Njė robot nė vend tė kirurgut:
Nėse kirurgjia laparoskopike (teknika qė mundėson ndėrhyrje kirurgjikale nė organizėm pa pasur nevojėn e prerjes) bėri njė revolucion nė fund tė shekullit tė XX-tė, nė fillim tė shekullit XXI, njė revolucion i ri po pėrgatitet pėr nė sallat kirurgjikale, ku kirugė do tė jenė robotėt.
Tė hysh nė njė sallė operimi ėshtė njėsoj si tė jesh nė bordin e njė anijeje astronautėsh, pjesė e serialeve televizivė tė fantashkencės.
Kirurgu punon ulur pėrpara njė ekrani me lėvizje qė tė kujtojnė ato tė njė DJ, ose tė njė regjisori qė monton njė film.
Nė gjysmėn e shekullit XXI-tė do tė realizohet njė mikronėndetėse operuese qė do tė hyjė nė damarėt e trupit human, nė vend tė atyre urinar, ose riprodhues. Ndėrhyrje qė do tė jenė gati tė padukshme.
Kirurgėt e gjeneratės sė re do tė jenė mė rehat, duke qenė se janė rritur me playstation dhe videogame. Madje edhe bisturia, thika prerėse do tė jetė prehistori. Sepse tė presėsh dhe tė qepėsh do tė bėhet tani me rreze dhe ultratinguj.
Njė e ardhme e largėt? Jo, ėshtė madje, e tashme.
Diagnostikimi dhe kirurgjia do tė bėhen me njė ndėrhyrje tė vetme. Spitali i robotėve mund tė bėhet brenda njė kohe tė shkurtėr; njė grumbull komandash nė zemėr tė njė strukture, robot anestezist e kirurg, robot laborant qė analizon rrufeshėm gjithēka qė i kalon kolegu i tij, robor radioterapist nėse ėshtė e nevojshme, bluza me sensorė ndjeshmėrie pėr tė kontrolluar parametrat jetėsorė nė reanimacion, infermierė me katėr rrota nė repart dhe robot sanitarė qė kontrollojnė gjithēka.
Gjithēka e mundur. Por njeriu, ku do tė jetė nė gjithė kėtė?
"Gjithmonė i pranishėm, manovron dhe kontrollon. Pėr mė tepėr qė duhet tė rritet raporti human me pacientin. Pėrndryshe nė tė gjithė kėtė teknologji ka rrisk tė humbasėsh lidhjen thelbėsore nė raportin mjek-pacient"- thotė senatore Umberto Veronesi, kirurg onkolog nė Istituto europeo di oncologia (Ieo) a Milano.
"Shekulli"
Nėse kirurgjia laparoskopike (teknika qė mundėson ndėrhyrje kirurgjikale nė organizėm pa pasur nevojėn e prerjes) bėri njė revolucion nė fund tė shekullit tė XX-tė, nė fillim tė shekullit XXI, njė revolucion i ri po pėrgatitet pėr nė sallat kirurgjikale, ku kirugė do tė jenė robotėt.
Tė hysh nė njė sallė operimi ėshtė njėsoj si tė jesh nė bordin e njė anijeje astronautėsh, pjesė e serialeve televizivė tė fantashkencės.
Kirurgu punon ulur pėrpara njė ekrani me lėvizje qė tė kujtojnė ato tė njė DJ, ose tė njė regjisori qė monton njė film.
Nė gjysmėn e shekullit XXI-tė do tė realizohet njė mikronėndetėse operuese qė do tė hyjė nė damarėt e trupit human, nė vend tė atyre urinar, ose riprodhues. Ndėrhyrje qė do tė jenė gati tė padukshme.
Kirurgėt e gjeneratės sė re do tė jenė mė rehat, duke qenė se janė rritur me playstation dhe videogame. Madje edhe bisturia, thika prerėse do tė jetė prehistori. Sepse tė presėsh dhe tė qepėsh do tė bėhet tani me rreze dhe ultratinguj.
Njė e ardhme e largėt? Jo, ėshtė madje, e tashme.
Diagnostikimi dhe kirurgjia do tė bėhen me njė ndėrhyrje tė vetme. Spitali i robotėve mund tė bėhet brenda njė kohe tė shkurtėr; njė grumbull komandash nė zemėr tė njė strukture, robot anestezist e kirurg, robot laborant qė analizon rrufeshėm gjithēka qė i kalon kolegu i tij, robor radioterapist nėse ėshtė e nevojshme, bluza me sensorė ndjeshmėrie pėr tė kontrolluar parametrat jetėsorė nė reanimacion, infermierė me katėr rrota nė repart dhe robot sanitarė qė kontrollojnė gjithēka.
Gjithēka e mundur. Por njeriu, ku do tė jetė nė gjithė kėtė?
"Gjithmonė i pranishėm, manovron dhe kontrollon. Pėr mė tepėr qė duhet tė rritet raporti human me pacientin. Pėrndryshe nė tė gjithė kėtė teknologji ka rrisk tė humbasėsh lidhjen thelbėsore nė raportin mjek-pacient"- thotė senatore Umberto Veronesi, kirurg onkolog nė Istituto europeo di oncologia (Ieo) a Milano.
"Shekulli"