buqetė poezish nga njė zemėr nė ekzil- Sorgesånger
en diktbukett från ett hjärta i exil ėshtė njė pėrmbledhje
e re e poezive tė Rizah Sheqirit tė shkruara qė nga vitet 1990 deri
mė sot, poezi tė cilat pėr temė kanė kurbetin, mallin pėr atdheun,
vujatjen nė vend tė huaj si dhe dashurinė e paskajshme pėr tė mirėn
e gjithmbarėshme njerėzore.
Kjo pėrmbledhje
ėshtė me poezi tė zgjedhura nga opusi poetik i Rizah Sheqirit tė
pėrkthyera nė gjuhėn suedeze, ndėrsa cikli i parė i poezive Flutura
nė erė ėshtė i botuar edhe nė gjuhėn angleze.
Libri hapet
me njė parathėnje tė thuktė nga poeti, publicisti
dhe shkrimtari i njohur suedez Thomas Nydahl.
Pėrmbledhja
Kėngėvaji njė buqetė poezish nga njė zemėr nė ekzil
ėshtė e organizuar nė gjashtė cikle dhe secili cikėl ėshtė i
ilustruar me nga njė fotografi artistike nga vetė autori. (B.Sh.)
Secili
njeri bart origjinėn e vet tė
prejardhjes, rrėnjėt e veta, nga do qė
tė shkojė
Shkruan: Thomas
Nydahl
Rizah Sheqiri:
Sorgesånger en diktbukett från ett hjärta i exil (Kėngėvaji
njė buqetė me poezi nga njė
zemėr nė ekzil). Pėrmbledhje poezish nė
gjuhėn suedeze dhe pjesėrisht nė
gjuhėn angleze. Suedi 2008. Parathėnia nga Thomas Nydahl, shkrimtar
dhe gazetar i kulturės.
Rizah
Sheqiri (foton: Albin Sheqiri)
Ndjenja
e tė qenurit pa strehė ėshtė njė ēėshtje
e filozofisė klasike. Filozofja franceze Simone Weil ishte pėrpjekur
ta refuzonte kėtė duke thėnė qė njerėzit, pėr dallim nga drunjtė,
i kėrkojnė rrėnjėt. Gabimi vendimtar nė rezonimin e saj ėshtė,
qė secili njeri bart origjinėn e vet tė prejardhjes, rrėnjėt e
veta, nga do qė tė shkojė. Tė kesh rrėnjė nuk ėshtė e njejta
gjė sikur tė jesh dru dhe pa aftėsi ndryshimi e zhvillimi.
Shumė
njerėz tė kėsaj bote moderne posedojnė diēka mė
shumė se sistemin e rrėnjve, mė shumė se vetėm njė
strehė. Kjo ndodhė kėshtu nga njė rrethanė ndjesore
ose thejsht nga njė rrethanė fizike e praktike. Nė
kėtė kohė tė globalizmit duke pasė parasysh ēdo lloj
trysnie, ekonomike dhe politike, disa prej nesh pėrpiqemi tė fshihemi
nė ngastrat vetanake. Nė frymėn e Volterit nė tė vėrtetė ne kultivojmė
kopshtin tonė. Por tė pėrpiqesh tė mbyllėsh sytė ndaj katastrofave
qė po ndodhin nė botė do t“ishte njė strategji e keqe pėr mbijetesė.
Nė
poezitė e tij Rizah Sheqiri tregon se bota duhet tė frymojė
pėrmes vendeve ku qėndrojmė pėrkohėsisht, pėrmes sistemeve
tė rrėnjve tė reja ose tė vjetra, ashtu qė
tė lindet njė ndėrgjegje pėr kushtet vetanake. Rizah Sheqiri
posedon dy ndjenja atdhetare: njėra ėshtė shqiptare e tjetra suedeze.
Kjo pėrshkohet nė gjitha shkrimet e tij. Ai qėndron me tė dya kėmbėt
nė truallin suedez, por njėkohėsisht gjendet po aq shpesh nė tė
kaluarėn shqiptare dhe nė ėndrrat pėr njė tė ardhme mė tė mirė
pėr popullin nė Kosovė. Kjo pėrmban njė simpati tė thellė qė
duket si vizion i dyfishtė, qė nė mos asgjė tjetėr tregon se sa
tė barabartė janė njerėzit. Ėndrrat dhe shpresat tona, ashtu si
edhe dėshtimet dhe dėshpėrimet, i ngjjajnė shumė njėra tjetrės
kur kėmbehen. Dhe atėherė kur kėto dy vende nuk do ti mjaftonin
Rizasė, ai gjen njė tė tretė: tė shkruarit, letėrsinė. Edhe nė
poezi ka shtėpinė e tij: "nė bibliotekė gjeta vėllezėr",
konstaton ai nė njė poezi, kurse nė njė tjetėr thotė se aroma
e njė bredhi dhe kujtimi i fushės janė tė njė rėndėsie pėr te.
Kėshtu lidhen mali, bimėsia, me njė gjuhė ku ėshtė rrėnjosur
ndejnja e vendlindjes. /Pėrktheu
nga suedishtja Sh. Sejdijaj/
tė krijuesve tanė nė diasporė:
Kėngėvaji nga
Rizah Sheqiri
- Rizah Sheqiri:
Kėngėvaji njė buqetė poezish nga njė
zemėr nė ekzil (Sorgesånger
en diktbukett från ett hjärta i exil), Suedi, 2008.
Ballina e librit
tė R.Sheqirit:Kėngėvaji njė buqetė poezish nga njė
zemėr nė ekzil-
Sorgesånger
en diktbukett från ett hjärta i exil
Kėngėvaji
njė buqetė poezish nga njė zemėr nė ekzil- Sorgesånger
en diktbukett från ett hjärta i exil ėshtė njė pėrmbledhje
e re e poezive tė Rizah Sheqirit tė shkruara qė nga vitet 1990 deri
mė sot, poezi tė cilat pėr temė kanė kurbetin, mallin pėr atdheun,
vujatjen nė vend tė huaj si dhe dashurinė e paskajshme pėr tė mirėn
e gjithmbarėshme njerėzore.
Kjo pėrmbledhje
ėshtė me poezi tė zgjedhura nga opusi poetik i Rizah Sheqirit tė
pėrkthyera nė gjuhėn suedeze, ndėrsa cikli i parė i poezive Flutura
nė erė ėshtė i botuar edhe nė gjuhėn angleze.
Libri hapet
me njė parathėnje tė thuktė nga poeti, publicisti
dhe shkrimtari i njohur suedez Thomas Nydahl.
Pėrmbledhja
Kėngėvaji njė buqetė poezish nga njė zemėr nė ekzil
ėshtė e organizuar nė gjashtė cikle dhe secili cikėl ėshtė i
ilustruar me nga njė fotografi artistike nga vetė autori. (B.Sh.)
Secili
njeri bart origjinėn e vet tė
prejardhjes, rrėnjėt e veta, nga do qė
tė shkojė
Shkruan: Thomas
Nydahl
Rizah Sheqiri:
Sorgesånger en diktbukett från ett hjärta i exil (Kėngėvaji
njė buqetė me poezi nga njė
zemėr nė ekzil). Pėrmbledhje poezish nė
gjuhėn suedeze dhe pjesėrisht nė
gjuhėn angleze. Suedi 2008. Parathėnia nga Thomas Nydahl, shkrimtar
dhe gazetar i kulturės.
Rizah
Sheqiri (foton: Albin Sheqiri)
Ndjenja
e tė qenurit pa strehė ėshtė njė ēėshtje
e filozofisė klasike. Filozofja franceze Simone Weil ishte pėrpjekur
ta refuzonte kėtė duke thėnė qė njerėzit, pėr dallim nga drunjtė,
i kėrkojnė rrėnjėt. Gabimi vendimtar nė rezonimin e saj ėshtė,
qė secili njeri bart origjinėn e vet tė prejardhjes, rrėnjėt e
veta, nga do qė tė shkojė. Tė kesh rrėnjė nuk ėshtė e njejta
gjė sikur tė jesh dru dhe pa aftėsi ndryshimi e zhvillimi.
Shumė
njerėz tė kėsaj bote moderne posedojnė diēka mė
shumė se sistemin e rrėnjve, mė shumė se vetėm njė
strehė. Kjo ndodhė kėshtu nga njė rrethanė ndjesore
ose thejsht nga njė rrethanė fizike e praktike. Nė
kėtė kohė tė globalizmit duke pasė parasysh ēdo lloj
trysnie, ekonomike dhe politike, disa prej nesh pėrpiqemi tė fshihemi
nė ngastrat vetanake. Nė frymėn e Volterit nė tė vėrtetė ne kultivojmė
kopshtin tonė. Por tė pėrpiqesh tė mbyllėsh sytė ndaj katastrofave
qė po ndodhin nė botė do t“ishte njė strategji e keqe pėr mbijetesė.
Nė
poezitė e tij Rizah Sheqiri tregon se bota duhet tė frymojė
pėrmes vendeve ku qėndrojmė pėrkohėsisht, pėrmes sistemeve
tė rrėnjve tė reja ose tė vjetra, ashtu qė
tė lindet njė ndėrgjegje pėr kushtet vetanake. Rizah Sheqiri
posedon dy ndjenja atdhetare: njėra ėshtė shqiptare e tjetra suedeze.
Kjo pėrshkohet nė gjitha shkrimet e tij. Ai qėndron me tė dya kėmbėt
nė truallin suedez, por njėkohėsisht gjendet po aq shpesh nė tė
kaluarėn shqiptare dhe nė ėndrrat pėr njė tė ardhme mė tė mirė
pėr popullin nė Kosovė. Kjo pėrmban njė simpati tė thellė qė
duket si vizion i dyfishtė, qė nė mos asgjė tjetėr tregon se sa
tė barabartė janė njerėzit. Ėndrrat dhe shpresat tona, ashtu si
edhe dėshtimet dhe dėshpėrimet, i ngjjajnė shumė njėra tjetrės
kur kėmbehen. Dhe atėherė kur kėto dy vende nuk do ti mjaftonin
Rizasė, ai gjen njė tė tretė: tė shkruarit, letėrsinė. Edhe nė
poezi ka shtėpinė e tij: "nė bibliotekė gjeta vėllezėr",
konstaton ai nė njė poezi, kurse nė njė tjetėr thotė se aroma
e njė bredhi dhe kujtimi i fushės janė tė njė rėndėsie pėr te.
Kėshtu lidhen mali, bimėsia, me njė gjuhė ku ėshtė rrėnjosur
ndejnja e vendlindjes. /Pėrktheu
nga suedishtja Sh. Sejdijaj/