Portali
nga KREU VIII
RRITJA E LĖVIZJES KOMBĖTARE NĖ SHQIPĖRI NĖ VITET 1901-1908
1.LĖVIZJA KOMBĖTARE DHE REFORMAT E FUQIVE TĖ MĖDHA (1901 - 1904)
Depėrtimi austriak dhe italian nė fushėn ekonomike, kishtare dhe shkollore
Nė vitet e para tė shek. XX, krahas shteteve fqinje ballkanike (Serbisė, Greqisė e Bullgarisė), tė cilat prej kohėsh punonin pėr tė vendosur nė provincat shqiptare ndikimin e tyre nė fushėn politike e nė atė shkollore-kishtare edhe Shtetet e Mėdha, e veēanėrisht Austro-Hungaria dhe Italia, i shtuan pėrpjekjet pėr tė zgjeruar ndikimin e tyre nė Shqipėri. Pėr shkak tė afėrsisė gjeografike me Italinė dhe me Austro-Hungarinė dhe tė pozitės sė rėndėsishme nė Ballkan e nė Adriatik, Shqipėria mori nė kėtė periudhė njė vlerė tė veēantė gjeostrategjike pėr kėto dy fuqi dhe u bė njė nga objektet kryesore tė rivalitetit tė tyre.
Austro-Hungaria u aktivizua sidomos pas pushtimit tė Bosnjės dhe tė Hercegovinės, kur vuri si qėllim tė shtrihej drejt territoreve tė tjera ballkanike tė Perandorisė Osmane, tė dilte nė Selanik (porti mė i madh i detit Egje) dhe tė ndėrtonte hekurudha drejt Egjeut e Adriatikut, tė cilat do tė kalonin nėpėrmjet territoreve shqiptare. Vjena synonte gjithashtu tė pėrdorte tokat dhe popullsinė shqiptare si mburojė kundėr shtrirjes sė shteteve sllave (Malit tė Zi e Serbisė) nė brigjet shqiptare tė Adriatikut dhe tė pengonte njėkohėsisht vendosjen e Italisė nė kėtė zonė.
Italia, nga ana e saj, synonte tė zgjerohej nė tė dyja brigjet e Adriatikut, pėr tė vendosur zotėrimin e plotė mbi tė dhe pėr ta kthyer nė njė det tė brendshėm ose liqen italian. E shqetėsuar pėrballė rritjes sė ndikimit austriak nė Shqipėri e nė Ballkan, Roma, qė nga fundi i shek. XIX, filloi tė zhvillonte njė veprimtari tė gjerė pėr depėrtimin ekonomik, politik e ideologjik nė vilajetet shqiptare.
Ndeshja e interesave ndėrmjet tyre i detyroi kėto dy fuqi tė merreshin vesh pėr politikėn e mėtejshme nė Shqipėri. Marrėveshja u arrit pas shkėmbimit tė notave ndėrmjet Romės e Vjenės, qė u bė nga dhjetori i vitit 1900 deri nė shkurt 1901, nė tė cilat u ripohua nevoja e ruajtjes sė status quo-sė nė Shqipėri dhe u theksua me kėtė rast se, nė qoftė se ajo do tė prishej, atėherė do tė formohej njė Shqipėri autonome.
Marrėveshja austro-italiane pėr Shqipėrinė dhe pėr brigjet lindore tė Adriatikut, qė u arrit edhe nėn ndikimin e Gjermanisė, u vu nė themel tė Aleancės Tripalėshe, Gjermani, Austri dhe Itali, e cila u pėrsėrit mė 1902 dhe mbeti pjesė e saj deri mė 1912. Me kėtė marrėveshje, qė njihet edhe si njė akord i ekuilibrit nė Adriatik, nuk i lejohej asnjėrės prej kėtyre dy fuqive tė vendoseshin nė Shqipėri; por pėr shkak se kishte nėn zotėrim bregdetin Adriatik, ky vend, sipas tyre, nuk duhej tė binte as nė duart e shteteve tė tjera. Nė tė vėrtetė, kjo marrėveshje e mbante Shqipėrinė si zonė tė ndikimit austro-italian.
Respektimin e status quo-sė nė Ballkan e nė Perandorinė Osmane e kėrkuan, nė vitet e para tė shek. XX, edhe Fuqitė e tjera tė Mėdha, Gjermania, Rusia, Franca dhe Anglia. Megjithatė, nė Angli kishte filluar tė pėrkrahej edhe ideja e dėbimit tė Turqisė nga Ballkani dhe e ndarjes sė zotėrimeve tė saj evropiane ndėrmjet shteteve ballkanike.
Meqė ruajtja e status quo-sė kishte njė karakter tė pėrkohshėm, Austria dhe Italia i shtuan pėrpjekjet pėr zgjerimin e depėrtimit ekonomik e politik nė Shqipėri, nė mėnyrė qė tė ishin tė pėrgatitura pėr tė kėnaqur ambiciet e tyre, nė rast se do tė ndodhnin ndryshime eventuale nė hartėn politike tė Ballkanit.
Austro-Hungaria, Italia dhe shtetet e tjera nė fundin e shek. XIX e sidomos nė fillim tė shek. XX shtinė nė dorė tregun e Shqipėrisė. Nė mėnyrė tė veēantė, Austro-Hungaria dhe Italia vendosėn kontrollin mbi tregtinė e jashtme tė vendit, qė bėhej nėpėrmjet skelave tė Adriatikut, nga tė cilat njė rėndėsi tė dorės sė parė kishin skela austriake e Triestes dhe ato shqiptare, si Shkodra, qė lidhej me botėn e jashtme me anė tė Obotit nė Bunė, Shėngjini, Durrėsi, Vlora, Saranda etj.
Tė dhėnat ekonomike tė viteve 1901 e 1904-1905 tregojnė se nė fillim tė shek. XX Austro-Hungaria kishte pėrqendruar nė duart e veta 3/4 e import-eksportit qė bėhej nėpėrmjet Shkodrės, e cila ishte qendra mė e rėndėsishme pėr tregtinė e jashtme tė vilajeteve shqiptare. Vendin e dytė e zinte Italia, pas sė cilės vinin Mali i Zi, Franca dhe shtetet e tjera. Nga vlera e pėrgjithshme prej 215 000 franga ari tė doganės sė Shkodrės pėr vitin 1904-1905, Austro-Hungarisė i pėrkisnin rreth 170 000 franga, kurse Italisė 24 000 franga.
Firmat austro-hungareze kontrollonin gjithashtu rreth 2/3 e import-eksportit, qė bėhej nga porti i Durrėsit nė vitin 1904-1905. Vendin e dytė e tė tretė e zinin kėtu Anglia dhe Italia, pas tė cilave vinin Egjipti, Rusia e Franca. Nga 251 000 franga ari tė vlerės sė pėrgjithshme tė import-eksportit tė portit tė Durrėsit pėr vitin 1904-1905, Austro-Hungarisė i takonin 156 000 franga, Anglisė 37 000 franga, kurse Italisė rreth 30 000 franga. Austro-Hungaria zinte vendin e parė nė import-eksportin e vilajetit tė Kosovės, qė nė vitin 1908 arriti nė rreth 49 000 000 franga dhe bėhej kryesisht nėpėrmjet Selanikut. Pas saj vinin Rusia, Anglia, Gjermania, Italia etj.
Nė tregtinė e jashtme tė vilajeteve shqiptare (tė Shkodrės, tė Kosovės etj.), pėr shkak se Shqipėria ishte njė vend agrar, zotėronte importi, qė pėrbėhej nga prodhime industriale e ushqimore dhe gjatė viteve 1901-1910 paraqitej ēdo vit 2,5-3 herė mė i madh nga eksporti, i cili pėrbėhej tėrėsisht nga prodhimet bujqėsore e blegtorale tė vendit.
Austro-Hungaria e Italia kishin vendosur gjithashtu kontrollin e tyre mbi lundrimin detar e mbi transportin tregtar e postar tė porteve shqiptare tė Adriatikut dhe tė Jonit, tė cilat i kishin nė dorė shoqėritė austriake tė lundrimit Llojd (Lloyd), Raguza (Ragusa), Ungaro-Kroate dhe Shoqėria italiane Pulia (Puglia). Llojdi austriak, qė ishte njė nga shoqėritė mė tė fuqishme nė Evropė, kryente veprimet e transportit nė tėrė bregdetin shqiptar deri nė portet e jugut dhe zinte pozitė zotėruese nė transportin detar tė Shkodrės (Obotit) e tė Durrėsit. Llojdi, sipas tė dhėnave tė vitit 1902, merrte nga qeveria austriake njė subvencion vjetor shtetėror prej 3 600 000 fiorintash.
Nė vitet e para tė shek. XX shoqėritė austriake tė lundrimit ndeshėn nė konkurrencėn e atyre italiane, tė Pulias, qė depėrtoi nė skelat e Tivarit, tė Ulqinit, tė Shėngjinit, tė Durrėsit, tė Vlorės, tė Sarandės e tė Janinės. Pulia kishte mbėshtetjen financiare tė shtetit, qė, sipas tė dhėnave tė vitit 1902, arrinte nė 430 000 lireta nė vit. Pėrveē Pulias, nė skelat e Shqipėrisė sė Jugut vepronte edhe Shoqėria tjetėr italiane Adria, qė, konkurronte me sukses shoqėritė austriake Llojd e Raguza, ndėrsa Shoqėria tregtare italiane Frateli Alatini, qė ishte grumbulluesja kryesore e leshit dhe e drithit, e kishte shtrirė veprimtarinė e saj deri nė vilajetin e Kosovės.
Nė kėto rrethana u rrit pesha e Italisė nė tregtinė e jashtme tė skelave tė Shqipėrisė sė Jugut. Nė vitin 1910 Italia arriti tė zinte vendin e parė nė importin e Shqipėrisė sė Jugut, qė ishte 3 800 000 franga ari, duke ia kaluar dy herė atij austriak, qė pėrbėhej vetėm nga 1 800 000 franga ari. Por Austro-Hungaria vijoi tė mbante vendin e parė nė importin e skelave tė Shqipėrisė sė Veriut, qė nė vitin 1910-1911 arriti nė rreth 5 200 000 franga ari, duke ia kaluar dy herė atij italian, qė ishte vetėm 2 200 000 franga ari.
Ndikimi austriak nė skelėn e Sarandės nė jug tė Shqipėrisė dhe nė portin e Durrėsit ndeshi, nė fillim tė shek. XX, edhe nė konkurrencėn e firmave greke tė tregtisė e tė lundrimit, si Ksidias (Xydias) e C etj.
Depertimi i huaj ekonomik, veēanėrisht ai austriak e italian, u realizua gjithashtu nėpėrmjet sistemit bankar e tė kredisė. Nė vilajetin e Shkodrės vepronin shtėpitė bankare tė Triestes, ndėrsa bankat evropiane (franceze, italiane, gjermane, angleze) jepnin kredi me anė tė agjentėve ndėrmjetės qė mbanin nė Shqipėri. Nė vitin 1906 u themeluan nė Shkodėr e nė Durrės degė bankare italiane tė Shoqėrisė Tregtare tė Lindjes (Societa Comerciale dOriente), qė kishin si synim tė pėrqendronin nė duart e tyre veprimet e blerjes sė mallrave, tė hipotekimeve e tė inkasimeve dhe tė vendosnin ndikimin e Romės nė sistemin financiar nė Shqipėrinė e Veriut.
Firmat e huaja bėnė pėrpjekjet e para pėr tė depėrtuar edhe nė fushėn e industrisė. Nė Vlorė, nė fillim tė shek. XX, firmat austriake ngritėn presa pėr prodhimin e vajit, ndėrsa sipėrmarrės tė tjerė austriakė filluan tė shfrytėzonin pyjet e Bregut tė Matit. Po nė kėto vite tė para tė shek. XX njė shoqėri italiane siguroi nga Turqia koncensionin e pėrpunimit tė pyjeve tė Rrushkullit; firma tė tjera italiane hapėn nė Vlorė, nė Durrės e nė Butrint kripore, mullinj e presa pėr prodhimin e vajit, ndėrsa njė shoqėri franceze filloi tė nxirrte bitum nė Selenicė. Sipėrmarrėsit italianė parashikonin tė sillnin kolonistė nė rrethet e Shkodrės, tė Vlorės dhe tė Durrėsit, ndėrsa ata austriakė nė tokat e vilajetit tė Kosovės.
Nė fillim tė shek. XX firmat e huaja (franceze, italiane, austriake e ruse) hartuan disa projekte pėr ndėrtimin e hekurudhave transballkanike, qė do tė lidhnin portet shqiptare tė Adriatikut me detin Egje (Selanikun) dhe me Detin e Zi.
Austro-Hungaria dhe Italia kishin ngritur konsullatat e agjencitė konsullore, tregtare e postare nė qytetet mė tė rėndėsishme tė Shqipėrisė, si nė Shkodėr, Durrės, Vlorė, Janinė, Prevezė, Gjirokastėr, Shkup, Prizren, Mitrovicė, Manastir etj. Pėrfaqėsi tė shumta konsullore nė qytetet e vilajeteve shqiptare kishte gjithashtu Franca dhe nė disa qendra tė Shqipėrisė edhe Rusia me Anglinė.
Nė fillim tė shek. XX u acarua konflikti ndėrmjet Vjenės e Romės pėr ndikimin mbi klerin katolik nė Shqipėri dhe nė lėmin e kulturės. Vjena synonte tė ruante pėrgjithmonė tė drejtėn e protektoratit mbi klerin e mbi shqiptarėt katolikė, tė fituar prej kohėsh me anė tė kapitulacioneve qė i kishte shkėputur Perandorisė Osmane (qysh me Traktatin e Karllovacit tė vitit 1699) dhe qė i siguronte asaj kontrollin e plotė mbi ta e varėsinė prej Vjenės. Ndėrkohė qeveria italiane filloi tė vendoste nė Shqipėri urdhra katolikė qė do ti nėnshtroheshin Romės, po ashtu edhe priftėrinj italianė nga kombėsia, dhe po pėrgatiste klerikė shqiptarė nė Itali. Por, gjatė bisedimeve qė u zhvilluan ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė tė dy vendeve nė fillim tė shek. XX, Vjena mbrojti tė drejtėn e saj ekskluzive mbi klerin katolik e mbi institucionet katolike nė Shqipėri dhe nuk pranoi ti bėnte asnjė lėshim Romės. Ndėrkaq, qeveritė e tė dyja vendeve bėnin shpenzime tė mėdha pėr tė bėrė pėr vete klerin katolik duke i dhėnė atij subvencione tė rregullta mujore ose vjetore.
Austro-Hungaria e Italia zgjeruan edhe rrjetin e shkollave tė tyre, qė ishin kryesisht fetare katolike, kurse njė pjesė laike. Pas shkollave, tė hapura qysh nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX, Austro-Hungaria ngriti shkolla tė tjera, pėr djem e pėr vajza, nė Shkodėr, Durrės, Shkup, Janievė, Prizren, Pejė, Gjakovė, Zymė, Lumė, Manastir, Milot, Rrėshen, Tiranė dhe nė qendra tė tjera tė Shqipėrisė. Vetėm nė qytetin e Shkodrės, nė fillim tė shek. XX, kishte 7 shkolla austriake me rreth 800 nxėnės, ndėrsa nė gjithė vilajetin ishin ngritur 21 tė tilla; nė vilajetin e Kosovės kishte 8 shkolla austriake dhe nė atė tė Manastirit 3 (nė sanxhakun e Manastirit). Shkollat austriake ishin nė shumicėn e tyre fetare dhe administroheshin nga institucionet katolike; vetėm njė pjesė ishin laike (fillore) ose profesionale. Disa nga kėto tė fundit frekuentoheshin edhe nga fėmijė myslimanė.
Deri nė vitet e fundit tė shek. XIX nė shumicėn e shkollave austriake mėsimi zhvillohej nė gjuhėn italiane. Nė fillim tė shek. XX, duke synuar tė dobėsonte ndikimin italian, Vjena shpalli nacionalizimin e shkollave katolike austriake nė Shqipėrinė e Veriut, vendosi nė mjaft prej tyre, nė vend tė italishtes, gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi, nė disa tė tjera futi gjuhėn gjermane po si gjuhė mėsimi dhe mbajti njėkohėsisht (nė ndonjė qendėr tė Kosovės) shkollat katolike nė gjuhėt sllave.
Me kėtė masė Vjena mendonte tė forconte ndikimin e saj mbi lėvizjen kulturore shqiptare, njė nga kėrkesat e sė cilės ishte themelimi i shkollave kombėtare shqipe. Nė qarqet qeveritare tė Austro-Hungarisė ky veprim, si edhe botimi nė Vjenė i librave nė gjuhėn shqipe, vlerėsohej si njė kontribut pėr ruajtjen dhe pėrhapjen e idesė nacionale nė Shqipėri. Pranė Institutit shtetėror tė gjuhėve orientale tė Vjenės u hap nė vitin 1903 njė kurs pėr mėsimin e gjuhės shqipe, qė drejtohej nga Gjergj Pekmezi, ndėrsa nė koloninė shqiptare tė Zarės (nė Borgo-Erico) qysh nė vitin 1901 funksiononte njė kurs pėr mėsimin e shqipes pranė Institutit Pedagogjik, njė tjetėr pranė shkollės ushtrimore (me rreth 40 nxėnės, mė 1903); nė vitin 1903 u ēel aty njė kurs i gjuhės shqipe pėr vajza (me 55 nxėnėse), qė drejtohej nga Patėr Bardhi. Nė vitin 1906 mėsimin e gjuhės shqipe nė atė institut si edhe nė shkollėn e vajzave filloi ta jepte, nė vend tė Patėr Bardhit qė u largua, Shtjefėn Konstantin Gjeēovi. Nė shkollat pedagogjike me internate, si nė atė tė Klagenfurtit e tė ndonjė qendre tjetėr, u pėrgatitėn mėsuesit e parė pėr shkollat austriake nė Shqipėri.
Edhe Italia, duke filluar nga viti 1896, pas ardhjes nė fuqi tė kryeministrit Krispi, ēeli shkolla fillore e profesionale nė Shkodėr, nė Janinė, nė Durrės e nė Vlorė, ndėrsa nė fillim tė shek. XX u ngritėn shkolla tė tjera nė Shkodėr (ku funksiononin tanimė njė shkollė fillore pėr djem, njė pėr vajza, njė shkollė tregtare, njė tjetėr artizanati dhe njė kopėsht pėr fėmijė), u hapėn shkolla tė reja fillore pėr djem dhe pėr vajza (mė 1901-1906) nė Vlorė, nė Durrės, nė Janinė (dy shkolla fillore e njė shkollė artizanati). Vėmendjen kryesore Roma e kishte pėrqendruar nė Shkodėr, ku nė vitin 1906 shkollat italiane ndiqeshin nga 360 nxėnės, ndėrsa ato tė Durrėsit nga rreth 110 djem e vajza, tė Vlorės nga 68 nxėnės dhe 50 tė rritur. Nė vitin 1906 qeveria italiane shpenzonte pėr shkollat jashtė vendit 1 milion franga. Vetėm pėr shkollat e Shkodrės Roma shpenzonte ēdo vit 40 mijė franga.
Ndryshe nga shkollat austriake, ato italiane nuk ishin fetare, por shtetėrore, ndėrsa mėsimet zhvilloheshin nė italisht. Nė vitet e para tė shek. XX edhe Roma, nėn ndikimin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe tė kėrkesės sė saj pėr pėrhapjen e shkrimit shqip, futi nė shkollat italiane, nė njė masė shumė tė kufizuar (dy orė nė javė nė vitin e fundit), mėsimin e gjuhės shqipe. Pėrgatitja e personelit mėsimor pėr shkollat italiane nė Shqipėri bėhej nė dy institucione, nė Katedrėn e Gjuhės Shqipe, pranė Institutit Oriental tė Napolit dhe nė Kolegjin italo-shqiptar tė Shėn-Demetėr Koronės (San-Demetrio Corone), qė nxirrte mėsues dhe priftėrinj pėr Shqipėrinė.
Si Austria, ashtu edhe Italia, siē theksohej nė dokumentacionin e kohės tė tė dy kėtyre shteteve, duke zgjeruar nėpėrmjet shkollave ndikimin e gjuhės e tė kulturės sė tyre nė Shqipėri, synonin njėherazi tė pėrgatisnin truallin pėr tė vendosur kontrollin e tyre mbi shtetin e ardhshėm shqiptar. Prandaj rilindėsit, edhe pse kėto shkolla ndikonin nė zhvillimin e pėrgjithshėm kulturor tė vendit, madje edhe nė pėrhapjen e mėsimit tė gjuhės shqipe, sado qė nė njė masė tė kufizuar, i shikonin ato me mosbesim, kėrkonin zėvendėsimin e tyre me shkolla kombėtare shqipe.
RRITJA E LĖVIZJES KOMBĖTARE NĖ SHQIPĖRI NĖ VITET 1901-1908
1.LĖVIZJA KOMBĖTARE DHE REFORMAT E FUQIVE TĖ MĖDHA (1901 - 1904)
Depėrtimi austriak dhe italian nė fushėn ekonomike, kishtare dhe shkollore
Nė vitet e para tė shek. XX, krahas shteteve fqinje ballkanike (Serbisė, Greqisė e Bullgarisė), tė cilat prej kohėsh punonin pėr tė vendosur nė provincat shqiptare ndikimin e tyre nė fushėn politike e nė atė shkollore-kishtare edhe Shtetet e Mėdha, e veēanėrisht Austro-Hungaria dhe Italia, i shtuan pėrpjekjet pėr tė zgjeruar ndikimin e tyre nė Shqipėri. Pėr shkak tė afėrsisė gjeografike me Italinė dhe me Austro-Hungarinė dhe tė pozitės sė rėndėsishme nė Ballkan e nė Adriatik, Shqipėria mori nė kėtė periudhė njė vlerė tė veēantė gjeostrategjike pėr kėto dy fuqi dhe u bė njė nga objektet kryesore tė rivalitetit tė tyre.
Austro-Hungaria u aktivizua sidomos pas pushtimit tė Bosnjės dhe tė Hercegovinės, kur vuri si qėllim tė shtrihej drejt territoreve tė tjera ballkanike tė Perandorisė Osmane, tė dilte nė Selanik (porti mė i madh i detit Egje) dhe tė ndėrtonte hekurudha drejt Egjeut e Adriatikut, tė cilat do tė kalonin nėpėrmjet territoreve shqiptare. Vjena synonte gjithashtu tė pėrdorte tokat dhe popullsinė shqiptare si mburojė kundėr shtrirjes sė shteteve sllave (Malit tė Zi e Serbisė) nė brigjet shqiptare tė Adriatikut dhe tė pengonte njėkohėsisht vendosjen e Italisė nė kėtė zonė.
Italia, nga ana e saj, synonte tė zgjerohej nė tė dyja brigjet e Adriatikut, pėr tė vendosur zotėrimin e plotė mbi tė dhe pėr ta kthyer nė njė det tė brendshėm ose liqen italian. E shqetėsuar pėrballė rritjes sė ndikimit austriak nė Shqipėri e nė Ballkan, Roma, qė nga fundi i shek. XIX, filloi tė zhvillonte njė veprimtari tė gjerė pėr depėrtimin ekonomik, politik e ideologjik nė vilajetet shqiptare.
Ndeshja e interesave ndėrmjet tyre i detyroi kėto dy fuqi tė merreshin vesh pėr politikėn e mėtejshme nė Shqipėri. Marrėveshja u arrit pas shkėmbimit tė notave ndėrmjet Romės e Vjenės, qė u bė nga dhjetori i vitit 1900 deri nė shkurt 1901, nė tė cilat u ripohua nevoja e ruajtjes sė status quo-sė nė Shqipėri dhe u theksua me kėtė rast se, nė qoftė se ajo do tė prishej, atėherė do tė formohej njė Shqipėri autonome.
Marrėveshja austro-italiane pėr Shqipėrinė dhe pėr brigjet lindore tė Adriatikut, qė u arrit edhe nėn ndikimin e Gjermanisė, u vu nė themel tė Aleancės Tripalėshe, Gjermani, Austri dhe Itali, e cila u pėrsėrit mė 1902 dhe mbeti pjesė e saj deri mė 1912. Me kėtė marrėveshje, qė njihet edhe si njė akord i ekuilibrit nė Adriatik, nuk i lejohej asnjėrės prej kėtyre dy fuqive tė vendoseshin nė Shqipėri; por pėr shkak se kishte nėn zotėrim bregdetin Adriatik, ky vend, sipas tyre, nuk duhej tė binte as nė duart e shteteve tė tjera. Nė tė vėrtetė, kjo marrėveshje e mbante Shqipėrinė si zonė tė ndikimit austro-italian.
Respektimin e status quo-sė nė Ballkan e nė Perandorinė Osmane e kėrkuan, nė vitet e para tė shek. XX, edhe Fuqitė e tjera tė Mėdha, Gjermania, Rusia, Franca dhe Anglia. Megjithatė, nė Angli kishte filluar tė pėrkrahej edhe ideja e dėbimit tė Turqisė nga Ballkani dhe e ndarjes sė zotėrimeve tė saj evropiane ndėrmjet shteteve ballkanike.
Meqė ruajtja e status quo-sė kishte njė karakter tė pėrkohshėm, Austria dhe Italia i shtuan pėrpjekjet pėr zgjerimin e depėrtimit ekonomik e politik nė Shqipėri, nė mėnyrė qė tė ishin tė pėrgatitura pėr tė kėnaqur ambiciet e tyre, nė rast se do tė ndodhnin ndryshime eventuale nė hartėn politike tė Ballkanit.
Austro-Hungaria, Italia dhe shtetet e tjera nė fundin e shek. XIX e sidomos nė fillim tė shek. XX shtinė nė dorė tregun e Shqipėrisė. Nė mėnyrė tė veēantė, Austro-Hungaria dhe Italia vendosėn kontrollin mbi tregtinė e jashtme tė vendit, qė bėhej nėpėrmjet skelave tė Adriatikut, nga tė cilat njė rėndėsi tė dorės sė parė kishin skela austriake e Triestes dhe ato shqiptare, si Shkodra, qė lidhej me botėn e jashtme me anė tė Obotit nė Bunė, Shėngjini, Durrėsi, Vlora, Saranda etj.
Tė dhėnat ekonomike tė viteve 1901 e 1904-1905 tregojnė se nė fillim tė shek. XX Austro-Hungaria kishte pėrqendruar nė duart e veta 3/4 e import-eksportit qė bėhej nėpėrmjet Shkodrės, e cila ishte qendra mė e rėndėsishme pėr tregtinė e jashtme tė vilajeteve shqiptare. Vendin e dytė e zinte Italia, pas sė cilės vinin Mali i Zi, Franca dhe shtetet e tjera. Nga vlera e pėrgjithshme prej 215 000 franga ari tė doganės sė Shkodrės pėr vitin 1904-1905, Austro-Hungarisė i pėrkisnin rreth 170 000 franga, kurse Italisė 24 000 franga.
Firmat austro-hungareze kontrollonin gjithashtu rreth 2/3 e import-eksportit, qė bėhej nga porti i Durrėsit nė vitin 1904-1905. Vendin e dytė e tė tretė e zinin kėtu Anglia dhe Italia, pas tė cilave vinin Egjipti, Rusia e Franca. Nga 251 000 franga ari tė vlerės sė pėrgjithshme tė import-eksportit tė portit tė Durrėsit pėr vitin 1904-1905, Austro-Hungarisė i takonin 156 000 franga, Anglisė 37 000 franga, kurse Italisė rreth 30 000 franga. Austro-Hungaria zinte vendin e parė nė import-eksportin e vilajetit tė Kosovės, qė nė vitin 1908 arriti nė rreth 49 000 000 franga dhe bėhej kryesisht nėpėrmjet Selanikut. Pas saj vinin Rusia, Anglia, Gjermania, Italia etj.
Nė tregtinė e jashtme tė vilajeteve shqiptare (tė Shkodrės, tė Kosovės etj.), pėr shkak se Shqipėria ishte njė vend agrar, zotėronte importi, qė pėrbėhej nga prodhime industriale e ushqimore dhe gjatė viteve 1901-1910 paraqitej ēdo vit 2,5-3 herė mė i madh nga eksporti, i cili pėrbėhej tėrėsisht nga prodhimet bujqėsore e blegtorale tė vendit.
Austro-Hungaria e Italia kishin vendosur gjithashtu kontrollin e tyre mbi lundrimin detar e mbi transportin tregtar e postar tė porteve shqiptare tė Adriatikut dhe tė Jonit, tė cilat i kishin nė dorė shoqėritė austriake tė lundrimit Llojd (Lloyd), Raguza (Ragusa), Ungaro-Kroate dhe Shoqėria italiane Pulia (Puglia). Llojdi austriak, qė ishte njė nga shoqėritė mė tė fuqishme nė Evropė, kryente veprimet e transportit nė tėrė bregdetin shqiptar deri nė portet e jugut dhe zinte pozitė zotėruese nė transportin detar tė Shkodrės (Obotit) e tė Durrėsit. Llojdi, sipas tė dhėnave tė vitit 1902, merrte nga qeveria austriake njė subvencion vjetor shtetėror prej 3 600 000 fiorintash.
Nė vitet e para tė shek. XX shoqėritė austriake tė lundrimit ndeshėn nė konkurrencėn e atyre italiane, tė Pulias, qė depėrtoi nė skelat e Tivarit, tė Ulqinit, tė Shėngjinit, tė Durrėsit, tė Vlorės, tė Sarandės e tė Janinės. Pulia kishte mbėshtetjen financiare tė shtetit, qė, sipas tė dhėnave tė vitit 1902, arrinte nė 430 000 lireta nė vit. Pėrveē Pulias, nė skelat e Shqipėrisė sė Jugut vepronte edhe Shoqėria tjetėr italiane Adria, qė, konkurronte me sukses shoqėritė austriake Llojd e Raguza, ndėrsa Shoqėria tregtare italiane Frateli Alatini, qė ishte grumbulluesja kryesore e leshit dhe e drithit, e kishte shtrirė veprimtarinė e saj deri nė vilajetin e Kosovės.
Nė kėto rrethana u rrit pesha e Italisė nė tregtinė e jashtme tė skelave tė Shqipėrisė sė Jugut. Nė vitin 1910 Italia arriti tė zinte vendin e parė nė importin e Shqipėrisė sė Jugut, qė ishte 3 800 000 franga ari, duke ia kaluar dy herė atij austriak, qė pėrbėhej vetėm nga 1 800 000 franga ari. Por Austro-Hungaria vijoi tė mbante vendin e parė nė importin e skelave tė Shqipėrisė sė Veriut, qė nė vitin 1910-1911 arriti nė rreth 5 200 000 franga ari, duke ia kaluar dy herė atij italian, qė ishte vetėm 2 200 000 franga ari.
Ndikimi austriak nė skelėn e Sarandės nė jug tė Shqipėrisė dhe nė portin e Durrėsit ndeshi, nė fillim tė shek. XX, edhe nė konkurrencėn e firmave greke tė tregtisė e tė lundrimit, si Ksidias (Xydias) e C etj.
Depertimi i huaj ekonomik, veēanėrisht ai austriak e italian, u realizua gjithashtu nėpėrmjet sistemit bankar e tė kredisė. Nė vilajetin e Shkodrės vepronin shtėpitė bankare tė Triestes, ndėrsa bankat evropiane (franceze, italiane, gjermane, angleze) jepnin kredi me anė tė agjentėve ndėrmjetės qė mbanin nė Shqipėri. Nė vitin 1906 u themeluan nė Shkodėr e nė Durrės degė bankare italiane tė Shoqėrisė Tregtare tė Lindjes (Societa Comerciale dOriente), qė kishin si synim tė pėrqendronin nė duart e tyre veprimet e blerjes sė mallrave, tė hipotekimeve e tė inkasimeve dhe tė vendosnin ndikimin e Romės nė sistemin financiar nė Shqipėrinė e Veriut.
Firmat e huaja bėnė pėrpjekjet e para pėr tė depėrtuar edhe nė fushėn e industrisė. Nė Vlorė, nė fillim tė shek. XX, firmat austriake ngritėn presa pėr prodhimin e vajit, ndėrsa sipėrmarrės tė tjerė austriakė filluan tė shfrytėzonin pyjet e Bregut tė Matit. Po nė kėto vite tė para tė shek. XX njė shoqėri italiane siguroi nga Turqia koncensionin e pėrpunimit tė pyjeve tė Rrushkullit; firma tė tjera italiane hapėn nė Vlorė, nė Durrės e nė Butrint kripore, mullinj e presa pėr prodhimin e vajit, ndėrsa njė shoqėri franceze filloi tė nxirrte bitum nė Selenicė. Sipėrmarrėsit italianė parashikonin tė sillnin kolonistė nė rrethet e Shkodrės, tė Vlorės dhe tė Durrėsit, ndėrsa ata austriakė nė tokat e vilajetit tė Kosovės.
Nė fillim tė shek. XX firmat e huaja (franceze, italiane, austriake e ruse) hartuan disa projekte pėr ndėrtimin e hekurudhave transballkanike, qė do tė lidhnin portet shqiptare tė Adriatikut me detin Egje (Selanikun) dhe me Detin e Zi.
Austro-Hungaria dhe Italia kishin ngritur konsullatat e agjencitė konsullore, tregtare e postare nė qytetet mė tė rėndėsishme tė Shqipėrisė, si nė Shkodėr, Durrės, Vlorė, Janinė, Prevezė, Gjirokastėr, Shkup, Prizren, Mitrovicė, Manastir etj. Pėrfaqėsi tė shumta konsullore nė qytetet e vilajeteve shqiptare kishte gjithashtu Franca dhe nė disa qendra tė Shqipėrisė edhe Rusia me Anglinė.
Nė fillim tė shek. XX u acarua konflikti ndėrmjet Vjenės e Romės pėr ndikimin mbi klerin katolik nė Shqipėri dhe nė lėmin e kulturės. Vjena synonte tė ruante pėrgjithmonė tė drejtėn e protektoratit mbi klerin e mbi shqiptarėt katolikė, tė fituar prej kohėsh me anė tė kapitulacioneve qė i kishte shkėputur Perandorisė Osmane (qysh me Traktatin e Karllovacit tė vitit 1699) dhe qė i siguronte asaj kontrollin e plotė mbi ta e varėsinė prej Vjenės. Ndėrkohė qeveria italiane filloi tė vendoste nė Shqipėri urdhra katolikė qė do ti nėnshtroheshin Romės, po ashtu edhe priftėrinj italianė nga kombėsia, dhe po pėrgatiste klerikė shqiptarė nė Itali. Por, gjatė bisedimeve qė u zhvilluan ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė tė dy vendeve nė fillim tė shek. XX, Vjena mbrojti tė drejtėn e saj ekskluzive mbi klerin katolik e mbi institucionet katolike nė Shqipėri dhe nuk pranoi ti bėnte asnjė lėshim Romės. Ndėrkaq, qeveritė e tė dyja vendeve bėnin shpenzime tė mėdha pėr tė bėrė pėr vete klerin katolik duke i dhėnė atij subvencione tė rregullta mujore ose vjetore.
Austro-Hungaria e Italia zgjeruan edhe rrjetin e shkollave tė tyre, qė ishin kryesisht fetare katolike, kurse njė pjesė laike. Pas shkollave, tė hapura qysh nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX, Austro-Hungaria ngriti shkolla tė tjera, pėr djem e pėr vajza, nė Shkodėr, Durrės, Shkup, Janievė, Prizren, Pejė, Gjakovė, Zymė, Lumė, Manastir, Milot, Rrėshen, Tiranė dhe nė qendra tė tjera tė Shqipėrisė. Vetėm nė qytetin e Shkodrės, nė fillim tė shek. XX, kishte 7 shkolla austriake me rreth 800 nxėnės, ndėrsa nė gjithė vilajetin ishin ngritur 21 tė tilla; nė vilajetin e Kosovės kishte 8 shkolla austriake dhe nė atė tė Manastirit 3 (nė sanxhakun e Manastirit). Shkollat austriake ishin nė shumicėn e tyre fetare dhe administroheshin nga institucionet katolike; vetėm njė pjesė ishin laike (fillore) ose profesionale. Disa nga kėto tė fundit frekuentoheshin edhe nga fėmijė myslimanė.
Deri nė vitet e fundit tė shek. XIX nė shumicėn e shkollave austriake mėsimi zhvillohej nė gjuhėn italiane. Nė fillim tė shek. XX, duke synuar tė dobėsonte ndikimin italian, Vjena shpalli nacionalizimin e shkollave katolike austriake nė Shqipėrinė e Veriut, vendosi nė mjaft prej tyre, nė vend tė italishtes, gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi, nė disa tė tjera futi gjuhėn gjermane po si gjuhė mėsimi dhe mbajti njėkohėsisht (nė ndonjė qendėr tė Kosovės) shkollat katolike nė gjuhėt sllave.
Me kėtė masė Vjena mendonte tė forconte ndikimin e saj mbi lėvizjen kulturore shqiptare, njė nga kėrkesat e sė cilės ishte themelimi i shkollave kombėtare shqipe. Nė qarqet qeveritare tė Austro-Hungarisė ky veprim, si edhe botimi nė Vjenė i librave nė gjuhėn shqipe, vlerėsohej si njė kontribut pėr ruajtjen dhe pėrhapjen e idesė nacionale nė Shqipėri. Pranė Institutit shtetėror tė gjuhėve orientale tė Vjenės u hap nė vitin 1903 njė kurs pėr mėsimin e gjuhės shqipe, qė drejtohej nga Gjergj Pekmezi, ndėrsa nė koloninė shqiptare tė Zarės (nė Borgo-Erico) qysh nė vitin 1901 funksiononte njė kurs pėr mėsimin e shqipes pranė Institutit Pedagogjik, njė tjetėr pranė shkollės ushtrimore (me rreth 40 nxėnės, mė 1903); nė vitin 1903 u ēel aty njė kurs i gjuhės shqipe pėr vajza (me 55 nxėnėse), qė drejtohej nga Patėr Bardhi. Nė vitin 1906 mėsimin e gjuhės shqipe nė atė institut si edhe nė shkollėn e vajzave filloi ta jepte, nė vend tė Patėr Bardhit qė u largua, Shtjefėn Konstantin Gjeēovi. Nė shkollat pedagogjike me internate, si nė atė tė Klagenfurtit e tė ndonjė qendre tjetėr, u pėrgatitėn mėsuesit e parė pėr shkollat austriake nė Shqipėri.
Edhe Italia, duke filluar nga viti 1896, pas ardhjes nė fuqi tė kryeministrit Krispi, ēeli shkolla fillore e profesionale nė Shkodėr, nė Janinė, nė Durrės e nė Vlorė, ndėrsa nė fillim tė shek. XX u ngritėn shkolla tė tjera nė Shkodėr (ku funksiononin tanimė njė shkollė fillore pėr djem, njė pėr vajza, njė shkollė tregtare, njė tjetėr artizanati dhe njė kopėsht pėr fėmijė), u hapėn shkolla tė reja fillore pėr djem dhe pėr vajza (mė 1901-1906) nė Vlorė, nė Durrės, nė Janinė (dy shkolla fillore e njė shkollė artizanati). Vėmendjen kryesore Roma e kishte pėrqendruar nė Shkodėr, ku nė vitin 1906 shkollat italiane ndiqeshin nga 360 nxėnės, ndėrsa ato tė Durrėsit nga rreth 110 djem e vajza, tė Vlorės nga 68 nxėnės dhe 50 tė rritur. Nė vitin 1906 qeveria italiane shpenzonte pėr shkollat jashtė vendit 1 milion franga. Vetėm pėr shkollat e Shkodrės Roma shpenzonte ēdo vit 40 mijė franga.
Ndryshe nga shkollat austriake, ato italiane nuk ishin fetare, por shtetėrore, ndėrsa mėsimet zhvilloheshin nė italisht. Nė vitet e para tė shek. XX edhe Roma, nėn ndikimin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe tė kėrkesės sė saj pėr pėrhapjen e shkrimit shqip, futi nė shkollat italiane, nė njė masė shumė tė kufizuar (dy orė nė javė nė vitin e fundit), mėsimin e gjuhės shqipe. Pėrgatitja e personelit mėsimor pėr shkollat italiane nė Shqipėri bėhej nė dy institucione, nė Katedrėn e Gjuhės Shqipe, pranė Institutit Oriental tė Napolit dhe nė Kolegjin italo-shqiptar tė Shėn-Demetėr Koronės (San-Demetrio Corone), qė nxirrte mėsues dhe priftėrinj pėr Shqipėrinė.
Si Austria, ashtu edhe Italia, siē theksohej nė dokumentacionin e kohės tė tė dy kėtyre shteteve, duke zgjeruar nėpėrmjet shkollave ndikimin e gjuhės e tė kulturės sė tyre nė Shqipėri, synonin njėherazi tė pėrgatisnin truallin pėr tė vendosur kontrollin e tyre mbi shtetin e ardhshėm shqiptar. Prandaj rilindėsit, edhe pse kėto shkolla ndikonin nė zhvillimin e pėrgjithshėm kulturor tė vendit, madje edhe nė pėrhapjen e mėsimit tė gjuhės shqipe, sado qė nė njė masė tė kufizuar, i shikonin ato me mosbesim, kėrkonin zėvendėsimin e tyre me shkolla kombėtare shqipe.