Aktualitete kulturore:
ĒORODITJE TĖ MĖDHA NĖ SPEKTAKLET E MUZIKĖS FOLKLORIKE DHE ATYRE HUMORISTIKE
Me pavarėsimin dhe demokratizimin e vendit, nė vend tė gėzimit dhe krenarisė sonė, pėr aq shumė institucione kulturore, aq shumė grupe e ansamble muzikore, aq shumė mediume publike dhe tė pavarura elektronike shpeshherė lind dėshpėrimi, zhgėnjimi dhe iritimi ndaj ēoroditjeve dhe kundėrvlerave aq tė mėdha, me tė cilat ushqehet shpirti, mendja, veshi dhe syri i spektatorit , i cili bie viktimė e kėtyre ēoroditjeve dhe kundėrvlerave qė i servohen ditė e mė shumė pėrmes spektakleve tė muzikės folklorike dhe atyre humoristike.
Ēoroditjet e tilla, janė pasojė e joseriozitetit ndaj artit, kulturės dhe spektatorit, por mbi tė gjitha, nė to frymon mungesa e kritereve profesionale dhe pėrgjegjėsia morale.
Pėr keqpėrdorimet dhe ēoroditjet e mėdha qė po i bėhen ditė e mė shumė artit dhe kulturės sonė tradicionale kombėtare , mund tė shkruhet me ditė tė tėra, mirėpo kėsaj radhe nė vija tė trasha do t i pėrmendim vetėm disa segmente, pėr tė cilat mendojmė se janė mė tė prekurat dhe mė tė diskriminuara publikisht.
1. Muzika burimore folklorike
Ēoroditjet dhe diskriminimi mė i madh gjatė viteve tė fundit, nėpėr spektaklet dhe mediumet tona publike, pa dyshim se po i bėhen muzikės burimore folklorike.
Diskriminimi dhe nėnēmimi mė i madh po i bėhet kostumografisė sonė tradicionale, si nga ana e meshkujve, ashtu edhe nga ana e femrave.
Nė radhė tė parė, kotumografia qė po pėrdoret sot , nėpėr skenat e ndryshme publike, koncertale dhe spektaklet meditative, nuk pėrkon as pėr sė afėrmi me origjinalitetin dhe autoktoninė e tyre, nga se ēdo krahinė shqiptare e ka kostumografinė e vet karakteristike qė dallon me shumė ēka nga kostumet e krahinave tjera.
Kostumet kombėtare, me tė cilat kėngėtarėt, rapsodėt, instrumentistėt dhe valltarėt folklorik na prezantohen me programet dhe spektaklet e tyre muzikore, kryesisht janė njė kostumografi e kamufluar dhe e falsifikuar qė ėshtė shumė larg burimit dhe origjinalitetit.
Pėrdoruesit e kėtyre kostumeve, nė radhė tė parė, nuk dinė se si duhet veshur ato, madje shumica prej tyre dalin nė skenė pa veshje tė kompletuar kombėtare, duke mos qenė tė vetėdijshėm se me kėto veprime, i bėjnė nėnēmime dhe pėrbuzje perlave tė traditės sonė popullore.
Nėnēmimet dhe pėrbuzjet mė tė mėdha po i bėhen plisit tė bardhė, tė cilin shumica e kėngėtarėve, valltarėve, instrumentistėve dhe rapsodėve tanė popullor, hezitojnė qė ta vėnė atė simbol kombėtar mbi kokė, nga se frikėsohen se do t ua prishė frizurat, kaēurrelat, gellin, llakun dhe sprejn mbi flokė, por mbi tė gjitha , keqpėrdoruesit e kėtillė druajnė se po ta vėnin plisin mbi kokė do tė bėhen tebdil dhe nuk do t i njohin dashnoret e tyre?!
Nė skenat dhe spektaklet e muzikės burimore folklorike, qoftė nė festivale, qoftė nė spektaklet televizive, rrallėherė ndodhė qė t ia shohim ndonjėrit, opingat tradicionale tė mbathura bashkė me ēorapėt, pastaj shokat ose nuk i lidhin fare, ose nuk dinė se si t i veshin e pastaj ato ju mbėshtillen nėpėr kėmbė dhe mė nė fund edhe ju bien nėpėr skena!
Tė njėjtat pėrbuzje tė veshjeve kombėtare i hasim edhe tek femrat, tė cilat pėrbuzjen dhe diskriminimin mė tė madh ia bėjnė shamive, tė cilat rrallėherė mund tė shihen mbi kokat dhe frizurat e tyre!
Ajo qė tė iriton mė sė shumti nėpėr skenat dhe spektaklet e muzikės burimore folklorike, pa dyshim janė rapsodėt popullor, tė cilėt kėndojnė kėngė tė vjetra rapsodike me gjysmė veshje kombėtare, por pa plis mbi kokė?!
A nuk ėshtė nėnēmuese dhe qesharake skena e tillė, kur rapsodi me ēifteli del nė skenė pa plis mbi kokė?! A nuk ėshtė pėrbuzje dhe nėnēmim ndaj plisit tė bardhė kombėtar, kur njė rapsod lahutar del nė skenė pėr tė kėnduar ndonjė kėngė legjendare, por pa plisin e bardhė kombėtar mbi kokė?!
Skenat koncertale dhe spektaklet televizive tė muzikės burimore folklorike, marrin pamje edhe mė tė ēoroditur, kur nė skenė dalin grupe dhe ansamble kėngėtarėsh, instrumentistėsh dhe valltarėsh, ku gjysma prej tyre janė me plisa e gjysma pa plisa, gjysma e femrave me shamia , e gjysma pa shamia!
Atėherė, spektatori nuk di se a do tė shohė vlera tė veshjes kombėtare, apo vlera tė kaēurrelave e frizurave tė kurdisura tek floktarėt enkas pėr kėto spektakle?!
Nė rastet e skenave tė tilla, me doemos shtrohet pyetja:- Ku janė regjisorėt, skenografėt, etnografėt dhe drejtuesit artistik tė kėtyre spektakleve?!
2. Orkestrimi i moderuar i kėngėve folklorike dhe orkestrinat e moderuara
Tentativat pėr ta moderuar kėngėn, vallen dhe instrumentin muzikor tradicional, nuk ėshtė asgjė tjetėr, pos njė devalvim i vlerave tė trashėguara popullore, tė cilat janė ruajtur shekuj me radhė brez pas brezi. Ēdo ndėrhyrje nė ndryshimet e instrumenteve tradicionale dhe nė kėngėt e vallet tona burimore, do tė ishte devalvim dhe humbje e vlerave, ngjyrave dhe karakteristikave tė tyre autoktone. Operimet e tilla, do tė ishin tė barabarta me njė operator mjekėsor kirurg, i cili kokė nė veti, do t ia amputonte njeriut dy palė duar, dy palė kėmbė, dy palė sy, dy palė veshė....etj!
Pra , operimet e tilla, nė radhė tė parė i janė bėrė ēiftelisė, tė cilės operatorėt profesionist , ia kanė vu semitonet (gjysmė-tingujt) , me qėllim qė ta shndėrrojnė kėtė instrument tė lashtė e fisnik nė njė instrument tė temperuar e tė moderuar, nė mėnyrė qė tė munden pastaj ta pėrcjellin ēdo kėngė e valle, nėpėr shkallė tė ndryshme muzikore!
Ndėrhyrjet dhe ēoroditjet e tilla mbi instrumentin e lashtė tradicional kombėtar, e rreshtojnė ēiftelinė nė familjet e instrumenteve tė temperuara tė vendeve tė huaja, si qė janė: primi, mandolina, buzuki e ndonjė instrument tjetėr i ngjashėm !
Pėr t ua humbur shijen, ngjyrėn dhe tingėllimėn instrumenteve tradicionale kombėtare, keqpėrdoruesit dhe moderuesit e muzikės sonė tradicionale, tani shkojnė edhe mė larg drejt hulumtimeve tė tyre moderne!
Ata, nė kombinim me ēiftelinė, do ta fusin edhe kitarėn akustike, utin, bas kitarėn, flautin, violinėn, sintisajzerin dhe seksionet ritmike nė vend tė defit dhe tupanit tradicional, do t i pėrdorin efektet e sintisajzerit?!
Kėshtu qė , me kėto kombinime tė orkestracioneve moderne, do tė humbė pėrgjithmonė burimi, origjinaliteti, ngjyra dhe tradita e kėngės dhe valles sonė autoktone!
Formacionet orkestrale me kombinime tė kėtilla instrumentale, mė tepėr iu pėrngjajnė orkestrave tė tamburinėve hungareze, kroate, maqedone, bullgare, greke, turke... por jo muzikės tradicionale shqiptare!
Kur jemi tek modernizimi i orkestracioneve burimore, atėherė nuk mund tė anashkalohet pyetja akute:
-Pse askujt deri mė sot, nuk i shkoi mendja qė ta themeloi njė Ansambėl tė mirėfilltė nė pėrbėrje tė instrumenteve tradicionale muzikore shqiptare, nė pėrbėrje tė: lahutave, fyejve, kavalleve , mezhnicave, surlave, ēiftelive, sharkive, defeve dhe tupanėve?!
3. Repertori i kėngėve folklorike pa kritere pasojė e mosnjohjeve etimologjike tė kėngėve
Nė varganin e ēoroditjeve tė mėdha nė skenat dhe spektaklet e muzikės tonė folklorike , bėjnė pjesė edhe pėrzgjedhjet e repertorit tė kėngėve nga ana e interpretuesve tė tyre, me ē rast nuk pėrfillen absolutisht kriteret e kėngėve pėr interpretim, me ē rast automatikisht vihet nė dyshim se interpretuesit e kėtij zhanri , nuk njohin etimologjinė e kėngės qė e marrin nė interpretim.
Kėshtu qė, nė shumė raste, nuk logjikohet se cila kėngė i takon gjinisė femėrore, e cila i takon gjinisė mashkullore?! Cila kėngė i takon gjinisė sė moshuar (pleqve) e cila kėngė i takon tė rinjve?! Kur duhet tė kėndohen kėngėt e gėzimit, e kur duhet tė kėndohen kėngėt e pikėllimit?! Cilat kėngė mund tė kėndohen me shoqėrime tė vallėzimeve koreografike, e cilat kėngė nuk mund tė vallėzohėn?!
Nuk janė tė rralla rastet, kur rapsodėt meshkuj tė moshuar dhe pleq , na prezantohen me kėngėt e dashurisė sė tė rinjve, me tematikė skajshmėrish erotike , kėngė kėto qė nuk pėrkasin me etikėn dhe moralin tradicional familjarė, nga se kėngėt e kėtilla nė kohėrat e mėhershme kanė mundur tė dėgjohen vetėm nga goja e ēobanėve nėpėr male dhe nga goja e mullixhinjėve, por as se si nėpėr oda, dasma e ambiente familjare!
Pėr interpretuesit e kėsaj kategorie, do tė shtrohej pyetja :
-Ku ėshtė ndėrgjegjja e tyre, para familjarėve tė tyre: vajzave , rejave, nipave dhe mbesave tė tyre?!
Ndėrsa, pėr tė tillėt, njė proverb popullor thotė:Kryet gjog e mendjen zog!
Dhe pėr derisa tė vjetrit na argėtojnė dhe disponojnė me kėso kėngėsh, disa tė rinj na prezantohen me kėngėt qė u pėrkasin rapsodėve tė moshuar dhe pleqve ?!
Nga mungesa e logjikės sė pėrzgjedhjeve tė repertorit tė kėngėve pėr interpretim publik, shpeshherė rezulton se meshkujt (burrat) i kėndojnė kėngėt e femrave, siē janė ato tė dashurisė, kėngėt dasmore dhe ato tė konagjeēit !
Ndėrkaq, femrat nė tė shumtėn e rasteve i interpretojnė rapsoditė e burrave me tematika tė ndryshme historike, epike, legjendare...!
Pra, thjeshtė, interpretuesit e sotėm tė kėngėve burimore folklorike, nuk i pėrfillin as moshat, as pėrkatėsitė gjinore, me rastin e pėrzgjedhjes sė repertorit tė tyre.
Pėrbuzja dhe nėnēmimi tjetėr qė po i bėhet nė vazhdimėsi kėngės dhe muzikės sonė tradicionale folklorike, na vjen nga ana e mediumeve publike elektronike, tė cilat kėtė zhanėr tė muzikės sonė e nėpėrkėmbin pa kurrfarė pėrgjegjėsie morale, profesionale, as kombėtare, nga se emisionet e sajuara me zhanrin e kėsaj muzike, vazhdimisht emetohen nė terminet mė tė pa pėrshtatshme kohore, kur adhuruesit e tyre besnik, as qė kanė fare mundėsi qė t i pėrcjellin!
Emisionet e zhanreve tė muzikės folklorike, ose emetohen nė orėt e para tė mėngjesit, kur e gjithė bota ėshtė nė gjumė, ose nė orėt e mesditės kur adhuruesit e kėtyre zhanreve gjenden nė vendet e tyre tė punės, ose nė orėt e para mbrėmjes, kur ėshtė koha mė ideale pėr emisionet pėr fėmijė, apo filma tė vizatuar?!
Sajuesit dhe hartuesit e kėtyre emisioneve , e dinė fare mirė se sipas traditės sonė, kėnga dhe muzika folklorike dėgjohet nė orėt e pas darkės e deri kah mesnata!
4. Truprojat e kėngėtarėve nėpėr emisione dhe spote televizive
Nėpėr spektaklet tona televizive, nė emisionet e muzikės folklorike, si dhe nė shumė spote tė kėngėtarėve, sikur ėshtė bėrė modė qė kėngėtari, apo kėngėtarja, gjatė xhirimit tė shoqėrohet me truproja statiste pėr rreth tij dhe prapa shpinės, ku me dhjetėra statist, gjoja, mundohen qė t ia plotėsojė dhe dekorojė skenėn, me disa lėvizje qesharake tė cilat ata i bėjnė, gjoja, nė emėr tė vallėzimit?!
Ato lėvizje tė ēakorduara me ritmet e kėngės, tė iritojnė, nga se nuk pėrkasin aspak me koreografinė dhe natyrėn e kėngės, por mė tepėr i pėrngjajnė truprojave tė kryetarėve tė shteteve, flladitjeve tė kėngėtarėve , pritjes sė mizave e mushkonjave , qė tė mos e sulmojnė kėngėtarin dhe tė mos i hyjnė nė gojė a nė sy, gjatė xhirimit!
ĒORODITJE TĖ MĖDHA NĖ SPEKTAKLET E MUZIKĖS FOLKLORIKE DHE ATYRE HUMORISTIKE
Me pavarėsimin dhe demokratizimin e vendit, nė vend tė gėzimit dhe krenarisė sonė, pėr aq shumė institucione kulturore, aq shumė grupe e ansamble muzikore, aq shumė mediume publike dhe tė pavarura elektronike shpeshherė lind dėshpėrimi, zhgėnjimi dhe iritimi ndaj ēoroditjeve dhe kundėrvlerave aq tė mėdha, me tė cilat ushqehet shpirti, mendja, veshi dhe syri i spektatorit , i cili bie viktimė e kėtyre ēoroditjeve dhe kundėrvlerave qė i servohen ditė e mė shumė pėrmes spektakleve tė muzikės folklorike dhe atyre humoristike.
Ēoroditjet e tilla, janė pasojė e joseriozitetit ndaj artit, kulturės dhe spektatorit, por mbi tė gjitha, nė to frymon mungesa e kritereve profesionale dhe pėrgjegjėsia morale.
Pėr keqpėrdorimet dhe ēoroditjet e mėdha qė po i bėhen ditė e mė shumė artit dhe kulturės sonė tradicionale kombėtare , mund tė shkruhet me ditė tė tėra, mirėpo kėsaj radhe nė vija tė trasha do t i pėrmendim vetėm disa segmente, pėr tė cilat mendojmė se janė mė tė prekurat dhe mė tė diskriminuara publikisht.
1. Muzika burimore folklorike
Ēoroditjet dhe diskriminimi mė i madh gjatė viteve tė fundit, nėpėr spektaklet dhe mediumet tona publike, pa dyshim se po i bėhen muzikės burimore folklorike.
Diskriminimi dhe nėnēmimi mė i madh po i bėhet kostumografisė sonė tradicionale, si nga ana e meshkujve, ashtu edhe nga ana e femrave.
Nė radhė tė parė, kotumografia qė po pėrdoret sot , nėpėr skenat e ndryshme publike, koncertale dhe spektaklet meditative, nuk pėrkon as pėr sė afėrmi me origjinalitetin dhe autoktoninė e tyre, nga se ēdo krahinė shqiptare e ka kostumografinė e vet karakteristike qė dallon me shumė ēka nga kostumet e krahinave tjera.
Kostumet kombėtare, me tė cilat kėngėtarėt, rapsodėt, instrumentistėt dhe valltarėt folklorik na prezantohen me programet dhe spektaklet e tyre muzikore, kryesisht janė njė kostumografi e kamufluar dhe e falsifikuar qė ėshtė shumė larg burimit dhe origjinalitetit.
Pėrdoruesit e kėtyre kostumeve, nė radhė tė parė, nuk dinė se si duhet veshur ato, madje shumica prej tyre dalin nė skenė pa veshje tė kompletuar kombėtare, duke mos qenė tė vetėdijshėm se me kėto veprime, i bėjnė nėnēmime dhe pėrbuzje perlave tė traditės sonė popullore.
Nėnēmimet dhe pėrbuzjet mė tė mėdha po i bėhen plisit tė bardhė, tė cilin shumica e kėngėtarėve, valltarėve, instrumentistėve dhe rapsodėve tanė popullor, hezitojnė qė ta vėnė atė simbol kombėtar mbi kokė, nga se frikėsohen se do t ua prishė frizurat, kaēurrelat, gellin, llakun dhe sprejn mbi flokė, por mbi tė gjitha , keqpėrdoruesit e kėtillė druajnė se po ta vėnin plisin mbi kokė do tė bėhen tebdil dhe nuk do t i njohin dashnoret e tyre?!
Nė skenat dhe spektaklet e muzikės burimore folklorike, qoftė nė festivale, qoftė nė spektaklet televizive, rrallėherė ndodhė qė t ia shohim ndonjėrit, opingat tradicionale tė mbathura bashkė me ēorapėt, pastaj shokat ose nuk i lidhin fare, ose nuk dinė se si t i veshin e pastaj ato ju mbėshtillen nėpėr kėmbė dhe mė nė fund edhe ju bien nėpėr skena!
Tė njėjtat pėrbuzje tė veshjeve kombėtare i hasim edhe tek femrat, tė cilat pėrbuzjen dhe diskriminimin mė tė madh ia bėjnė shamive, tė cilat rrallėherė mund tė shihen mbi kokat dhe frizurat e tyre!
Ajo qė tė iriton mė sė shumti nėpėr skenat dhe spektaklet e muzikės burimore folklorike, pa dyshim janė rapsodėt popullor, tė cilėt kėndojnė kėngė tė vjetra rapsodike me gjysmė veshje kombėtare, por pa plis mbi kokė?!
A nuk ėshtė nėnēmuese dhe qesharake skena e tillė, kur rapsodi me ēifteli del nė skenė pa plis mbi kokė?! A nuk ėshtė pėrbuzje dhe nėnēmim ndaj plisit tė bardhė kombėtar, kur njė rapsod lahutar del nė skenė pėr tė kėnduar ndonjė kėngė legjendare, por pa plisin e bardhė kombėtar mbi kokė?!
Skenat koncertale dhe spektaklet televizive tė muzikės burimore folklorike, marrin pamje edhe mė tė ēoroditur, kur nė skenė dalin grupe dhe ansamble kėngėtarėsh, instrumentistėsh dhe valltarėsh, ku gjysma prej tyre janė me plisa e gjysma pa plisa, gjysma e femrave me shamia , e gjysma pa shamia!
Atėherė, spektatori nuk di se a do tė shohė vlera tė veshjes kombėtare, apo vlera tė kaēurrelave e frizurave tė kurdisura tek floktarėt enkas pėr kėto spektakle?!
Nė rastet e skenave tė tilla, me doemos shtrohet pyetja:- Ku janė regjisorėt, skenografėt, etnografėt dhe drejtuesit artistik tė kėtyre spektakleve?!
2. Orkestrimi i moderuar i kėngėve folklorike dhe orkestrinat e moderuara
Tentativat pėr ta moderuar kėngėn, vallen dhe instrumentin muzikor tradicional, nuk ėshtė asgjė tjetėr, pos njė devalvim i vlerave tė trashėguara popullore, tė cilat janė ruajtur shekuj me radhė brez pas brezi. Ēdo ndėrhyrje nė ndryshimet e instrumenteve tradicionale dhe nė kėngėt e vallet tona burimore, do tė ishte devalvim dhe humbje e vlerave, ngjyrave dhe karakteristikave tė tyre autoktone. Operimet e tilla, do tė ishin tė barabarta me njė operator mjekėsor kirurg, i cili kokė nė veti, do t ia amputonte njeriut dy palė duar, dy palė kėmbė, dy palė sy, dy palė veshė....etj!
Pra , operimet e tilla, nė radhė tė parė i janė bėrė ēiftelisė, tė cilės operatorėt profesionist , ia kanė vu semitonet (gjysmė-tingujt) , me qėllim qė ta shndėrrojnė kėtė instrument tė lashtė e fisnik nė njė instrument tė temperuar e tė moderuar, nė mėnyrė qė tė munden pastaj ta pėrcjellin ēdo kėngė e valle, nėpėr shkallė tė ndryshme muzikore!
Ndėrhyrjet dhe ēoroditjet e tilla mbi instrumentin e lashtė tradicional kombėtar, e rreshtojnė ēiftelinė nė familjet e instrumenteve tė temperuara tė vendeve tė huaja, si qė janė: primi, mandolina, buzuki e ndonjė instrument tjetėr i ngjashėm !
Pėr t ua humbur shijen, ngjyrėn dhe tingėllimėn instrumenteve tradicionale kombėtare, keqpėrdoruesit dhe moderuesit e muzikės sonė tradicionale, tani shkojnė edhe mė larg drejt hulumtimeve tė tyre moderne!
Ata, nė kombinim me ēiftelinė, do ta fusin edhe kitarėn akustike, utin, bas kitarėn, flautin, violinėn, sintisajzerin dhe seksionet ritmike nė vend tė defit dhe tupanit tradicional, do t i pėrdorin efektet e sintisajzerit?!
Kėshtu qė , me kėto kombinime tė orkestracioneve moderne, do tė humbė pėrgjithmonė burimi, origjinaliteti, ngjyra dhe tradita e kėngės dhe valles sonė autoktone!
Formacionet orkestrale me kombinime tė kėtilla instrumentale, mė tepėr iu pėrngjajnė orkestrave tė tamburinėve hungareze, kroate, maqedone, bullgare, greke, turke... por jo muzikės tradicionale shqiptare!
Kur jemi tek modernizimi i orkestracioneve burimore, atėherė nuk mund tė anashkalohet pyetja akute:
-Pse askujt deri mė sot, nuk i shkoi mendja qė ta themeloi njė Ansambėl tė mirėfilltė nė pėrbėrje tė instrumenteve tradicionale muzikore shqiptare, nė pėrbėrje tė: lahutave, fyejve, kavalleve , mezhnicave, surlave, ēiftelive, sharkive, defeve dhe tupanėve?!
3. Repertori i kėngėve folklorike pa kritere pasojė e mosnjohjeve etimologjike tė kėngėve
Nė varganin e ēoroditjeve tė mėdha nė skenat dhe spektaklet e muzikės tonė folklorike , bėjnė pjesė edhe pėrzgjedhjet e repertorit tė kėngėve nga ana e interpretuesve tė tyre, me ē rast nuk pėrfillen absolutisht kriteret e kėngėve pėr interpretim, me ē rast automatikisht vihet nė dyshim se interpretuesit e kėtij zhanri , nuk njohin etimologjinė e kėngės qė e marrin nė interpretim.
Kėshtu qė, nė shumė raste, nuk logjikohet se cila kėngė i takon gjinisė femėrore, e cila i takon gjinisė mashkullore?! Cila kėngė i takon gjinisė sė moshuar (pleqve) e cila kėngė i takon tė rinjve?! Kur duhet tė kėndohen kėngėt e gėzimit, e kur duhet tė kėndohen kėngėt e pikėllimit?! Cilat kėngė mund tė kėndohen me shoqėrime tė vallėzimeve koreografike, e cilat kėngė nuk mund tė vallėzohėn?!
Nuk janė tė rralla rastet, kur rapsodėt meshkuj tė moshuar dhe pleq , na prezantohen me kėngėt e dashurisė sė tė rinjve, me tematikė skajshmėrish erotike , kėngė kėto qė nuk pėrkasin me etikėn dhe moralin tradicional familjarė, nga se kėngėt e kėtilla nė kohėrat e mėhershme kanė mundur tė dėgjohen vetėm nga goja e ēobanėve nėpėr male dhe nga goja e mullixhinjėve, por as se si nėpėr oda, dasma e ambiente familjare!
Pėr interpretuesit e kėsaj kategorie, do tė shtrohej pyetja :
-Ku ėshtė ndėrgjegjja e tyre, para familjarėve tė tyre: vajzave , rejave, nipave dhe mbesave tė tyre?!
Ndėrsa, pėr tė tillėt, njė proverb popullor thotė:Kryet gjog e mendjen zog!
Dhe pėr derisa tė vjetrit na argėtojnė dhe disponojnė me kėso kėngėsh, disa tė rinj na prezantohen me kėngėt qė u pėrkasin rapsodėve tė moshuar dhe pleqve ?!
Nga mungesa e logjikės sė pėrzgjedhjeve tė repertorit tė kėngėve pėr interpretim publik, shpeshherė rezulton se meshkujt (burrat) i kėndojnė kėngėt e femrave, siē janė ato tė dashurisė, kėngėt dasmore dhe ato tė konagjeēit !
Ndėrkaq, femrat nė tė shumtėn e rasteve i interpretojnė rapsoditė e burrave me tematika tė ndryshme historike, epike, legjendare...!
Pra, thjeshtė, interpretuesit e sotėm tė kėngėve burimore folklorike, nuk i pėrfillin as moshat, as pėrkatėsitė gjinore, me rastin e pėrzgjedhjes sė repertorit tė tyre.
Pėrbuzja dhe nėnēmimi tjetėr qė po i bėhet nė vazhdimėsi kėngės dhe muzikės sonė tradicionale folklorike, na vjen nga ana e mediumeve publike elektronike, tė cilat kėtė zhanėr tė muzikės sonė e nėpėrkėmbin pa kurrfarė pėrgjegjėsie morale, profesionale, as kombėtare, nga se emisionet e sajuara me zhanrin e kėsaj muzike, vazhdimisht emetohen nė terminet mė tė pa pėrshtatshme kohore, kur adhuruesit e tyre besnik, as qė kanė fare mundėsi qė t i pėrcjellin!
Emisionet e zhanreve tė muzikės folklorike, ose emetohen nė orėt e para tė mėngjesit, kur e gjithė bota ėshtė nė gjumė, ose nė orėt e mesditės kur adhuruesit e kėtyre zhanreve gjenden nė vendet e tyre tė punės, ose nė orėt e para mbrėmjes, kur ėshtė koha mė ideale pėr emisionet pėr fėmijė, apo filma tė vizatuar?!
Sajuesit dhe hartuesit e kėtyre emisioneve , e dinė fare mirė se sipas traditės sonė, kėnga dhe muzika folklorike dėgjohet nė orėt e pas darkės e deri kah mesnata!
4. Truprojat e kėngėtarėve nėpėr emisione dhe spote televizive
Nėpėr spektaklet tona televizive, nė emisionet e muzikės folklorike, si dhe nė shumė spote tė kėngėtarėve, sikur ėshtė bėrė modė qė kėngėtari, apo kėngėtarja, gjatė xhirimit tė shoqėrohet me truproja statiste pėr rreth tij dhe prapa shpinės, ku me dhjetėra statist, gjoja, mundohen qė t ia plotėsojė dhe dekorojė skenėn, me disa lėvizje qesharake tė cilat ata i bėjnė, gjoja, nė emėr tė vallėzimit?!
Ato lėvizje tė ēakorduara me ritmet e kėngės, tė iritojnė, nga se nuk pėrkasin aspak me koreografinė dhe natyrėn e kėngės, por mė tepėr i pėrngjajnė truprojave tė kryetarėve tė shteteve, flladitjeve tė kėngėtarėve , pritjes sė mizave e mushkonjave , qė tė mos e sulmojnė kėngėtarin dhe tė mos i hyjnė nė gojė a nė sy, gjatė xhirimit!