Sekretet e abdestit
Ska dyshim se larja e gjymtyrėve qė vazhdimisht pluhurosen ėshtė shumė i rėndėsishme pėr shėndetin e pėrgjithshėm tė njeriut. Trupi i njeriut gjatė ditė si eksponohet miliona mikrobave dhe ato vazhdimisht e sulmojnė trupin e njeriut nėpėrmjet pjesėve tė zbuluara tė trupit, mirėpo gjat abdestit befasohen kėto mikrobe me njė pastrim total tė lėkurės sė pjesėve tė zbuluara, sidomos me fėrkimin e mirė dhe marjen e abdestit ashtu si duhet. Kėshtuqė pas abdestit nuk mbetet asnjė gjurmė e llomit apo mikrobeve nė trupin e njeriut.
- Pastrimi i gojės na i sjel kėto dobi:
E mbron gojėn, fytin, fėlqinė nga ndezja dhe qelbosja. I pastron dhėmbėt nga mbeturinat e ushqimit. I forcon disa muskuj tė fytyrės, ia ruan fytyrės shkėlqimin, i jep njeriut qetėsi psiqike, etj.
- Shpėrlarja e hundės e pastron hundėn nga mikrobet dhe bakteriet e ndryshme qė gjejnė vend tė pėrshtatshėm nė zbrazėtirat e hundės dhe me kėtė e mbron trupin nga depėrtimi i mikrobeve nga hunda nė pjesėt tjera tė organeve tė njeriut.
- Larja e fytyrės dhe duarve i largon mikrobet, e largon djersėn, e pastron lėkurėn nga yndyrat qė i nxjer lėkura, etj.
- Larja e kėmbėve me fėrkim tė mirė i jep njeriut ndjenja tė qetėsisė dhe rehatisė, sepse nė kėmbė kryqėzohen mbarė organizmat e njeriut, andaj njeriu gjat larjes sė kėmbėve me fėrkim ėshtė i barabartė me njeriun qė ka shkuar tu bėjė masazhė secilit organ tė trupit tė tij.
- Shkenca tregon se qarkullimi i gjakut nė esktremitetet, duart dhe kėmbėt, ėshtė mė i dobėt pėr shkak tė largėsisė nga qendra organizuese e qarkullimit tė gjakut qė ėshtė zemra, andaj me larjen e kėtyre gjymtyrėve dhe fėrkimit tė tyre e forcon qarkullimin e gjakut dhe kjo vepėr pa dyshim se e shton aktivitetin e trupit tė njeriut dhe i jep gjallėri.
Ėshtė vėrtetuar shkenctarisht se rezet e diellit, sidomos ato ultravjollcė, ndikojnė nė krijimin e kancerit tė lėkurės, mirėpo ky ndikim pakėsohet me tė madhe me marje abdest rregullisht, sepse nė kėtė formė vazhdimisht i jep lagėshti lėkurės, sidomos pjesėve qė janė tė eksponuara rezeve tė diellit dhe me kėtė u ndihmohet qelizave tė shtresave sipėrfaqėsore dhe tė brendshme tė lėkurės qė tė mbrohen nga gjurmėt e dėmshme tė rezeve.
Rėndėsia e patėrtisė sipas zbulimeve shkencore
Mė herėt nuk ka qenė i njohur ekzistimi i mikrobeve derisa njeriu e zbuloi mikroskopin, kurse kjo ka ndodhur nė shekullin e tetėmbėdhjetė.
Mikrobiollogėt ka vėrtetuar se ekziston njė numėr i hatashėm i mikrobeve nė njė centimetėr katror nė vendet e zbuluara tė trupit. Sipas tyre nė njė centimetėr katror ka prej 1-5 milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen dhe pėr tu liruar prej tyre duhet larė vazhdimsht lėkurėn, kurse kjo vepėr realizohet duke marė abdest, njė adhurim me tė cilin na ka urdhėruar All-llahu, subhanehu ve teala, dhe na ka stimuluar nė te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pasiqė abdesti ėshtė njė vepėr qė pėrsėritet disa herė gjatė ditės.
Shkenctarėt pėr tua bėrė tė qartė njerėzve se sa mikrobe dhe bakterie ka nė lėkurėn e njeriut dhe konfliktet qė janė mes tyre i kanė krahasuar me ruzullin tokėsor dhe konfliktet e njerėzve qė ndodhin mbi te.
Ata thonė se me njė larje njeriu largon nga trupi i tij mė shumė se dy qind milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen andaj duhet tė eliminohen vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt qė tė mbeten pak nė numėr qė tė ketė mundėsi trupi i njeriut tė ballafaqohet me ta. Kėtė rol edhe e luan gusli dhe abdesti.
Pėr shembull, vetėm nė gojė gjinden llojlloj mikrobesh dhe bakteriesh qė janė mė shumė se njė qind lloj, kurse arrinė deri nė pesė miliard mikrobe nė njė milimetėr katror. Kėto mikrobe ushqehen nga mbeturinat e ushqimit mes dhėmbėve, shtimi dhe zhvillimi i tyre prodhojnė thartėsira dhe prodhime tė shumta qė ndikojnė nė gojėn, erėn e gojės, ngjyrėn e dhėmbėve dhe punėn e tyre, andaj nėse nuk largohen disa herė nė dirė, ato shkaktojnė prishjen e dhėmbėve dhe sėmundjet e nofullės.
Zbulimet shkencore na e sqarojnė rėndėsinė e zbatimit tė mėsimeve islame dhe neglizhimi i tyre i sjell pasojat negative.
Mos shkurtimi i thonjve i sjell shumė sėmundje, sepse nėn thonjė grumbullohen miliona bakterie qė luajnė njė rol shumė tė madh nė bartjen e sėmundjeve.
Mosruajtja e qimeve tė nėnsjetullave ėshtė shkak pėr pėrhapjen e morrave tė nėnsjetullave qė pėrhapet me tė madhe ne Europė.
Njė gram i bajgės sė njeriut ka mė shumė se njė qind miliard mikrobe dhe kanė ndikim shumė tė madh nė pėrhapjen e sėmundjeve ngjitėse nėse lihen vend pa vend.
Mrekullia shkencore nė rregullat e pastėrtisė
Aspektet e mrekullisė shkencore tė Kur'anit dhe Sunnetit gjatė ligjėsimit tė pastėrtisė del nė shesh nė kėto forma:
1- Prej sekreteve tė medicinės preventive nė Islam ėshtė se pastėrtinė e ka caktuar si adhurim dhe kjo i jep shpirt dhe vazhdimėsi tė cilin nuk ka mundėsi ta sjell asnjė ligj tjetėr.
2- Thjeshtėsia nė detyrime dhe lehtėsimi nė zbatim, saqė nuk kėrkojnė harxhime materiale e as lodhje fizike.
3- Subjektivitet. Domethėnė secili musliman i zbaton kėto mėsime nė shenjė tė adhurimit ndaj All-llahut, andaj nuk ka nevojė pėr drejtor qė e kontrollon, sepse kontrolla te besimtari lind nga brendėsia e besimtarit.
4- Vazhdimėsia, sepse zbatimi i urdhėrave islame nuk ėshtė e ndėrlidhur me ndonjė kohė tė caktuar ose moshė tė caktuar, por vazhdojnė me vazhdimin e njeriut.
5- Ai qė e njeh Kur'anin dhe Sunnetin e kupton se Islami nuk ka lėrė asnjė gjė nga medicina preventive pa aluduar nė te nė formė direkte ose indirekte, kurse njeriut i ka lėnė hapėsirėn e studimit tė urtėsive tė tyre.
6- Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte analfabet andaj edhe nuk ka mundur ti mėson kėto sekrete tė ēuditshme dhe ti cakton mjetet e pėrshtatshme pėr pastėrti pėr tė arritur pastėrtinė dhe eliminimin e mikrobeve dhe bakterieve, mirėpo ka caktuar shumė ligje dhe sunete, urtėsitė e tė cilave i ka zbuluar shkenca moderne shumė shekuj mė vonė. Kjo tregon se pėrcaktimi i kėtyre ligjeve dhe suneteve ėshtė shpallje nga All-llahu, subhanehu ve teala.
All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė:
"وما كنت تتلو من قبله من كتاب ولا تخطه بيمينك إذاً لارتاب المبطلون بل هو آيات بينات في صدور الذين أوتو العلم".
"Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexon ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse atėherė do tė dyshonin ata tė prishurit. Por jo, ai ėshtė plot argumente tė qarta nė zemrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon kush pos tė shfrenuarve". (El-Ankebut: 48- 49).
All-llahu na bėftė nga ata qė janė tė pastėrt, pastrohen vazhdimisht, dhe i dojnė tė pastėrtit. Amin
Literaturė pėr konsultim:
"Kanonizimin e mrekullisė shkencore nė Kur'an dhe Sunnet".
Revistėn "El-Muxhtemea", nr. 98 tė vitit 1972.
Noble and Somerville 1974 microbiology of nymmen. Skiing.
Kligman 1965 skin becteria and their role in in ections.
Misvaku dhe kujdesi pėr dhėmbėt", Abdullah Abdurezak Mesud.
Studimin me titull: "Misvaku dhe pėrfitimet farmaceutike tė reja", nga Konferenca e parė e medicinės Islame tė mbajtur nė Kairo nė vitin 1987.
"Emradul-Xhinsije ukubetun ilahije", Abdul-Hamid El-Kudat.
"Learll and clarle 1980 preventive mograw hill".
"Sėmundjet ngjitėse dhe medicina preventive", botim i Kėshillit tė mrekullisė
Ska dyshim se larja e gjymtyrėve qė vazhdimisht pluhurosen ėshtė shumė i rėndėsishme pėr shėndetin e pėrgjithshėm tė njeriut. Trupi i njeriut gjatė ditė si eksponohet miliona mikrobave dhe ato vazhdimisht e sulmojnė trupin e njeriut nėpėrmjet pjesėve tė zbuluara tė trupit, mirėpo gjat abdestit befasohen kėto mikrobe me njė pastrim total tė lėkurės sė pjesėve tė zbuluara, sidomos me fėrkimin e mirė dhe marjen e abdestit ashtu si duhet. Kėshtuqė pas abdestit nuk mbetet asnjė gjurmė e llomit apo mikrobeve nė trupin e njeriut.
- Pastrimi i gojės na i sjel kėto dobi:
E mbron gojėn, fytin, fėlqinė nga ndezja dhe qelbosja. I pastron dhėmbėt nga mbeturinat e ushqimit. I forcon disa muskuj tė fytyrės, ia ruan fytyrės shkėlqimin, i jep njeriut qetėsi psiqike, etj.
- Shpėrlarja e hundės e pastron hundėn nga mikrobet dhe bakteriet e ndryshme qė gjejnė vend tė pėrshtatshėm nė zbrazėtirat e hundės dhe me kėtė e mbron trupin nga depėrtimi i mikrobeve nga hunda nė pjesėt tjera tė organeve tė njeriut.
- Larja e fytyrės dhe duarve i largon mikrobet, e largon djersėn, e pastron lėkurėn nga yndyrat qė i nxjer lėkura, etj.
- Larja e kėmbėve me fėrkim tė mirė i jep njeriut ndjenja tė qetėsisė dhe rehatisė, sepse nė kėmbė kryqėzohen mbarė organizmat e njeriut, andaj njeriu gjat larjes sė kėmbėve me fėrkim ėshtė i barabartė me njeriun qė ka shkuar tu bėjė masazhė secilit organ tė trupit tė tij.
- Shkenca tregon se qarkullimi i gjakut nė esktremitetet, duart dhe kėmbėt, ėshtė mė i dobėt pėr shkak tė largėsisė nga qendra organizuese e qarkullimit tė gjakut qė ėshtė zemra, andaj me larjen e kėtyre gjymtyrėve dhe fėrkimit tė tyre e forcon qarkullimin e gjakut dhe kjo vepėr pa dyshim se e shton aktivitetin e trupit tė njeriut dhe i jep gjallėri.
Ėshtė vėrtetuar shkenctarisht se rezet e diellit, sidomos ato ultravjollcė, ndikojnė nė krijimin e kancerit tė lėkurės, mirėpo ky ndikim pakėsohet me tė madhe me marje abdest rregullisht, sepse nė kėtė formė vazhdimisht i jep lagėshti lėkurės, sidomos pjesėve qė janė tė eksponuara rezeve tė diellit dhe me kėtė u ndihmohet qelizave tė shtresave sipėrfaqėsore dhe tė brendshme tė lėkurės qė tė mbrohen nga gjurmėt e dėmshme tė rezeve.
Rėndėsia e patėrtisė sipas zbulimeve shkencore
Mė herėt nuk ka qenė i njohur ekzistimi i mikrobeve derisa njeriu e zbuloi mikroskopin, kurse kjo ka ndodhur nė shekullin e tetėmbėdhjetė.
Mikrobiollogėt ka vėrtetuar se ekziston njė numėr i hatashėm i mikrobeve nė njė centimetėr katror nė vendet e zbuluara tė trupit. Sipas tyre nė njė centimetėr katror ka prej 1-5 milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen dhe pėr tu liruar prej tyre duhet larė vazhdimsht lėkurėn, kurse kjo vepėr realizohet duke marė abdest, njė adhurim me tė cilin na ka urdhėruar All-llahu, subhanehu ve teala, dhe na ka stimuluar nė te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pasiqė abdesti ėshtė njė vepėr qė pėrsėritet disa herė gjatė ditės.
Shkenctarėt pėr tua bėrė tė qartė njerėzve se sa mikrobe dhe bakterie ka nė lėkurėn e njeriut dhe konfliktet qė janė mes tyre i kanė krahasuar me ruzullin tokėsor dhe konfliktet e njerėzve qė ndodhin mbi te.
Ata thonė se me njė larje njeriu largon nga trupi i tij mė shumė se dy qind milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen andaj duhet tė eliminohen vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt qė tė mbeten pak nė numėr qė tė ketė mundėsi trupi i njeriut tė ballafaqohet me ta. Kėtė rol edhe e luan gusli dhe abdesti.
Pėr shembull, vetėm nė gojė gjinden llojlloj mikrobesh dhe bakteriesh qė janė mė shumė se njė qind lloj, kurse arrinė deri nė pesė miliard mikrobe nė njė milimetėr katror. Kėto mikrobe ushqehen nga mbeturinat e ushqimit mes dhėmbėve, shtimi dhe zhvillimi i tyre prodhojnė thartėsira dhe prodhime tė shumta qė ndikojnė nė gojėn, erėn e gojės, ngjyrėn e dhėmbėve dhe punėn e tyre, andaj nėse nuk largohen disa herė nė dirė, ato shkaktojnė prishjen e dhėmbėve dhe sėmundjet e nofullės.
Zbulimet shkencore na e sqarojnė rėndėsinė e zbatimit tė mėsimeve islame dhe neglizhimi i tyre i sjell pasojat negative.
Mos shkurtimi i thonjve i sjell shumė sėmundje, sepse nėn thonjė grumbullohen miliona bakterie qė luajnė njė rol shumė tė madh nė bartjen e sėmundjeve.
Mosruajtja e qimeve tė nėnsjetullave ėshtė shkak pėr pėrhapjen e morrave tė nėnsjetullave qė pėrhapet me tė madhe ne Europė.
Njė gram i bajgės sė njeriut ka mė shumė se njė qind miliard mikrobe dhe kanė ndikim shumė tė madh nė pėrhapjen e sėmundjeve ngjitėse nėse lihen vend pa vend.
Mrekullia shkencore nė rregullat e pastėrtisė
Aspektet e mrekullisė shkencore tė Kur'anit dhe Sunnetit gjatė ligjėsimit tė pastėrtisė del nė shesh nė kėto forma:
1- Prej sekreteve tė medicinės preventive nė Islam ėshtė se pastėrtinė e ka caktuar si adhurim dhe kjo i jep shpirt dhe vazhdimėsi tė cilin nuk ka mundėsi ta sjell asnjė ligj tjetėr.
2- Thjeshtėsia nė detyrime dhe lehtėsimi nė zbatim, saqė nuk kėrkojnė harxhime materiale e as lodhje fizike.
3- Subjektivitet. Domethėnė secili musliman i zbaton kėto mėsime nė shenjė tė adhurimit ndaj All-llahut, andaj nuk ka nevojė pėr drejtor qė e kontrollon, sepse kontrolla te besimtari lind nga brendėsia e besimtarit.
4- Vazhdimėsia, sepse zbatimi i urdhėrave islame nuk ėshtė e ndėrlidhur me ndonjė kohė tė caktuar ose moshė tė caktuar, por vazhdojnė me vazhdimin e njeriut.
5- Ai qė e njeh Kur'anin dhe Sunnetin e kupton se Islami nuk ka lėrė asnjė gjė nga medicina preventive pa aluduar nė te nė formė direkte ose indirekte, kurse njeriut i ka lėnė hapėsirėn e studimit tė urtėsive tė tyre.
6- Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte analfabet andaj edhe nuk ka mundur ti mėson kėto sekrete tė ēuditshme dhe ti cakton mjetet e pėrshtatshme pėr pastėrti pėr tė arritur pastėrtinė dhe eliminimin e mikrobeve dhe bakterieve, mirėpo ka caktuar shumė ligje dhe sunete, urtėsitė e tė cilave i ka zbuluar shkenca moderne shumė shekuj mė vonė. Kjo tregon se pėrcaktimi i kėtyre ligjeve dhe suneteve ėshtė shpallje nga All-llahu, subhanehu ve teala.
All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė:
"وما كنت تتلو من قبله من كتاب ولا تخطه بيمينك إذاً لارتاب المبطلون بل هو آيات بينات في صدور الذين أوتو العلم".
"Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexon ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse atėherė do tė dyshonin ata tė prishurit. Por jo, ai ėshtė plot argumente tė qarta nė zemrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon kush pos tė shfrenuarve". (El-Ankebut: 48- 49).
All-llahu na bėftė nga ata qė janė tė pastėrt, pastrohen vazhdimisht, dhe i dojnė tė pastėrtit. Amin
Literaturė pėr konsultim:
"Kanonizimin e mrekullisė shkencore nė Kur'an dhe Sunnet".
Revistėn "El-Muxhtemea", nr. 98 tė vitit 1972.
Noble and Somerville 1974 microbiology of nymmen. Skiing.
Kligman 1965 skin becteria and their role in in ections.
Misvaku dhe kujdesi pėr dhėmbėt", Abdullah Abdurezak Mesud.
Studimin me titull: "Misvaku dhe pėrfitimet farmaceutike tė reja", nga Konferenca e parė e medicinės Islame tė mbajtur nė Kairo nė vitin 1987.
"Emradul-Xhinsije ukubetun ilahije", Abdul-Hamid El-Kudat.
"Learll and clarle 1980 preventive mograw hill".
"Sėmundjet ngjitėse dhe medicina preventive", botim i Kėshillit tė mrekullisė