Martin Ēuni - Antoni, u lind nė fshatin Ujz i Hasit tė Thatė, mė 14 maj l948.
Ciklin e ultė tė shkollės fillore e bėri nė fsh. Bishtazhin tė Hasit,
ndėrsa tetėvjeēaren e pėrfundoi nė fsh. Keqekollė tė Gollapit, ku i
punonte i ati, Ndreca. Gjimnazin e mbaroi nė vitin l968 nė Prishtinė.
Mė pastaj i vazhdoi studimet nė F F tė Prishtinės,Dega e Pedagogjisė.
Gjatė studimeve pėr shkak tė gjendjes sė vėshtirė ekonomike u detyrua
tė punojė. Fillimisht , tre vite punoi nė sh.f. Rilindja tė
Keqekollės,Pastaj nė K N I Ramiz Sadiku tė Prishtinės. Mė vonė
pranohet nė punė nė RTV-tė Prishtinės, si gazetar nė Redaksinė e
Kulturė - Programi pėr fėmijė. Ka udhėhequr Emisionet: Mirėmėngjesi
fėmijė , Kolovajza e sė dielės , emisionin pėr tė rritur Karvani
i fshatit , etj. Asokohe realizon reportazhe, shkruan vargje , prozė,
tekste pėr radiodramė etj.
Qė nga viti 1968, M. Ēuni , merr pjesė aktive nė lėvizjen ilegale tė
kohės, nė platformėn e avancimit tė ēėshtjes kombėtare tė shqiptarėve
nė trojet e tyre nė Jugosllavi. Nė vitin l982 arrestohet me shumė
veprimtarė tė tjerė, e mė pastaj dėnohet me tetė vjet burg. Pėr
veprimtari nė burg, mė vonė dėnohet edhe njė herė. Nė burgjet e Serbisė
i mban nėntė vjet, prej tyre tetė izolim. Martini edhe nė vuajtje tė
dėnimit vazhdon tė shkruaj.
Nė fund tė vitit 1990, pas vuajtjes sė dėnimit, ai emigron nė Zagreb,
njė vit mė vonė shkon nė Shqipėri, si reporter i Radio Zagrebit, pėr
emisionin shqip atje.
Nė vitin 1992, pėr shkaqe ekonomike edhe politike emigron nė Gjermaninė
Federale. Aty u angazhua pėr themelimin e Bashkėsisė Shqiptare.
Nė vitin 1998 kthehet nė Kosovė dhe iu bashkohet radhėve tė Ushtrisė
Ēlirimtare tė Kosovės. Fillimisht ishte nė njėsitet e Z U tė Drenicės,
te komandanti Sylejman Selimi, nė Likoc, prej nga raportoi pėr Radion
Deutsche Wele. Nė nėntor tė vitit l998, Shtabi i Pėrgjithshėm i U Ē K -
sė kishte marrė vendim pėr themelimin e institucioneve tė luftės:
Radios Kosova e Lirė e Agjencisė Kosova Pres . Aty M. Ēuni do tė
veprojė deri nė fund tė luftės, sė bashku me Ahmet Qeriqin, Berat
Luzhėn, Nusret Pllanėn, Nezir Myrtėn, Habib Zogajn, Qemal Aliun, Isa
Krasniqin e tė tjerė.
Pas luftės, me vendim tė Ministrisė sė Informatave nė Qeverinė e
Pėrkohshme tė Kosovės, derisa punonte nė R. Kosova e Lirė , M. Ēuni
caktohet nė detyrė tė udhėheqėsit tė Organit Drejtues pėr fillimin e
punės nė Radiotelevizionin e Prishtinės. Pas gjashtė muaj angazhimi
gratis, nė drejtim tė krijimit tė kushteve pėr kthim tė gazetarėve dhe
tė punėtorėve nė R T P , ai jep dorėheqje i pakėnaqur me rezultatet e
arritura. Pėr shkaqe ekzistenciale serish i kthehet kurbetit.
Aktualisht jeton e punon nė Gjermani. M. Ēuni ka kėto vepra tė botuara:
Reportazhe Lufte dokumentar, Jetė e furtunė poezi pėr tė rritur,
Jetė pėr jetėn poezi pėr fėmijė. Ai ka edhe shumė dorėshkrime tė
pabotuara , nga burgu e pas tij.
A. Qeriqi
SHQIPTARVE
Gjurmėve tė Rrugės sė Kryqes, vazhdė
U kemi ra
Trup, mishra e kocka me helm e vrer
Na kanė la
Lėkurės shtatė palė dredhė, dredhas
Na kanė heqė
Nė shpirt e nė zemėr petka tė zeza
Na kanė veshė
Gjilpėrat nėn thonj, nė kėmbė e duar
Tė thyera nejtė
Tė heqim dorė pėrgjithmonė nga e drejta
Jonė e shenjtė
Katilėt me maska rreth e rrotull nesh
Me fytyrėn e djallit
Hapu Tokė, hapu Qiell nė paqe, tė dalim
Nga gropė e zjarrit
Kalavar : fėmijė, gra e pleq tė Arbėrisė
Masakrohen me orgji
Eshtrat ua tundėn, varrosėn e zhvarrosėn
Nėpėr serbosllavi
Mbi gjirin e nėnės sė vdekur, fėmiu
Pėrpiqej tė mbajė jetėn
Heronjtė iu qepen shkrepave mė dhėmbė
Njė copė Dielli gjetėn
O ZOT, me rrugėn e JEZUIT profet
Gjatė na shėlbove
Lumenj gjurmėsh gjaku nėpėr vite
E nuk na shpagove
Kado qė erdhi e keqja, futė e shemėr
Te ne bėri fole
GJERGJ e ADEM ēdo shekull, Perėndi
Pse s munden me lé.
MBI ATLANTIK
I madhi Atlantik
Ku ėshtė Atlantida
Pse fshehė oqean
Kush iku atėherė
Kush po ikė tash
Sot e mot mbi Atlantik
Vragė e plagė mbi Atlantidė
Mbi Atlantik shtegtim
Atlantikasit ku janė
A takuan Ilirinė
09. 04.04. Mbi Atlantik
Kujtim Amerike
/malėsorėve/
Kujtim mbi kujtim
Me nxėnėsin tim
Shembull dhe mburrje
Valė kujtimesh , vuajtje
Gjolulit, Berishės
Balidemajve tė Malėsisė
Krenari , malėsorė Malėsie
Ngadhėnjeni si dasmorė
Nju Jork, 04.04
Krenari e trisht
/ A. Shkrelit /
Shkrel e Titan
Krenari e trisht
Mbi Bjeshkėt e Nemuna
Karvani i Bardhė u ndal
Muzat pushuan mbi kroje
E mbetėn tė etura
Nė Sanxhakun e lartė
Trungjet plakur e mbete
Filizat nuk na njohin
Krra, krra, fat i shkretė
Shrecksbah, l995
Mik e vėlla
/ Z. Halilit /
Kur frynte era katundisht
Ngushėllonte edhe hija e buzėqeshje
Suferina ta plogėshtoi zemrėn
Pastaj si ndalje lotėt
Diellin dėshirove pėr tė harruarit
Pėr zemėrvrarėt rreze tė ngrohta
Qė ti pėrjetojnė si Bota
Ishte shtrėngim i madh duarsh
Pėrqafim vėllazėror nė shkurt
Ndarja e madhe pasoi nė gusht
Kurrė mė sė bashku nė katin e gjashtė
Nga dritarja qė fliste aq kėndshėm
As nė Pallatin e Shkronjave
Ėndrrat nuk do tė na rrėshqasin
Ecejaket nuk do tė ndalen
Nga pallati nė pallat
Ne tė dy si fėmijė bonjakė
8 maj 94. Tren, Giessen
LIRI
Tė shoh nė fytyrėn e fėmijėve
Tė shoh nė mirėsinė e nėnės
Tė shoh nė burrėrinė e babės
Tė shoh nė dashurinė e tė dashurės
Ende nuk tė shoh nė vendin tim
24. Qershor 93. Schlüsselfeld
Ecje
Ec e ec shqiptarėt
Cakun nuk e gjetėn
Fajet i ka Koka
Fajet si ka Bota
Sbėri gjė Evropa
Ec e ec shqiptarėt
Dy hapa pėrpara
Njė hap prapa
Merren me pasojat
Vuajnė nga lėngata
Fajet i ka Bota
Shohin ėndrra tė kota
Ec e ec shqiptarėt
Degėn nėn kėmbė presin
Arritėn tė bėjnė shtetin
Dy shpata pėr tė tjerėt
Njė e mbajnė pėr vete
Qejfe bėjnė si mėhalla
Me kėngė e me bejte
19. Maj 2005, Breckerfeld- Gj.
Acari
Kur vetmia tė rrethon
Robėria tė behėt kurorė
Kur nė log thahet rrapi
Atdheu mbulohet me borė
Kur njė vend e mban xhelati
Krijuesit akulli i mbulon
Atėherė Bota kthehet mbrapa
Truri i kombit nuk punon
Ciklin e ultė tė shkollės fillore e bėri nė fsh. Bishtazhin tė Hasit,
ndėrsa tetėvjeēaren e pėrfundoi nė fsh. Keqekollė tė Gollapit, ku i
punonte i ati, Ndreca. Gjimnazin e mbaroi nė vitin l968 nė Prishtinė.
Mė pastaj i vazhdoi studimet nė F F tė Prishtinės,Dega e Pedagogjisė.
Gjatė studimeve pėr shkak tė gjendjes sė vėshtirė ekonomike u detyrua
tė punojė. Fillimisht , tre vite punoi nė sh.f. Rilindja tė
Keqekollės,Pastaj nė K N I Ramiz Sadiku tė Prishtinės. Mė vonė
pranohet nė punė nė RTV-tė Prishtinės, si gazetar nė Redaksinė e
Kulturė - Programi pėr fėmijė. Ka udhėhequr Emisionet: Mirėmėngjesi
fėmijė , Kolovajza e sė dielės , emisionin pėr tė rritur Karvani
i fshatit , etj. Asokohe realizon reportazhe, shkruan vargje , prozė,
tekste pėr radiodramė etj.
Qė nga viti 1968, M. Ēuni , merr pjesė aktive nė lėvizjen ilegale tė
kohės, nė platformėn e avancimit tė ēėshtjes kombėtare tė shqiptarėve
nė trojet e tyre nė Jugosllavi. Nė vitin l982 arrestohet me shumė
veprimtarė tė tjerė, e mė pastaj dėnohet me tetė vjet burg. Pėr
veprimtari nė burg, mė vonė dėnohet edhe njė herė. Nė burgjet e Serbisė
i mban nėntė vjet, prej tyre tetė izolim. Martini edhe nė vuajtje tė
dėnimit vazhdon tė shkruaj.
Nė fund tė vitit 1990, pas vuajtjes sė dėnimit, ai emigron nė Zagreb,
njė vit mė vonė shkon nė Shqipėri, si reporter i Radio Zagrebit, pėr
emisionin shqip atje.
Nė vitin 1992, pėr shkaqe ekonomike edhe politike emigron nė Gjermaninė
Federale. Aty u angazhua pėr themelimin e Bashkėsisė Shqiptare.
Nė vitin 1998 kthehet nė Kosovė dhe iu bashkohet radhėve tė Ushtrisė
Ēlirimtare tė Kosovės. Fillimisht ishte nė njėsitet e Z U tė Drenicės,
te komandanti Sylejman Selimi, nė Likoc, prej nga raportoi pėr Radion
Deutsche Wele. Nė nėntor tė vitit l998, Shtabi i Pėrgjithshėm i U Ē K -
sė kishte marrė vendim pėr themelimin e institucioneve tė luftės:
Radios Kosova e Lirė e Agjencisė Kosova Pres . Aty M. Ēuni do tė
veprojė deri nė fund tė luftės, sė bashku me Ahmet Qeriqin, Berat
Luzhėn, Nusret Pllanėn, Nezir Myrtėn, Habib Zogajn, Qemal Aliun, Isa
Krasniqin e tė tjerė.
Pas luftės, me vendim tė Ministrisė sė Informatave nė Qeverinė e
Pėrkohshme tė Kosovės, derisa punonte nė R. Kosova e Lirė , M. Ēuni
caktohet nė detyrė tė udhėheqėsit tė Organit Drejtues pėr fillimin e
punės nė Radiotelevizionin e Prishtinės. Pas gjashtė muaj angazhimi
gratis, nė drejtim tė krijimit tė kushteve pėr kthim tė gazetarėve dhe
tė punėtorėve nė R T P , ai jep dorėheqje i pakėnaqur me rezultatet e
arritura. Pėr shkaqe ekzistenciale serish i kthehet kurbetit.
Aktualisht jeton e punon nė Gjermani. M. Ēuni ka kėto vepra tė botuara:
Reportazhe Lufte dokumentar, Jetė e furtunė poezi pėr tė rritur,
Jetė pėr jetėn poezi pėr fėmijė. Ai ka edhe shumė dorėshkrime tė
pabotuara , nga burgu e pas tij.
A. Qeriqi
SHQIPTARVE
Gjurmėve tė Rrugės sė Kryqes, vazhdė
U kemi ra
Trup, mishra e kocka me helm e vrer
Na kanė la
Lėkurės shtatė palė dredhė, dredhas
Na kanė heqė
Nė shpirt e nė zemėr petka tė zeza
Na kanė veshė
Gjilpėrat nėn thonj, nė kėmbė e duar
Tė thyera nejtė
Tė heqim dorė pėrgjithmonė nga e drejta
Jonė e shenjtė
Katilėt me maska rreth e rrotull nesh
Me fytyrėn e djallit
Hapu Tokė, hapu Qiell nė paqe, tė dalim
Nga gropė e zjarrit
Kalavar : fėmijė, gra e pleq tė Arbėrisė
Masakrohen me orgji
Eshtrat ua tundėn, varrosėn e zhvarrosėn
Nėpėr serbosllavi
Mbi gjirin e nėnės sė vdekur, fėmiu
Pėrpiqej tė mbajė jetėn
Heronjtė iu qepen shkrepave mė dhėmbė
Njė copė Dielli gjetėn
O ZOT, me rrugėn e JEZUIT profet
Gjatė na shėlbove
Lumenj gjurmėsh gjaku nėpėr vite
E nuk na shpagove
Kado qė erdhi e keqja, futė e shemėr
Te ne bėri fole
GJERGJ e ADEM ēdo shekull, Perėndi
Pse s munden me lé.
MBI ATLANTIK
I madhi Atlantik
Ku ėshtė Atlantida
Pse fshehė oqean
Kush iku atėherė
Kush po ikė tash
Sot e mot mbi Atlantik
Vragė e plagė mbi Atlantidė
Mbi Atlantik shtegtim
Atlantikasit ku janė
A takuan Ilirinė
09. 04.04. Mbi Atlantik
Kujtim Amerike
/malėsorėve/
Kujtim mbi kujtim
Me nxėnėsin tim
Shembull dhe mburrje
Valė kujtimesh , vuajtje
Gjolulit, Berishės
Balidemajve tė Malėsisė
Krenari , malėsorė Malėsie
Ngadhėnjeni si dasmorė
Nju Jork, 04.04
Krenari e trisht
/ A. Shkrelit /
Shkrel e Titan
Krenari e trisht
Mbi Bjeshkėt e Nemuna
Karvani i Bardhė u ndal
Muzat pushuan mbi kroje
E mbetėn tė etura
Nė Sanxhakun e lartė
Trungjet plakur e mbete
Filizat nuk na njohin
Krra, krra, fat i shkretė
Shrecksbah, l995
Mik e vėlla
/ Z. Halilit /
Kur frynte era katundisht
Ngushėllonte edhe hija e buzėqeshje
Suferina ta plogėshtoi zemrėn
Pastaj si ndalje lotėt
Diellin dėshirove pėr tė harruarit
Pėr zemėrvrarėt rreze tė ngrohta
Qė ti pėrjetojnė si Bota
Ishte shtrėngim i madh duarsh
Pėrqafim vėllazėror nė shkurt
Ndarja e madhe pasoi nė gusht
Kurrė mė sė bashku nė katin e gjashtė
Nga dritarja qė fliste aq kėndshėm
As nė Pallatin e Shkronjave
Ėndrrat nuk do tė na rrėshqasin
Ecejaket nuk do tė ndalen
Nga pallati nė pallat
Ne tė dy si fėmijė bonjakė
8 maj 94. Tren, Giessen
LIRI
Tė shoh nė fytyrėn e fėmijėve
Tė shoh nė mirėsinė e nėnės
Tė shoh nė burrėrinė e babės
Tė shoh nė dashurinė e tė dashurės
Ende nuk tė shoh nė vendin tim
24. Qershor 93. Schlüsselfeld
Ecje
Ec e ec shqiptarėt
Cakun nuk e gjetėn
Fajet i ka Koka
Fajet si ka Bota
Sbėri gjė Evropa
Ec e ec shqiptarėt
Dy hapa pėrpara
Njė hap prapa
Merren me pasojat
Vuajnė nga lėngata
Fajet i ka Bota
Shohin ėndrra tė kota
Ec e ec shqiptarėt
Degėn nėn kėmbė presin
Arritėn tė bėjnė shtetin
Dy shpata pėr tė tjerėt
Njė e mbajnė pėr vete
Qejfe bėjnė si mėhalla
Me kėngė e me bejte
19. Maj 2005, Breckerfeld- Gj.
Acari
Kur vetmia tė rrethon
Robėria tė behėt kurorė
Kur nė log thahet rrapi
Atdheu mbulohet me borė
Kur njė vend e mban xhelati
Krijuesit akulli i mbulon
Atėherė Bota kthehet mbrapa
Truri i kombit nuk punon