Falėnderimi i takon All-llahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga All-llahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon All-llahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut , i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
"O ju qė keni besuar, keni frikė All-llahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" (Ali Imran: 102)
"O ju njerėz! Keni frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje dhe nga ajo krijoi palėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikqyrės mbi ju." (En-Nisa:1)
"O ju besimtarė, keni frikė All-llahun dhe thuani fjalė tė drejta. Ai (All-llahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, jua shlyen mėkatet e juaja,e kush respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." (El-Ahzab:70:71)
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė - udhėzimi i Muhammedit sal-lall-llahu 'alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqia janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr...
[Pastėrtia nė islam
Shumė herė dėgjojmė njerėzit duke folur pėr pastėrtinė, nevojėn pėr te dhe se ajo paraqet nivelin e civilizimit dhe vetėdijės sė njė populli.
Njerėzit shpesh herė tregojnė se si nė perendim ka pastėrti, kurse kėtu te ne mungon njė gjė e tillė.
Madje nė kohė ne fundit kėto tema edhe bisedohen dhe inicohen nė shumė programe kontaktive, mirėpo jo edhe aq japin rezultate.
Bisedė pas bisede, muhabet pas muhabeti qė pa dyshim na tregojnė pėr ekzistimin e kėtij problemi dhe nevojėn е zgjedhjes sė tij.
Dorėn nė zemėr, ky problem nuk do tė ishte i pranishėm nė mesin tonė nėse ne, muslimanėt shqiptar, do ti pėrmbaheshim rregullave qė na i ka sjellur Islami.
Nga tia nisim
Ska dyshim se fillimi i ēdo ndryshimi fillon nga vetėdija jonė, andaj duhet tu sqarojmė besimtarėve musliman rėndėsinė qė i jep islami pastėrtisė, asaj shpirtėrore, si mė kryesore, pastaj asaj fizike, asaj individuale, asaj kolektive dhe asaj shoqėrore.
Pas kėsaj faze vjen faza e praktikimit tė kėtyre mėsimeve dhe njohurive nė praksėn tonė tė pėrditshme, duke filluar nga hoxhallarėt, profesorėt, mėsuesit, pedagogėt, e pastaj nga masa e gjėrė.
Shtresa e cila shumė herė lakmon qė tė paraqitet si elita e popullit, kremi i shoqėrisė, avangarda e njė kombi, ata duhet tė japin shembullin nė kėtė drejtim dhe pas tyre tė ecė edhe e mbarė shoqėria.
Duhet bėrė kampanjė tė madhe dhe propagandė gjigante qė tua mbjellim njerėzve nė mendje dhe tua ngulasim nė shpirt kėto domethėnie dhe nocione, e sidomos brezit tė rinjė dhe fėmijėve.
Kėto kampanja duhet tė ngėrthejnė nė vete programe televizive, programe shkollore, akcione shoqėrore, aktivitete studentore, tryeza tė rumbullakėta, ligjerata fetare, etj., me tė vetmin qėllim edukimin e brezave tė rinjė dhe pajisjen e tyre me vetėdije tė lartė mbi pastėrtinė dhe kulturė tė pastėrtisė.
Qėndrimi i Islamit ndaj pastėrtisė
Islami i ka kushtuar rėndėsi tė madhe pastėrtisė dhe argumentet qė flasin nė kėtė drejtim janė tė shumta dhe tė qarta. Ndoshta prej argumenteve mė tė dukshme nė kėtė drejtim ėshtė fakti se pastėrtinė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka bėrė ēelės dhe rrugė deri te shtylla mė e rėndėsishme e Islamit, e ajo ėshtė namazi. Namazi, ky adhurim dhe obligim shumė i rėndėsishėm nuk pranohet prej njeriut pa u pastruar, pa e pastruar trupin, rrobat dhe vendin, tė cilat konsiderohen burimi kryesor i bakterieve dhe pėrhapjes sė sėmundjeve dhe epidemive tė ndryshme.
Abdesti ėshtė kusht i namazit dhe me te njeriu i pastron gjymtyrėt e tija tė cilat zakonisht i ekspozohen pluhurit dhe ndytėsirave mė shumė se pjesėt tjera tė trupit.
Me plotėsimin e kėtyre kushteve namazi ėshtė valid dhe arrihet pastėrtia.
Argumentet nga Kur'ani dhe Sunneti e vėrtetojnė kėtė gjė.
"O ju qė keni besuar, keni frikė All-llahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" (Ali Imran: 102)
"O ju njerėz! Keni frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje dhe nga ajo krijoi palėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikqyrės mbi ju." (En-Nisa:1)
"O ju besimtarė, keni frikė All-llahun dhe thuani fjalė tė drejta. Ai (All-llahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, jua shlyen mėkatet e juaja,e kush respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." (El-Ahzab:70:71)
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė - udhėzimi i Muhammedit sal-lall-llahu 'alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqia janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr...
[Pastėrtia nė islam
Shumė herė dėgjojmė njerėzit duke folur pėr pastėrtinė, nevojėn pėr te dhe se ajo paraqet nivelin e civilizimit dhe vetėdijės sė njė populli.
Njerėzit shpesh herė tregojnė se si nė perendim ka pastėrti, kurse kėtu te ne mungon njė gjė e tillė.
Madje nė kohė ne fundit kėto tema edhe bisedohen dhe inicohen nė shumė programe kontaktive, mirėpo jo edhe aq japin rezultate.
Bisedė pas bisede, muhabet pas muhabeti qė pa dyshim na tregojnė pėr ekzistimin e kėtij problemi dhe nevojėn е zgjedhjes sė tij.
Dorėn nė zemėr, ky problem nuk do tė ishte i pranishėm nė mesin tonė nėse ne, muslimanėt shqiptar, do ti pėrmbaheshim rregullave qė na i ka sjellur Islami.
Nga tia nisim
Ska dyshim se fillimi i ēdo ndryshimi fillon nga vetėdija jonė, andaj duhet tu sqarojmė besimtarėve musliman rėndėsinė qė i jep islami pastėrtisė, asaj shpirtėrore, si mė kryesore, pastaj asaj fizike, asaj individuale, asaj kolektive dhe asaj shoqėrore.
Pas kėsaj faze vjen faza e praktikimit tė kėtyre mėsimeve dhe njohurive nė praksėn tonė tė pėrditshme, duke filluar nga hoxhallarėt, profesorėt, mėsuesit, pedagogėt, e pastaj nga masa e gjėrė.
Shtresa e cila shumė herė lakmon qė tė paraqitet si elita e popullit, kremi i shoqėrisė, avangarda e njė kombi, ata duhet tė japin shembullin nė kėtė drejtim dhe pas tyre tė ecė edhe e mbarė shoqėria.
Duhet bėrė kampanjė tė madhe dhe propagandė gjigante qė tua mbjellim njerėzve nė mendje dhe tua ngulasim nė shpirt kėto domethėnie dhe nocione, e sidomos brezit tė rinjė dhe fėmijėve.
Kėto kampanja duhet tė ngėrthejnė nė vete programe televizive, programe shkollore, akcione shoqėrore, aktivitete studentore, tryeza tė rumbullakėta, ligjerata fetare, etj., me tė vetmin qėllim edukimin e brezave tė rinjė dhe pajisjen e tyre me vetėdije tė lartė mbi pastėrtinė dhe kulturė tė pastėrtisė.
Qėndrimi i Islamit ndaj pastėrtisė
Islami i ka kushtuar rėndėsi tė madhe pastėrtisė dhe argumentet qė flasin nė kėtė drejtim janė tė shumta dhe tė qarta. Ndoshta prej argumenteve mė tė dukshme nė kėtė drejtim ėshtė fakti se pastėrtinė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka bėrė ēelės dhe rrugė deri te shtylla mė e rėndėsishme e Islamit, e ajo ėshtė namazi. Namazi, ky adhurim dhe obligim shumė i rėndėsishėm nuk pranohet prej njeriut pa u pastruar, pa e pastruar trupin, rrobat dhe vendin, tė cilat konsiderohen burimi kryesor i bakterieve dhe pėrhapjes sė sėmundjeve dhe epidemive tė ndryshme.
Abdesti ėshtė kusht i namazit dhe me te njeriu i pastron gjymtyrėt e tija tė cilat zakonisht i ekspozohen pluhurit dhe ndytėsirave mė shumė se pjesėt tjera tė trupit.
Me plotėsimin e kėtyre kushteve namazi ėshtė valid dhe arrihet pastėrtia.
Argumentet nga Kur'ani dhe Sunneti e vėrtetojnė kėtė gjė.