Gjumi shmang realitetin!
Gjumi i tepėr, nė njė farė mėnyre, ėshtė shmangie nga realiteti qė njė individ, dashur padashur, bie pre e gjumit tė gjatė. Kėtė e pohojnė psikologėt, tė cilėt vėnė re raste tė shumta nė vendin tonė tė kėtij fenomeni. Psikologia Orsjola Qėndro vėrteton kėtė gjė, duke pohuar se: "Gjumi i mėngjesit, nė disa raste te disa persona, ėshtė njė lloj tendence pėr tė shmangur njė aktivitet qė nuk tė jep kėnaqėsi. Ndėrsa, nė disa momente tė veēanta personi pret tė pėrballet me diēka tė pakėndshme. Kjo bėn qė tė shtohet kohėzgjatja e gjumit". Ndėrkohė, fjetja me orare tė zgjatura nuk bėn mirė pėr psikologjinė e njeriut. Pasi ky person qė fle shumė do tė jetė i plogėsht gjatė gjithė ditės dhe nuk do tė ndihet mirė nga ana fizike. Pėr gjithė ditėn do tė ndihet i lodhur dhe paksa i lėnė pas dorė nga njerėzit qė i rrinė afėr. Mjekėt nuk e kėshillojnė gjumin e tepėrt, qė do tė thotė shtatė orė gjumė nė ditė. Nė kėtė hark kohor, kushdo mund tė pushojė dhe tė gjejė qetėsinė qoftė mendore apo trupore. Qėndro e ilustron gjumin e tepėrt me moshat shkollore, tė cilėt nuk shkojnė orėt e para nė mėsim. Kjo do tė thotė se tė rinjtė mundohen ti shmangin pėrgjegjėsitė e tyre. Ky veprim vihet re mė tepėr te ata tė rinj, qė nuk kanė rezultate tė mira nė mėsime. Kėta fėmijė kanė frikė tė pėrballen me mėsuesin apo me njė orė mėsimi, ku nuk janė tė pėrgatitur. Kurse tek njerėzit, qė kanė njė familje dhe kanė njė punė, detyrat janė mė tė mėdha dhe te kėta ndodh shumė rrallė ky fenomen. Nga ana tjetėr, edhe gjumi i pakėt nuk ėshtė i kėshillueshėm dhe sjell probleme te ēdo individ, qė fle shumė pak se shtatė orė qė kėshillojnė mjekėt. Qėndro thekson se "pagjumėsia ka tė bėjė me njė lloj ankthi, kur individi mendon se nuk mund tė pėrmbushė detyrat qė e presin. Megjithėse arsyet nė kėtė rast janė tė shumėllojshme". Pagjumėsia ėshtė "vrasėse" pėr individin, sepse dikush qė nuk e pėrmbush orarin e fjetjes, do tė mendojė gjatė gjithė kohės pėr shumė gjėra tė pakėndshme, tė cilat do ti sjellin shqetėsime dhe pasiguri nė vetvete. Gjendja e krijuar te ky person, e bėn mė tė ndrydhur ndaj realitetit dhe nė pėrballjen e problemeve. Nuk ka njė ndarje tė pėrcaktuar se cilėt mosha janė mė tė prirura qė tė flenė gjumė shumė apo qė tė flenė mė pak. Psikologia thekson se kėta persona kanė mė tepėr nevojė pėr afrimitet dhe ngrohtėsi e njerėzve tė afėrt apo tė shoqėrisė. Tė qenit aktiv nė jetėn e pėrditshme, do tė shmangte sė tepėrmi kėto pasoja negative qė shfaqen te njerėzit. Pasojat janė edhe nė pamjen fizike tė tij. Ky person ka njė fytyrė tė fryrė nga gjumi i tepėrt apo nga pagjumėsia. Ndėrkohė qė u krijohen rrudha te sytė, tė cilėt tregojnė njė fytyrė aspak tė kėndshme.
Gjumi i tepėr, nė njė farė mėnyre, ėshtė shmangie nga realiteti qė njė individ, dashur padashur, bie pre e gjumit tė gjatė. Kėtė e pohojnė psikologėt, tė cilėt vėnė re raste tė shumta nė vendin tonė tė kėtij fenomeni. Psikologia Orsjola Qėndro vėrteton kėtė gjė, duke pohuar se: "Gjumi i mėngjesit, nė disa raste te disa persona, ėshtė njė lloj tendence pėr tė shmangur njė aktivitet qė nuk tė jep kėnaqėsi. Ndėrsa, nė disa momente tė veēanta personi pret tė pėrballet me diēka tė pakėndshme. Kjo bėn qė tė shtohet kohėzgjatja e gjumit". Ndėrkohė, fjetja me orare tė zgjatura nuk bėn mirė pėr psikologjinė e njeriut. Pasi ky person qė fle shumė do tė jetė i plogėsht gjatė gjithė ditės dhe nuk do tė ndihet mirė nga ana fizike. Pėr gjithė ditėn do tė ndihet i lodhur dhe paksa i lėnė pas dorė nga njerėzit qė i rrinė afėr. Mjekėt nuk e kėshillojnė gjumin e tepėrt, qė do tė thotė shtatė orė gjumė nė ditė. Nė kėtė hark kohor, kushdo mund tė pushojė dhe tė gjejė qetėsinė qoftė mendore apo trupore. Qėndro e ilustron gjumin e tepėrt me moshat shkollore, tė cilėt nuk shkojnė orėt e para nė mėsim. Kjo do tė thotė se tė rinjtė mundohen ti shmangin pėrgjegjėsitė e tyre. Ky veprim vihet re mė tepėr te ata tė rinj, qė nuk kanė rezultate tė mira nė mėsime. Kėta fėmijė kanė frikė tė pėrballen me mėsuesin apo me njė orė mėsimi, ku nuk janė tė pėrgatitur. Kurse tek njerėzit, qė kanė njė familje dhe kanė njė punė, detyrat janė mė tė mėdha dhe te kėta ndodh shumė rrallė ky fenomen. Nga ana tjetėr, edhe gjumi i pakėt nuk ėshtė i kėshillueshėm dhe sjell probleme te ēdo individ, qė fle shumė pak se shtatė orė qė kėshillojnė mjekėt. Qėndro thekson se "pagjumėsia ka tė bėjė me njė lloj ankthi, kur individi mendon se nuk mund tė pėrmbushė detyrat qė e presin. Megjithėse arsyet nė kėtė rast janė tė shumėllojshme". Pagjumėsia ėshtė "vrasėse" pėr individin, sepse dikush qė nuk e pėrmbush orarin e fjetjes, do tė mendojė gjatė gjithė kohės pėr shumė gjėra tė pakėndshme, tė cilat do ti sjellin shqetėsime dhe pasiguri nė vetvete. Gjendja e krijuar te ky person, e bėn mė tė ndrydhur ndaj realitetit dhe nė pėrballjen e problemeve. Nuk ka njė ndarje tė pėrcaktuar se cilėt mosha janė mė tė prirura qė tė flenė gjumė shumė apo qė tė flenė mė pak. Psikologia thekson se kėta persona kanė mė tepėr nevojė pėr afrimitet dhe ngrohtėsi e njerėzve tė afėrt apo tė shoqėrisė. Tė qenit aktiv nė jetėn e pėrditshme, do tė shmangte sė tepėrmi kėto pasoja negative qė shfaqen te njerėzit. Pasojat janė edhe nė pamjen fizike tė tij. Ky person ka njė fytyrė tė fryrė nga gjumi i tepėrt apo nga pagjumėsia. Ndėrkohė qė u krijohen rrudha te sytė, tė cilėt tregojnė njė fytyrė aspak tė kėndshme.