Pėrse falen myslimanėt?
dr. Suhaib Hasan
dr. Suhaib Hasan
Islami ndėrtohet mbi pesė shtylla, e dyta ėshtė falja e namazit pesė herė nė ditė. Profeti a.s. ka thėnė: Namazi ėshtė shtyllė e fesė. Pas njė dite tė gjatė dhe tė lodhshme nė punė, ka njerėz qė mund tė mendojnė se ėshtė e vėshtirė qė njė njeri i lodhur tė pėrqendrohet nė namazet e tij pėr Allahun, tė Plotfuqishmin. I shtrirė nė krevatin e ngrohtė dhe tė rehatshėm, sa e vėshtirė ėshtė tė ngrihesh pas thirrjes sė muezinit: Ejani nė namaz! Ejani nė shpėtim! Pėr ta pėrshkruar kėtė ēast doktori dhe filozofi i njohur Ibn Sina (Avicena), tregoi se njė natė tė ftohtė dhe tė akullt, ai dhe shėrbėtori i tij po pushonin nė njė bujtinė nė njė vend tė largėt tė Khurasanit. Gjatė natės kishte etje, prandaj thirri shėrbėtorin ti sillte ujė. Shėrbėtori nuk dėshironte tė ngrihej nga shtrati i ngrohtė, prandaj bėri sikur nuk e dėgjoi thirrjen e Ibn Sinas. Por pas disa thirrjeve ai u ngrit pa dėshirė dhe shkoi mori ujin. Pak mė vonė, tingulli i ėmbėl i ezanit u pėrhap kudo. Ibn Sina nisi tė mendojė pėr personin qė po bėnte thirrje pėr nė namaz. Shėrbėtori im u mendua ai, mė ka respektuar dhe mė ka admiruar gjithmonė. Ai nė ēdo ēast mė lavdėron dhe mė respekton, ndėrsa sonte ai preferoi rehatinė e tij dhe jo pėrmbushjen e nevojave tė mia. Nga ana tjetėr shiko kėtė rob tė Allahut. Ai la shtratin e tij tė ngrohtė dhe doli jashtė nė natėn e ftohtė, mori abdes nė ujin e akullt, pastaj u ngjit nė minaren e lartė tė xhamisė pėr tė lartėsuar Allahun, tė cilit i shėrben me tė vėrtetė, duke bėrė thirrje pėr namaz; Dėshmoj se asnjė nuk meriton tė adhurohet me tė drejtė pėrveē Allahut. Dėshmoj se Muhamedi ėshtė i dėrguari i Tij. Ibn Sina thotė: Mėsova thelbin e dashurisė sė vėrtetė, atė dashuri qė kėrkon bindje tė plotė. Dashuria e Allahut kėrkon bindje tė plotė dhe tė pakushtėzuar. Allahu i Plotfuqishėm thotė: Thuaj: Nėse e doni Allahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tju dojė, tju falė mėkatet tuaja, se Allahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė. (Kuran, 3:31) Pasi profetit Muhamed iu dha profecia, gjėja e parė pėr tė cilėn u urdhėrua tė bėnte ishte namazi. Engjėlli Xhibril shkoi tek ai dhe njė burim uji vėrshoi nga shkėmbinjtė para tyre. Pastaj Xhibrili i tregoi profetit Muhamed si merrej avdesi. Pastaj i tregoi si ti falet Allahut. Pastaj profeti Muhamed shkoi nė shtėpi dhe i tregoi gruas sė tij Hatixhes, ēfarė kishte mėsuar nga engjėlli Xhibril. Nė fillim profeti a.s. falte dy rekate, dy herė nė ditė, njėherė nė mėngjes dhe njėherė nė mbrėmje. Qė nga ajo kohė profeti a.s. u fal ēdo ditė tė jetės sė tij. Para shpėrnguljes sė tij nė Medinė, ai bėri njė udhėtim gjatė natės pėr nė Jerusalem pastaj nė qiej (Mirazh). Gjatė udhėtimit tė tij, Allahu i Plotfuqishėm e urdhėroi tė falej pesė herė nė ditė. Namazi ishte njė dhuratė pėr ēdo besimtar, qė tia bėnte atij tė mundur tė pėrjetonte njė ngritje shpirtėrore pesė herė nė ditė. Profeti Muhamed ka thėnė: Namazi ėshtė Mirazhi i besimtarit. Namazi i jep mundėsinė ēdo besimtari tė komunikojė me Zotin e tij. Gjatė ēdo faljeje myslimani thotė Suren El-Fatiha. Ky lexim nuk ėshtė njė monolog monoton i besimtarit, por Allahu premton se ėshtė njė bisedė mes Tij dhe adhuruesit. Profeti Muhamed a.s. transmeton se Allahu i Plotfuqishėm thotė: Kur robi im thotė gjatė namazit: Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve!, unė them: Robi im mė ka lavdėruar mua. Kur ai thotė: Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit (pėrgjegjėsisė-shpėrblimit)!, Unė them: Robi im mė ka lartėsuar mua. Kur ai thotė: Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej teje ndihmė kėrkojmė!, Unė them: Kjo ėshtė ndėrmjet meje dhe robit tim. Kur ai thotė: Udhėzona (pėrforcona) nė rrugėn e drejtė!, Unė them: Kjo ėshtė pėr robin tim dhe unė i jap robit tim atė qė ai dėshiron. Profeti ka thėnė: Namazi ėshtė shtylla e fesė. (Transmetohet nga Al-Baiheki) Ai na ka informuar gjithashtu se Islami ndėrtohet mbi pesė shtylla, e dyta ėshtė falja e namazit pesė herė nė ditė. (Transmetohet nga Buhariu) Kjo e bėn imazhin shumė tė qartė: Islami ėshtė si ndėrtesė qė mbėshtetet mbi pesė shtylla; hiq njė shtyllė dhe gjithė ndėrtesa dobėsohet. Nė tė njėjtėn mėnyrė, kur njė njeri nuk falet mė, besimi i tij dobėsohet dhe goditjet mė tė vogla mund tė bėjnė qė ai tė thėrrmohet. Nė lidhje me gjendjen e vėshtirė tė jobesimtarėve nė Ditėn e Gjykimit, Allahu thotė: Ata thonė: Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz). (74:43) Allahu thotė gjithashtu: Ėshtė e sigurt se kanė shpėtuar besimtarėt:ata tė cilėt janė tė pėrulur dhe tė kujdesshėm gjatė faljes sė namazit. (23:1-2) Edhe ata qė janė tė kujdesshėm ndaj rregullave tė namazit tė tyre. Tė tillėt janė nė xhenete dhe janė tė nderuar. (Kuran 70: 34-35) Allahu ka theksuar nevojėn pėr nėnshtrim dhe pėrqendrim nė namaz. Nuk ka dyshim se shejtani ėshtė armiku mė i keq i njeriut; ai mundohet gjithmonė ti prishė namazet e besimtarėve. Myslimani papritur mund tė pushtohet nga kujtimet, problemet, shqetėsimet, puna dhe familja dhe shpesh do tė pyesė veten nėse ka falur tre apo katėr rekate. Kėshtu e vjedh shejtani namazin. Allahu thotė se njeriu ėshtė krijuar vetėm qė ta adhurojė Atė. Ai thotė: Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė. (Kuran, 51: 56) Njeriu duhet tė jetojė nė kėtė botė si adhurues i Allahut dhe namazi ėshtė forma mė e mirė e adhurimit. Ditėn e gjykimit, njeriu do tė japė llogari pėr veprat e tij. Allahu thotė: Pastaj nė atė ditė do tė pyeteni pėr tė mirat (e dynjasė). (Kuran 102: |