Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.

Join the forum, it's quick and easy

Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.

Forumi Guri Bardhė

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Forumi Guri Bardhė

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:45

    Pėrshėndetj tė gjithėve:
    Nė kėtė temė do tė keni rastin qė tė
    lexoni romanin e titulluar "Ėndrrat e Thyera"
    tė shkrimtarit Erion Selmani...

    Shpresoj qė t'ju pėlqejė sadopak.

    Lexim tė kėndshėm...

    Sinqerishtė:
    Saimiri...
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:47



    Erion Selmani


    Ėndrrat e thyera


    roman i shkurtėr


    2
    © Copyright Erion Selmani 2007
    Tė gjitha tė drejtat e botimit, nė gjuhėn shqipe dhe gjuhė tė
    huaja i takojnė autorit.


    3
    Rrezet e diellit shkėlqenin nė mėnyrė tė pazakonshme atė ditė
    tė bukur dimri.
    Autobusi po udhėtonte drejt urės sė gjatė qė ndante dy shtetet.
    Albert Vjosa pikėrisht prej asaj ure kishte hyrė nė Gjermani pesė
    vjet mė parė dhe po dilte nga e njėjta urė.
    Po largohej nga Gjermania, "ndofta pėrgjithmonė"?! tha me
    vete ai dhe psherėtiu nė njė mėnyrė qė nuk fshihte aspak gjendjen e
    tij shpirtėrore, dėshpėrimin thuajse mbytės qė e kishte pushtuar.
    Nė tė dyja herėt hyrje-dalje kishte zgjedhur tė njėjtėn urė, e nė
    tė dyja rastet shkonte drejt tė panjohurės, por herėn e parė ishte njė
    e panjohur tėrheqėse, gati - gati marramendėse, ndėrsa kėsaj here e
    panjohura ishte e trishtueshme ngaqė ai s’kishte asnjė dėshirė tė
    zbulonte gjėra tė reja nė perėndim, pėrkundrazi, ndihej pak fatkeq
    qė po ikte nga Gjermania, sepse ishte mėsuar me jetėn atje. Ishte
    ambjentuar por jo integruar. “ Ku ta dish, ka tė ngjarė qė nė Francė
    tė mė shkoj mbarė!? Jo. Nuk duhet tė ndihem fatkeq pasi nė fund
    te fundit jam i ri, plot shėndet, pra me njė fjalė; Fatlum :” tha me
    vete pėr tė marrė pak kurajo e pėr tė fituar kundėr trishtimit.
    4
    “Pėrse zgjodha kėtė urė? Mund tė zgjidhja njė urė tjetėr“.
    mendonte ai.
    Ishte ura qė ndante qytetin e Strasburg-ut (Francė) me Kehl-in.
    Ndėrkohė vėrejti qė autobusi hyri nė territor francez, dhe ai e ndjeu
    se njė pjesė e ėndrrave tė tija ishin mbytur nė lumin qė rridhte
    poshtė urės."Ėndrrat e mbytura nė lumin Ren.Ura fatale! Lumi
    fatal!" mendoi Albert Vjosa ndėrsa zbriste prej autobusit tė linjės
    Kehl – Strasburg.
    Ēuditėrisht mbiemri i tij ishte dhe emri i njė lumi. “ Kjo ėshtė
    njė rastėsi e padurueshme!” mendoi ai i pakėnaqur me mbiemrin e
    tij.
    I dukej sikur e kishte trashėguar atė mbiemėr apostafat, qė nė
    jetė, pėr atė duhet tė vendoste njė lumė, urė apo diēka e ngjashme.
    Por kuptohej qė kėto ishin vetėm mendime tė kota.
    Pesė vjet mė parė ai e kishte quajtur “ ura e shpresės “, ndėrsa
    tani po e quante “fatale”! Jo kėtu nuk ka aspak fatalitet, ėshtė
    thjeshtėsisht njė zgjedhja ime - tha ai me zė tė lartė e pastaj
    vėshtroi majtas – djathtas pėr tė parė nėse dikush e kishte kuptuar.
    Me sa dukej s’kishte asnjė shqiptarė aty pranė qė ta kuptonte. Ju
    kujtua dita e hyrjes sė shumė dėshiruar nė Gjermani. Atė ditė do ta
    mbante mend pėrgjithmonė, pasi e konsideronte si tė parin sukses
    tė madh nė jetė. Ah sa e kishte ėndėrruar atė ditė. Por s' kishte
    parashikuar aspak ditėn e largimit, tė cilin nuk e gėlltiste dot.
    5
    Ndihej i dėrrmuar shpirtėrisht, e vazhdonte tė pėrsėriste me
    vete; ėndrrat e mbytura ne lumė.
    "Nė qoftė se ėndrrat m’u mbytėn nė lumė, pyes veten: Po tė
    drejtat e mia ku janė?” tha me zė tė ulėt.
    Sidoqoftė tė tjera dėshira e ėndrra kishte ende kohė dhe
    mundėsi pėr t’i shpėtuar, realizuar.
    Tashmė Gjermania ndodhej matanė urės. Ai do tė pėrpiqej
    shumė tė realizonte jo vetėm ėndrrat, por sidomos qėllimet.
    Qėllimi i tij kryesor ishte tė bėnte njė jetė normale, dinjitoze,
    ashtu siē donin dhe meritonin te gjithė njerėzit te cilėve Perėndia u
    kishte dhėnė mundėsine tė lindnin, jetonin vetėm njė herė kėshtu
    qė duke qenė se ishte njė rast i pakthyeshėm, i papėrsėritshėm
    duhej shfrytėzuar pėr tė jetuar me dinjitet, e pse jo? Sa mė bukur!
    Ai do tė bėnte shumė pėr tė drejtėn e tij tė mohuar nga tė tjerėt
    pėr njė kohė tė gjatė, por JO pėrgjithmonė.
    Djaloshi prej disa ditėsh kishte vendosur tė shkonte nė Paris.
    Pati menduar gjatė kur mori letrėn e dėbimit nga Gjermania.
    Ndodhej nė njė gjendje tė mjeruar ekonomike, ishte hera e
    parė nė ato vite qė mbetej aq keq, me xhepat bosh. Megjithatė
    kishte vendosur tė udhėtonte drejt Paris-it me auto-stop ose edhe
    nė kėmbe, pra me ēdo kusht.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:50

    6
    Nuk kishte tė holla pėr biletėn e trenit ngaqė tre muaj mė parė
    ministria e tė huajve e transferoi nė njė qytet tė vogėl ku Alberti
    nuk njihte askėnd. Nė atė qytet pati shpenzuar kursimet e fundit
    dhe nė atė qytet askush s’e kishte punėsuar, asnjė vajzė nuk e
    kishte dashuruar. “ Ky qytet ėshtė krejt ndryshe nga tė tjerėt qė
    kam banuar. Kėtu ka diēka tė mangėt, pėr tė mos thėnė tė
    mbrapshtė. Ndoshta ngaqė nuk ėshtė qyteti im i lindjes dhe si i tillė
    s’mė ka asnjė borxh!” mendonte nganjėherė ai.
    Nė vitet e tij “gjermane” ministria e tė huajve e transferonte
    herė pas herė nga njė qytet nė tjetrin ose ndokėnd edhe nė fshatra,
    megjithėse deri diku ai kishte qenė me fat derisa mbėrriti nė
    qytezėn e cila ai s’kishte si ta dinte qė do tė ishte pėr atė, e fundit.
    Pra, “ gjermania e fundit “.
    Transferimet e refugjatėve tė huaj, ministria i kryente ndofta
    sipas njė strategjie tė tyre me qėllim qė tė huajt ( azilantėt politikė)
    tė mos ambientoheshin, tė mos integroheshin ose pėr t'i ēoroditur
    pėrfundimisht. Kryesorja mbase ishte qė nė ministri tė mbanin
    statistika tė ekuilibruara me shifrat e refugjatėve nėpėr Landet e
    ndryshėm. Pėrgjithėsisht nė Perėndim integrimi i njė tė huaji nė
    shoqėrinė vendase ishte nė mos i pamundur, tepėr i vėshtirė.
    Kjo, ishte disi normale pėr shkak tė mentalitetit qė mbarte i huaji
    qė vinte nga Lindja ose Afrika etj., prandaj mosintegrimi ndodhte
    edhe pėr “ fajin “ e tė huajve deri nė njė farė pike, tė paktėn nė
    7
    vitet e para, sepse pastaj dikush “gjermanizohej” pak, por pikėrisht
    nė atė moment fatkeqėsisht duhej tė lėshonte vendin pasi koha e tij
    kishte skaduar.
    Secili ka kohėn e vet.
    Ministria e tė huajve punonte mirė. Atje nėpėr zyra e merrnin
    punėn shtruar.Zyrtarėt pas pesė vjetėsh i shkruanin qė duhet tė
    lėshonte gjermaninė brenda dy javėsh, pėrndryshe do ta
    riatdhesonin ata, pra Policia. Avokati i tij kėrkoj njė shumė tė
    konsiderueshme tė hollash pėr t'a mbrojtur. Por ai s'ishte nė gjendje
    tė paguante.
    Zyrtarėt i shkruanin edhe motivet qė i shtynin ata tė mernin
    njė vendim tė tillė. “Ne dyshojmė se ju vini nga Shqipėria dhe jo
    nga Kosova” i shkruanin njė nga motivet, natyrisht atė mė
    kryesorin.
    Viteve tė fundit ndodhnin gjėra tė ēuditshme; shqiptarėt nga
    Shqipėria kėrkonin strehim politik duke deklaruar se janė shqiptarė
    tė Kosovės. Marokenėt deklaroheshin si algjerianė, madje edhe
    disa Serbė e Kroatė shtireshin si Boshnjakė (nė vitet e luftės nė ishjugosllavi)
    pėr tė pėrfituar statusin e refugjatit politik.
    “Dyshojnė?”Ata jo vetėm qė dyshojnė por janė edhe tė bindur
    pėr kėtė, madje duhet tė kenė dhe prova, ndofta edhe mjaft spiunė
    midis nesh:” Kishte menduar Alberti pasi kishte mbaruar sė lexuari
    8
    letrėn. “Ah, po.Unė e di se ēfarė prove kanė” mendoi kur ju
    kujtuan disa raste kur qe treguar mendjelehtė.
    Kėto gjėra kujtonte ndėrsa ecte nėpėr trotuaret e Strasburg-ut.
    Po kėrkonte daljen perėndimore tė qytetit, drejtimin nė tė cilin
    ndodhej rruga pėr nė Paris.Ishte njė ide e ēmendur, guxim i
    jashtėzakonshėm te shkonte drejt Paris-it nė kėmbė me shpresėn qė
    dikush tė ndalte makinėn dhe t'a merrte pėr ta ēuar nė mos deri nė
    Paris, tė paktėn nė drejtim tė tij, pranė Paris-t.
    Viteve tė fundit emigrantėt shqiptarė kryenin vepra shumė
    herė mė tė guximshme se kjo. Ata patėn kapėrcyer me kokėfortėsi
    e trimėri, tė detyruar nga rrethanat, dete e oqeane, lumenj e liqene,
    autostrada e bjeshkė, nė mėnyrat nga mė spektakolaret.
    E joshte shumė ideja se mundej tė kalonte ditė nga jeta e tij nė
    atė qytet qė e ėndėrronin miliona njerėz anekėnd botės.
    Nė hartėn gjeografike e kishte parė se ishin rreth pesėqind km
    rrugė por kjo nuk e frikėsonte aspak, vetėm se dy ēantat me tesha i
    rėndonin, e lodhnin por ai shpėrfillės vazhdonte marrshimin e
    tij,sepse tashmė do tė donte tė bėhej“Parizian”.
    Ecte pėrpara me njė vendosmėri tė pazakonshme .U bėnte
    shenjė me dorė shoferėve pėr t'a marrė, por qe e kotė. Askush nuk
    9
    ndalej. La mbrapa njėzet km qytetin e Strasburgu-t dhe ende
    asnjeri nuk ndalej ta merrte.
    Disa herė mendoi tė ecte edhe pak derisa tė gjente ndonjč
    qytet pėrpara e pastaj tė shkonte te stacioni pėr tė hipur nė tren.
    E frikėsonte disi treni, sepse po t'a kapnin pa biletė kishte tė
    ngjarė ta ēonin né Polici kėshtu qč do i ndėrprisnin udhėtimin, dhe
    kushedi se ēfarė vendimi merrnin shefat e policisė!! Nė qytetet
    pranė kufirit gjerman, policėt do e kuptonin menjėherė se ai vinte
    nga Gjermania ose nga Zvicra, e kjo mund t'i shkaktonte telashe,
    prandaj i duhej tė depėrtonte sa mė nė brendėsi tė Francės.
    Vazhdoi tė ecte pėrpara duke hequr dorė nga mendimi pėr tė
    hipur nė tren.Kilometrat e pėrshkuara nė kėmbė shtoheshin dhe
    natyrisht forcat pakėsoheshin ndjeshėm. Shishja e parė e ujit tė
    pijshėm mbaroi dhe duke qenė se ishte e vetmja duhet tė gjente
    ujė, prandaj la rrugėn nacionale dhe u fut nė fshatin e parė qė i doli
    pėrpara. Kėrkoi njė ēezmė nga ato publiket por fatkeqėsisht
    s’dukej askund.
    Hyri nė klubin e fshatit dhe i buzėqeshi burrit qė rrinte mbrapa
    banakut. Pa hequr dorė nga buzėqeshja e tejzgjatur ai i shpjegoi me
    shenja se ēfarė donte bufetierit. T’i mbushte shishen plastike me
    ujė rubineti.
    10
    Me plot ēudi dhe pa qejf banakieri ja mbyshi shishen me ujė e
    i beri shenjė Albertit tė dilte menjėherė nga lokali.
    Doli pėrsėri nė rrugėn nacionale, tashmė i furnizuar me 1,5
    litra ujė do tė ishte padyshim mė e lehtė tė marrshonte mė tej.
    Mė nė fund dikush u ndal. Ai pa i tmerruar veturėn e policisė
    tė ndalonte pėrpara tij.
    U pėrshėndetėn. Dy policėt vunė re se djaloshi nuk kuptonte
    frėngjisht prandaj i bėnė pyetje nė anglisht.
    - Prej cilit vend vjen? pyeti njėri nga ata pasi Alberti kishte
    hipur nė veturė.
    - Unė vij nga Shqipėria- u pėrgjigj ai .
    - Ku po shkon?- pyeti prapė polici.
    - Unė po shkoj nė Paris. - tha me njė zė prej fėmije tė
    pafajshėm.
    - ēfarė thua?!- a je ēmendur?- , janė qindra kilometra rrugė,
    ėshtė larg, shumė larg – thanė ata tė ēuditur.
    - Po. E di, ndoshta jam ēmendur vėrtetė!- tha Alberti.
    Dy policėt pasi dėgjuan kėto fjalė nuk folėn mė.
    Albert Vjosa po kalonte njė periudhė tė veēantė tė jetės, dhe
    pėr kėtė ndihej pak nė ankth, por ishte vetem ankth e aspak frikė.
    Ai psherėtiu trishtueshėm dhe pa se polici qė ngiste
    automobilin po e shihte nga pasqyra e brendshme.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:50

    11
    Sigurisht qė po pėrpiqej tė kuptonte me syrin e stėrvitur prej
    polici se ēfarė njeriu ishte Alberti, e se ēfarė do tė ishte mė e mira
    tė bėnin me tė.
    Ata e zbritėn tė riun shqiptar te njė parkim i madh. – Kėtu
    mund tė gjesh ndonjė shofer kamioni qė tė merr me vete. Ki
    kujdes!
    - Rrugė tė mbarė!, i thanė dy policėt francezė plot mirėsjellje.
    Ai i falenderoj nga zemra dy zotėrinjte tė cilėt harruan pėr pak
    ēaste detyrėn (ndoshta edhe kjo hynte nė detyrėn e tyre, nė
    ndėrgjejgjen e tė qenit njerėz) e tyre pėr tė bėrė njė vepėr
    humanitare duke ndihmuar djalin e lodhur nga ky udhėtim disi i
    rrallė, i lodhur nga hallet e paimagjinueshme pėr njė francez, sepse
    mirėqenia e Francės i pengonte tė kuptonin vėshtirėsitė e njerėzve
    qė vinin nga bota e tretė.
    Kur hipi nė veturėn e tyre mendoi se do ta ēonin nė komisariat
    dhe pas shumė pyetjesh dhe kontrolli tė imtėsishėm do ta mbyllnin
    nė qeli. Alberti nuk kishte leje qėndrimi ose kalimi nė Francė. "sa
    njerėz te mirė! pėr fat tė keq ka gjithnjė e mė pak njerėz tė tillė"
    tha me vete ai.
    Kaluan rreth dy orė nė parkimin e kamionave dhe pas disa
    shoferave qė refuzuan t'a merrnin dukej se dikush po e ndihmonte
    12
    pėrsėri. Njė burrė gjerman e mori nė kamionin e tij.” Dua te flas
    me dikė kur udhėtoj sepse kam frikė se mė zė gjumi nė timon”- tha
    shoferi gjerman. Alberti ishte i lumtur. – ēudi!- mendoi – qeveria
    gjermane mė dėboi dhe tani njė shofer gjerman po mė ēon drejt
    qytetit tė ėndrrave tė reja!? ėndrrat reja pasi pak ditė mė parė as qė
    e kisha ēuar nė mendje Paris-in.Trembem se mos mė ndodh si me
    urėn "fatale".Unė e di qė nė Paris ndodhen dhjetėra ura, ndoshta
    qindra. Jo, kėsaj here ėshtė ndryshe, duhet tė ndodhi ndryshe. O
    Zot i madh, ki mėshire pėr mua dhe mė ndihmo!.
    Ora pesė i mėngjesit
    Paris
    Albert Vjosa filloi tė bridhte nėpėr rrugėt e qytetit gjigand.U
    kujtua qė ishte hera e parė qė shihte njė qytet tė pėrmasave tė tilla.
    Do t'i pėlqente tė sistemohej nė atė qytet, tė gjente njė punė,
    nje banesė e natyrisht njė vajzė me tė cilėn mund tė dashurohej, e
    pse jo tė krijonte familje.
    Pas shumė peripecirash nė orėn nėntė e gjysėm tė mėngjesit e
    gjeti qėndrėn e regjistrimit te azilkėrkuesve. Nė Paris s'qe aspak e
    lehtė tė hipje nė Metro pa biletė, pasi i kishin marrė tė gjitha masat.
    Pėr ēudi e pėr fat nė kėto raste proftas gjithnjė ndonjė njeri
    zemėrmirė qė jep ndihmė. Pritja ishte e ftohtė, e akullt,
    13
    demoralizuese pėr tė shumėvuajturit refugjatė, megjithėse pikėrisht
    vuajtjet e shumta i kishin kalitur me shumė gjėra, por jo me ēdo
    gjė.
    Atje i dhanė njė adresė ku mund tė strehohej. – Por, ka tė
    ngjarė qė tė mos ketė vend pėr ty- i tha Albertit zotėria qė punonte
    me tė huajt. Ishte i veshur me uniformė polici dhe e veēanta ishte
    se ai qėndronte nė kėmbė pas skrivanisė dhe jo i ulur, sikur tė
    donte qė tė thoshte “ nxitoj, s’kam kohė pėr juve”.
    “ Duhet tė jetė oficer “ mendoi Alberti kur i pa gradat nė
    uniformė por, nuk arriti tė kuptonte nėse ishte Kapiten apo Toger.
    - Si thatė?- Pse?- A ka vend fjetjeje mua?- tha Alberti me
    anglishten jo fort tė mirė qė i kujtohej ende nga shkolla.
    - Nuk e di- u pėrgjigj oficeri. – ti shko tė shohėsh, ndoshta je
    me fat!-
    - Po nėse s’ka vend, ē’tė bėj?- kėmbėnguli ai i vendosur tė
    gjente njė vend atje nė Paris.
    - Ateherė ik fli gjumė nė Metro- tha oficeri i bezdisur nga
    pyetjet.
    - ēfarė mendoni ju zotni se kam ardhur deri kėtu pėr tė fjetur
    jashtė- tha me zė tė lartė Alberti dhe doli me shpejtėsi jashtė. Duke
    dalė, pa nė korridor dhe tek shkallėt disa djem nga Kosova, dhe ca
    femra sllave, bosnjake ose kroate tė pispillosura nė kulm.
    14
    Kuptohej fare kollaj qė vajzat bosnjake nuk flinin nė Metro, por nė
    Motel ......
    Nė mendje i qe fiksuar vetėm njė fjalė Metro, Metro, madje nė
    njė moment u bezdis shumė kur nė mendjen e tij fjala METRO u
    zėvendėsua me fjalėn Metropolitan, pra me emrin e plotė, por ai
    s’kishte nevojė pėr plotėsime tė lodhshme gjuhėsore.
    Pas disa sakrificave e gjeti adresėn ku strehonin refugjatėt. Ju
    deshėn disa orė pėr ta gjetur dhe pati rast tė pėrshkonte disa
    kilometra nėpėr qytet nė kėmbė dhe autobus. Zgjodhi autobusin
    sepse s'donte tė kujtonte trenin Metropolitan. Natyrisht pa biletė.
    Nė kėto raste Parisi s'mund tė quhet qytet i bukur, ngaqė shihet
    vetėm pjesa e tij mė e pamėshirshme dhe mė e vrazhdė.
    Nuk e strehuan. Asnjė vend i lirė pėr atė.- O perėndi si ėshtė e
    mundur!?? Nė gjithė ketė qytet s’paska njė vend pėr
    mua??!!Vetėm njė krevat! METRO; pėrsėriti ai me vete plot
    trishtim.
    As qė kishte ndėrmend tė bėnte njė jetė tė tillė, jetė rrugėsh,
    jetė qeni tė botės sė tretė, ngaqė nė perėndim qentė nuk jetonin aq
    keq.
    Dhjetė orė pas mbėrritjes nė Paris vendosi tė ikte qė atje, nga
    qyteti qė nuk e strehoi. Ai s'kishte kohė pėr tė humbur e trembej se
    15
    do ngelej pėr muaj tė tėrė rrugėve. Qenė ditė tė ftohta dimri dhe
    s'duhej ekzagjeruar me kurajo tė tepruar, paēka se gjendej nė Paris,
    qytet i cili kishte pjellė dhjetėra kryevepra letrare e artistike pėr
    njerėzimin. S'bėhej mė fjalė pėr art, por pėr mbijetesė.
    “ Do vete né Belgjikė “ mendoi aty pėr aty i ēuditur dhe vete
    me kėtė vendim tė paparashikuar. “ Shpresoj tė mė strehojnė. Te
    paktėn pak bukė tė mė jepnin dhe njė shtrat, vdiqa pėr gjumė, e
    ē’nuk do tė bėja pėr njė copė bukė, ka dy ditė qė s’kam futur gjė nė
    gojė.ē’dreqin kėrkova kėtu!? psherėtiu e shau vetėveten; idiot!
    Diēka kishte dėgjuar pėr Belgjikėn nga refugjatėt e tjerė. Pa
    harruar ekzagjerimet nė kėto rrėfime mėrgimi, qe pothuajse e
    sigurtė se nė Belgjikė refugjatėve u jepnin ushqim dhe strehim. Jo
    keq!
    Nisi udhėtimin pėr nė Bruksel. Kėsaj here nuk pati guxim tė
    dilte nė rrugė pėr tė bėrė auto-stop. Nuk pati as guxim e as forcė
    fizike.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:51

    16
    Ky udhėtim me tren pa biletė ishte sa i ēuditshėm aq edhe
    spektakolar, si nėpėr filma. Herė i fshehur nė WC, herė duke
    zbritur nga treni nė stacionin mė tė parė pasi mendonte se po tė
    qėndronte shume kohė nė tren do ta kapte kontrollori i biletave.
    Dikur e kapėn vėrtet dhe e zbritėn, por pa pasoja tė tjera. Pasi
    zbriti nga treni po priste tjetrin nė njė stacion tė vogėl. Zakonisht
    duheshin dy orė pėr tė kaluar treni i ardhshėm. Hipi nė njė tren tė
    vjetėr nga ata qė bėjnė linja tė shkurtėra dhe ndalojnė edhe nė
    stacionet mė tė vogla. Ishte ulur nė sedile i qetė pasi s’mendonte qė
    fatorinoja do tė kalonte menjėherė, por qe gabuar. Pa biletė?! Zoti
    kontrollor lajmėroi menjėherė me radiomarrėse stacionin e policisė
    mė tė afėrt.
    Albertit iu duk sikur ai po thoshte qė: djalė i huaj me dy ēanta.
    Iu duk kėshtu sepse ai po shihte me vėmendje ēantat, pastaj duke
    thėnė kėshtu do t’u ngjallte mė tepėr kurreshtje policėve tė cilėt do
    tė vraponin nė stacion pėr tė bėrė kontrroll tė imtėsishėm. Po
    s’mund tė ishte aq kuriozitet i madh tė udhėtoje me dy valixhe apo
    ēanta, do tė ishte mė tepėr kurioze sikur tė shihje nėpėr trena
    udhėtarėt pa asnjė ēantė.
    Treni u ndal nė njė stacion tė vockėl duhet tė ishte njė fshat
    me rreth 2 mijė banorė.
    17
    Alberti u ēua nė kėmbė dhe zgjati kokėn jashtė dritares pėr tė
    parė ku ndodhej fatorinoja. Siē dukej policėt e prisnin nė stacionin
    tjetėr, nė qytezėn e parė, pasi nė atė fshat tė vogėl vėshtirė se mund
    tė gjendeshin xhandarė apo policė.
    Pa qė fatorinoja ishte jashtė e po bėhej gati t’i binte bilbilit pėr
    t'u nisur. Ai mori dy ēantat e tij dhe plot egėrsi hapi portėn e trenit
    nga ana e shinave, pra jo nga ana e binarit ku ndodhej kontrollori
    me bilbilin nė pėrgatitje e sipėr pėr tė lėshuar fishkėllimat e tij
    “ngadhnjyese “. Duke qenė tren i vjetėr porta u hap pėr fat, gjė e
    cila vėshtirė se mund tė ndodhte me trenat modern. Alberti hodhi
    midis shinave ēantat e pastaj u hodh edhe vetė me shpejtėsi
    ndėrkohe qė nga ana tjetėr u dėgjua birbili. Njė grua franceze e
    shihte me habi nga dritarja e vagonit por ai nxitoi tė gjente njė
    pozicion mė tė mirė sepse atje midis shinave kishte tė ngjarė tė
    kalonte ndonjė tren tjetėr.
    Tashmė treni ishte nisur dhe fatorinoja s’mund tė bėnte mė
    asgjė. Alberti e dinte qė fatorinoja pėr hakmarrje do tė dėrgonte
    forcat e rendit nė atė stacion tė humbur. E imagjinoi sesi ai po
    fliste me radiomarrėse duke lajmėruar pėr arratisjen e tė huajit tė “
    rrezikshėm”me dy ēanta “ misterioze”. Pėr kėtė ai duhet t'a linte
    stacionin dhe tė rikthehej nė stilin e porsamėsuar: autostop. Plot
    nxitim doli nė rrugė dhe u bėnte shenjė me dorė shoferėve tė
    18
    ndalonin. Kėsaj here ai ndjehej tepėr i vendosur dhe pothuajse u
    jepte urdhėra tė tjerėve tė ndalonin.
    Pėr fat tė madh gjeti menjėherė dikė. Ishte njė plak i urtė,
    shumė i sjellshėm, por ndoshta edhe pak i frikėsuar sepse Alberti
    pothuajse i kishte bllokuar krejt rrugėn duke ulėrritur nė shqip;
    NDALOOO! me sy tė egėrsuar si bishat, nga ankthi se mund tė
    mbėrrinin nė ēdo ēast forcat e rendit. Ai s'kishte ndėrmendje tė
    ndėrpriste rrugėn pėr Belgjikė.
    Plot mundime, e hipje - zbritje nga trenat mbėrriti nė qytetin e
    parė belg, Mons.
    Taksistėt para stacionit tė trenit i thanė se nevojitej tė shkonte
    nė Bruksel pėr tė lypur strehim politik.
    Priti me qetėsi trenin dhe filloi udhėtimin pėr nė Bruksel.
    Kėsaj here u rehatua nė vagon klasi tė parė.
    Nuk e vriste mendjen se do ta gjobisnin ose e ēonin nė polici.
    Mezi po priste tė shihte ndonjė polic belg, pėr t'a pyetur pėr
    adresėn ku i duhej tė paraqitej nė Bruksel.
    " Sa i sjellshėm ky fatorinoja i trenit!" mendoi ai kur pa se
    burri i buzėqeshi dhe i bėri shenjė me dorė qė tė rrinte i qetė. Me sa
    dukej nė Belgjikė s'kishte probleme pėr mungesė bilete! Nė fakt
    djali qe kapardisur si zotni nė klasin e parė, midis disa burrave me
    kravata qė lexonin gazeta.
    19
    Po mbėrrinin nė Bruksel kur papritur kontrollori i biletave iu
    afrua dhe me buzėqeshjen e tij tė pandėrprerė nė fytyrė i tregoi se
    mbėrritėn nė destinacion.
    Fatorinoja zbriti i pari dhe pas tij disa persona tė tjerė. Ndėrsa
    zbriste, Alberti pa pėrballė tij dy policė (njė femėr e njė mashkull)
    bashkė me fatorinon.
    " i paska lajmėruar policėt me telefon" mendoi ai pa ndonjė
    shqetėsim tė veēantė.
    - Hi, I am Mister Vjosa. - iu drejtua ai policėve me njė zė tė
    ėmbėl deri nė tallje.
    Ēifti i policėve qenė njerėz tė qetė dhe shoqėruan djalin drejt
    zyrės sė tyre ku i dhanė edhe njė letėr ku shkruhej shifra e gjobės
    qė duhej tė paguante pėr udhėtimin nė klas tė parė.
    Ata nuk e kontrolluan aspak nė trup ose valixhe dhe i thanė
    vendin ku mund tė strehohej. Kushedi pse pėr sytė e policėve ai
    kishte pamjen e tė pafajshmit. Adresa pėr refugjatėt ishte nė
    njėfarė kėshtjelle brenda qytetit, por rojet e kėshtjellės nuk e
    pranuan nė orėn 1 tė natės.
    “ Tė paktėn kėtu s’kam asgjė pėr tė humbur ngaqė Belgjikėn
    s’e kam ėndėrruar kurrė. Boll me ėndrra nė diell, dua bukė njė
    shtrat tė ngrohtė se vdiqa nga tė ftohtėt e lodhja “ thoshte me vete.
    20
    Udhėtimi mbaroi, njė udhėtim tė cilin s’do tė donte ta kujtonte mė
    kurrė.
    Pasi ju lut tė madhit Zot filloi tė mendonte sesi tė kalonte
    natėn.
    Pas njė nate tė gjatė nėpėr rrugėt e Brukselit nė orėn shtatė tė
    mėngjesit u paraqit nė komisariatin e refugjatėve (siē e quanin
    belgėt).
    Komisariati ndodhej nė katin e parė tė njė ndėrtese
    shumėkatėshe afėr stacionit qendror tė trenit “Bruxelles nord “
    E kishte habitur pak nata e Brukselit pasi nė asnjė qytet tjetėr
    s’kishte parė ndonjėherė aq shumė lokale hapur tėrė natėn.
    Nėpėr kafene shėrbehej sikur tė ishte ditė. Fatkeqėsisht ai nuk
    kishte tė drejtė tė hynte nė asnjėrėn prej tyre, por nė kėtė rast nuk
    ishte ēėshtje tė drejtash, ishte ēėshtje parash.Nuk mund t’i lejonte
    vetes as edhe njė kafe, ndėrsa pėr ujė as qė bėhej fjale sepse qielli
    “bujar” dėrgonte “pjellėn “ e tij, shiun.
    E vėrteta ishte se kishte mbushur shishen me ujė tek ēezma e
    WC-sė brenda stacionit tė trenit. " U tegova i guximshėm qė
    mbėrrita deri kėtu, prandaj do t'a kem mė tė lehtė tė shkoj mė larg.
    Jam krenar qė nuk i kėrkova asnjerit prej tė njohurve pare hua, ose
    sė paku 5 marka gjermane pėr sevap. Po tė kisha nė kėtė moment
    lekėt qė u kam dhėnė tė tjerėve hua, pa m'i kthyer kurrė mbrapsht,
    sonte do t'i kisha lejuar vetes luksin tė flija nė hotel me 5 yje, dhe
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:52

    21
    jo vetėm kaq. Secili tregon fytyrėn e tij," mendonte djali me
    keqardhje, por pa asnjė peng nė shpirt.
    “ Kėsaj here do them tė vėrtetėn, le tė bėhet si tė jetė thėnė.
    Nuk do gėnjej, do u them qė jam nėnshtetas i Republikės sė
    Shqipėrisė, edhe emrin do jap ate tė vėrtetin dhe datėlindjen reale
    edhepse jam koshient se kėshtu do mė mbajnė kėtu tre-katėr muaj
    e pastaj kur tė mė vijė radha do mė riatdhesojnė. S’ka problem!
    Jam i lodhur me ndryshimet e emrit, tė nėnshtetėsisė. Mė pėlqen
    emri im, mė pėlqen vendi ku unė linda, u rrita, vuajta e u gėzova,
    ku u dashurova pėr herė tė parė. Jam i lodhur i uritur, nuk kam
    futur gjė nė gojė prej tri ditėsh, tė paktėn nė Shqipėri njė copė bukė
    do t'a ha. Jemi tė varfėr por jo aq sa t’ia vlej gjithė kjo sakrificė e
    marrė: E pastaj, pse do gėnjej gjithmonė? Lashė nam. Po mė
    ndoqėn ėshtė problemi i tyre.” Pastaj kujtoi me keqardhje largimin
    nga Gjermania, tė cilėn e kishte pikė tė dobėt. Atje kishte bėrė
    gjėrat mė tė bukura nė jetėn e tij, dhe njėkohėsisht, eksperiencat
    mė domethėnėse. Nga ato eksperienca qė tė ndryshojnė krejt
    qėnien.
    Kėto gjėra mendonte ai ndėrsa priste radhėn pėr tė paraqitur
    kėrkesėn e strehimit politik, kėrkesė e cila s’do tė pranohej kurrė
    natyrisht, por qėllimi i tij ishte tė fitonte kohė, dhe ajo mė
    22
    kryesorja tė ushqehej, mbijetonte. Bėhej fjalė pėr zgjedhje
    strategjike, sa pėr tė ripėrtėrirė forcat, e sidomos ngaqė nuk donte
    tė vidhte e grabiste askėnd, duke justifikuar mbijetesėn e tij nė dėm
    tė personave tė tjerė.
    Pas shumė pyetjesh i dhanė biletėn e trenit pėr tė udhėtuar
    drejt njė qyteze me emėr tė vėshtirė pėr t'u shqiptuar, afėr Liezh-it
    (shqiptarėt me shaka e quanin Lezhė).
    Ndryshimi ishte se kėtu i thanė tė ulej dhe zyrtarja qė i merrte
    nė pyetje ishte e ulur prapa skrivanisė, pra nuk qėndronte nė kėmbė
    si oficeri i Paris-it. Duhet tė paraqitej nė njė qėndėr tė kryqit tė kuq
    belg qė kujdesej pėr refugjatėt.
    "A do tė kenė vend pėr mua?" belbėzoi plot dyshim pa patur
    kurajo tė pyeste zonjėn e zyrės me frikėn se mos dėgjonte ndonjė
    tjetėr fjalė si ajo: Metro.
    Pasi ju lut Zotit u nis me tren, mė nė fund me biletė.
    Ditėve tė fundit po i drejtohej shumė shpesh perėndisė.
    "Sigurisht qė kam ndryshuar shumė. Kėshtu si po mė venė punėt
    do tė duhet njė "mrekulli" pėr mua.Shpresoj mirė! Shpresa nuk
    vdes kurrė, madje edhe ish-komunistėt nė Evropėn lindore, pas
    shumė provash nuk e vranė dot shpresėn e njeriut. Shpresa ėshtė
    diēka e pazėvendėsueshme, e madhėrishme!"
    23
    Mė nė fund kishte njė vend pėr Albertin. E pritėn mjaft mirė
    nė ndėrtesėn e kryqit tė kuq, mjaft mirė duke e krahasuar me Parisin.
    “ Megjthatė kėtu ėshtė mirė” mendoi ai ndėrsa po shtrihej nė
    shtrat.Tashmė kishte gjetur ushqim, njė shtrat, dush.”Kėtu ėshtė
    mirė” pėshpėriti ai dhe me kėtė mendim e zuri gjumi.
    Ditėt kalonin mėrzitshėm te "Kryqi i kuq". Ndėrtesa gjendej
    pak e larguar nga qyteza dhe koha mezi kalonte.
    Alberti kishte vėrejtur se jo rrallė nė evropėn perėndimore,
    vendet ku strehonin refugjatėt ishin tė mėnjanuara nga qytetet, nė
    zona ku kishte pak mundėsi pėr t'u ndjerė mire dhe aq mė pak i
    realizuar ose i kėnaqur.Por kjo varej shumė edhe nga pikėpamjet
    dhe synimet e secilit refugjatė. Pėr dikė qė kishte ikur nga njė vend
    ku bėhej luftė, kuptohet qė mund tė ndjehej jo vetėm i realizuar ose
    i kėnaqur, por mbi tė gjitha i SHPĖTUAR. Po tė marrim parasysh
    numrin e madh tė refugjatėve nė Perėndim, fare kollaj mund tė
    mendohej qė edhe mikpritėsit perėndimorė, s'dinin mė se ku t'i
    ēonin "mysafirėt".
    Ishte nė dhomė me tre djem kurdč. Djem tė urtė, hallexhinj
    edhe ata vinin nga Gjermania pasi kishin marrė ultimatumin pėr tė
    24
    lėshuar Gjermaninė. Komunikonin nė gjuhėn gjermane pėr t’u
    marrė vesh.
    Nė pėrgjithėsi banorėt e ndėrtesės vinin nga Gjermania pasi i
    kishin dėbuar. Flisnin pak me nostalgji pėr kohėn e tyre tė kaluar
    nė Gjermani. Dukej sikur flisnin pėr “parajsėn e humbur” madje
    dikush u tall me Albertin kur ai tha nje frazė: Parajsa e humbur pėr
    njė emigrant ėshtė atdheu i tij. Alberti kishte kėtė mendim, prandaj
    nuk e ēau kokėn kur morri vesh se fraza e tij ishte bėrė e njohur nė
    tė gjithė ndėrtesėn e refugjatėve, pėrkundrazi, vuri buzėn nė gaz
    kur pėrfytėroi sesi mund tė ishte pėrkthyer kjo thėnie nė dhjetėra
    gjuhė tė ndryshme tė dhjetėra kombėsive qė banonin atje. Si nė ēdo
    pėrkthim, teksti pėsonte ndryshime e ndonjėherė deformime, por
    kjo nė disa raste e zbukuronte mė tepėr thėnien.
    Javėn e dytė tė qėndrimit nė Belgjikė ai filloj tė punonte si
    pastrues i korridoreve tė ndėrtesės dy orė nė mėngjes herėt. E
    paguanin shumė pak, por ai donte tė punonte e kursente me ēdo
    kusht pak tė holla pasi nuk i dihej si shkonin punėt.Pjesėn tjetėr tė
    kohės e kalonte duke parė TVose bisedonte e luante me letra
    bashkė me djemtė shqiptarė qė banonin atje. Kushtet nuk qenė tė
    kėqia, madje i ndodhte pėr herė tė parė nėpėr qendra refugjatėsh,
    qė ēdo dhomė kishte banjė dhe dush mė vete brenda, tė mbyllur me
    derė e jo me perde.
    25
    Aty mund tė dėgjoje njė larmi tė jashtėzakonshme historirash
    mėrgimi dhe dialekte nga mė tė ndryshmet. Shumica diskutonin
    sikur tė ndodheshin nė fshatin-qytetin e tyre ndonėse njėri ishte bie
    fjala nga Vermoshi e tjetri nga Konispoli ose njėri nga Prishtina e
    tjetri nga Shkupi. E bezdiste fakti qė shqiptarėt e trojeve tė
    ndryshme nuk arrinin tė pėrdornin njė fjalor tė pėrbashkėt, paēka
    se flisnin tė njėjtėn gjuhė, e ndryshonin sipas dialektit tė vet dhe
    kjo e bėnte tė lodhshme e tė mėrzitshme pėr t’u vazhduar bisedėn.
    Albertit i pėlqente njė vajzė nga njėra nga republikat e ish-
    Bashkimit Sovjetik, nga Gjeorgjia.
    Nė ato ditė plot monotoni pėr atė, t’i vardiseshe njė femre
    mbetej e vetmja gjė e kėndshme qė mund tė bėhej, madje ēuditej
    me veten sesi arrinte tė mendonte pėr vajzat nė njė moment tė
    tillė, por ēdo moment i jetės ishte i pėrshtatshėm pėr tė dashur dikė
    “ pa dashuri s’ka jetė” ju kujtuan kėto fjalė qė s’dinte ku i kishte
    lexuar.
    Ajo banonte atje me nėnėn e saj njė grua dyzet vjeēare tek e
    cila kishin mbetur jo vetėm gjurmėt e bukurisė sė dikurshme,
    mbetej ende njė grua e pashme.
    Nganjėherė ai ulej pranė dy femrave ndėrsa hanin nė mensė
    dhe kishte zėnė pak miqėsi me nėnė e bijė. Siē dukej mamaja e saj
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:52

    26
    nuk ishte xheloze pėr tė bijėn nėse ajo do tė shoqėrohej me njė
    djalė.Veronika, siē quhej vajza rezistonte mirė. Ajo ishte e
    shumėdėshiruar nga djemtė e tjerė tė ndėrtesės kėshtu qė nuk
    nxitohej ose i ishte rritur mendja ngaqė e dinte se ishte shumė e
    bukur.
    Nė qendrat e refugjatėve, veēanėrisht ato tė pėrbėra nga qindra
    banorė nuk mungonin flirtet dhe ndonėse shumė fshehurazi, bėhej
    edhe seks i madh.
    Alberti bėhej gjithnjė e kėmbėngulės nė vardisjen e tij, por
    ishte njė kėmbėngulje e ėmbėl, pa ashpėrsi e mbushur plot me
    komplimente, buzėqeshje, shikime ku shprehej qartė adhurimi. Si
    ēdo fitore tjetėr nė jetėn e tij dashurore, djaloshi do tė donte ta
    arrinte me meritė, ėmbėlsi e pak klas. Jo rrallė ėmbėlsia e klasi nuk
    hynin nė punė ndaj disa femrave, por kjo qe zgjedhje personale e
    ndonjėrės, e duhej respektuar, ngaqė qėllonte qė dikur gjendej edhe
    Ajo qė adhuronte ėmbėlsinė tek meshkujt.
    Ndodhte qė ai nė mbrėmje t'a kujtonte vajzėn me ėndje,
    imagjinonte pak, dhe pastaj ……………
    Pasi morėn ushqimin e darkės nė mensė, dy femrat u larguan
    me hapa tė shpejtė drejt dhomės sė tyre. Darkėn e merrnin nėpėr
    dhoma pasi kishte konserva me peshk ose mish etj,. pėr tė ngrėnė.
    27
    Ai pėr herė tė parė i ndoqi nga mbrapa me kujdes pa u renė nė
    sy. Ndėrsa mamaja e vajzės po hapte derėn me ēelės,Veronika
    ktheu kokėn rastėsisht nė drejtim tė atij.Ajo e vėshtroi nė mėnyrė
    sikur t’i thoshte “ mė prit aty “.
    S’dinte ē’tč bėnte e megjithatė u afrua te dritarja pėr tė parė
    jashtė pa ndonjė qėllim, thjesht donte tė priste pak, sepse ndoshta
    ajo dilte sėrish. Pas dhjetė minutash vajza doli nė korridorin e
    gjatė dhe ju afrua atij.
    - Ēfarė bėn kėtu vetėm?- pyeti ajo.
    Ai qėndroi pak nė heshtje pa ja ndarė sytė e duke buzėqeshur
    tha:
    -Po tė prisja ty, ėmbėlsira ime. Mė e bukura qė Zoti ka krijuar
    ndonjėherė. Ajo tė cilės do t'i gjunjėzohesha, lutesha pafundėsisht,
    vetėm qė tė qėndroja pranė saj.
    U duk sikur ajo u habit pėr pėrgjigjen qė mori dhe pyeti
    pėrsėri . –Pėrse?- Pėrse?
    Pa ditur si tė pėrgjigjej ai i kapi dorėn, ja shtrėngoj siē bėjnė
    njerėzit kur takohen. Ja ledhatoi butėsisht dhe ngriti plot ndrojtje
    dorėn e vajzės lart.Pėrkuli kryet me ndrojtje e delikatesė dhe me
    buzėt e tij puthi dorėn e saj, e cila nxitoi ta tėrhiqte sikur ta kishte
    zėnė korrenti. Por ai ja mori prapė dorėn dhe puthi pėrsėri me
    delikatesė duke i lėshuar pak frymė nga goja: Ajo kėsaj here e
    28
    pranoi puthjen e dorės e cila nė disa raste i shkaktonte femrave nje
    drithėrimė tė kėndshme nė trup e mendje.
    Qėndruan pak ēaste tė shtangur, si tė pajetė. Ajo me sy tė ulur
    si prej turpit po mendohej e mė pas foli me zė tė druajtur:
    -Nesėr nė mbasdite mamaja ime ikėn nė Liezh - dhe pas njė
    pauze shtoi: Tė pres nė dhomėn time.
    I tha kėto fjalė pa e parė nė sy dhe iku me ngut. Dukej disi e
    turpėruar pėr ftesėn qė bėri, por ndoshta s’ishte turp, ishte vetėm
    pak siklet ose mund tė qe ankth, padurim, ose kushedi ēka tjetėr.
    - Mirė, natėn e mirė! – u pėrgjigj ai nė gjermanisht.
    “pėr fat qė kuptohemi nė gjermanisht“ mendoi Alberti kur ju
    kujtua gjermanishtja e mirė qė fliste vajza.
    Me sa shihej vajza gjeorgjiane ishte mposhtur me njė puthje
    dore, por ndoshta jo vetėm pėr njė tjetėr puthje dore tė nesėrmen,
    siē shpresonte ai.
    Alberti fjeti keq atė natė. Nė mendjen e tij kishin zėnė shumė
    vend fjalėt e asaj “ tė pres nė dhomėn time “
    Mezi po priste mbasditen e takimit, vizitės nė dhomėn e
    vajzės. Njė takim dashurie?! Tė paktėn ta puth, rėndėsi ka tė jem
    pranė saj, mendonte.Vallė do tė ishte bukur? Ku ta dish?!
    29
    Po rrinte vetėm. Pas njė ore do tė shkonte te Ajo. Ēuditėrisht
    po mendonte gjėra tė tjera nga ato gjėra qė s’i kishte menduar
    kurrė mė parė.
    Ja se ē’mendonte:
    Ish -diktatura na bėri shpėlarje tė trurit, por unė dyshoj se edhe
    nė disa vende tė tjera ka ndodhur gjithashtu shpėlarje e trurit
    (natyrisht jo si dikur nė evropėn lindore.) Nė sisteme tė ndryshme
    drejtimi shpėlarja bėhej nė mėnyra tė ndryshme, vetėm se kishin
    njė gjė tė pėrbashkėt : Gjakftohtėsinė.
    Ish- udhėheqėsit e lindjes aq tė “apasionuar” pėr shpėlarjen e
    trurit njerėzor ndofta nuk e kishin llogaritur qė zemrat e tyre do tė
    shndėrroheshin paksa jo njerėzore nga mungesa e ndjenjave
    kundrejt racės njerėzore, duke kryer kėtė vepėr tė ndyrė kishin bėrė
    njė gjė e cila i pėrngjan vetėvrasjes, sepse ata patėn harruar ose
    qenė pėrpjekur tė harronin se i pėrkisnin racės njerėzore. Apo, mos
    vallė ndiheshin njerėz pėrnjėmend, veē se prej kohėsh e kuptuan qė
    s'e meritonin tė ishin tė tillė!?
    Me kėto mendime nė kokė Alberti zbriti shkallėt qė e ēonin nė
    katin e dytė ku ndodhej dhoma e Veronikės.
    Tani ai kishte gjėra tė tjera pėr tė menduar …………
    Tė dy po flisnin pėr mėrzitjen e ndėrtesės se kryqit te kuq
    duke pirė ēaj. Njė bisedė boshe, sikur tė dy donin tė fshihnin ose
    30
    vononin tė tregonin qėllimin e asaj vizite. Edhe kėsaj here ishte ajo
    qė shkriu akullin.
    -A do ta dish?- tha ajo - mamaja ime vete nė Liezh te njė
    shoqe e saj me origjinė nga anėt tona. Mikesha e saj jeton prej
    vitesh kėtu, e po pėrpiqet tė mė gjej burrė belg nė gjendje tė mirė
    ekonomike. Mamaja thotė qė ky do tė ishte shpėtimi im, por unė
    nuk dua tė martohem me njė burrė tė panjohur tė cilin s'e dua, pėr
    tė cilin nuk ndiej asgjė. Mė thotė se mė vonė mund tė mė lindi
    edhe dashuria, por unė nuk e besoj, nuk dua sepse ……. . Ajo bėri
    nje pauzė tė gjatė.
    - Ndoshta, sepse tė pėlqej unė!?- tha Alberti duke e plotėsuar
    sipas dėshirės sė tij boshllėkun qė la nė bisedė vajza.
    Ai i tha kėto fjalė duke buzėqeshur ngaqė nė rast se ajo
    pėrgjigjej keq do tė mbrohej duke thėnė “ bėra shaka “, por
    buzėqeshja e tij e bukur kishte pėr qėllim edhe qė vajza tė joshej sa
    mė shumė nga pamja e tij e jashtme pasi imagjinonte se buzėqeshja
    do e bėnte tė dukej mė joshės nė sytė e femrės.
    Veronika shtangu pak nga fjalėt e tij .U mendua pak pa ja
    ndarė sytė zhbirrues sikur tė ishte duke zbuluar tė fshehtėn e
    fjalėve tė tij, ose donte tė bindej qė ai nuk po tallej me tė.
    Ajo foli prapė:
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:53

    31
    - Kur po ndaheshim mbrėmė nė korridor e ndjeva qė kisha
    nevojė tė tė pėrqafoja …… puthja. - fjalėn “puthja “ e tha plot
    ndrojtje, e kjo Albertit i pėlqeu jashtė mase.
    Ai hapi sytė i ēuditur nga fjalėt e bukura tė asaj, propozimi i
    saj qe disi spektakolar pėr veshėt e njė djali, dhe e ndezi tė tėrin.
    - O Zot! Sa fjalė tė bukura! Pse s’mė puth nė kėtė ēast? - e pa
    pritur tė dinte pėrse, e pėrqafoj vajzėn ngrohtėsisht, e pastaj i
    ledhatoj flokėt e zeza, dhe s’mund tė pėrmbahej pa i puthur flokėt
    e saj. Pas flokėve e puthi te qafa me delikatesė e ndjenjė pėr tė
    paktėn dy minuta dhe gjatė kėsaj kohe dėgjoi rėnkimet e saj tė para
    qė sa vinin e shtoheshin, prandaj ai e kuptoj qė ishte momenti i
    pėrshtatshėm pėr t’u zhveshur.
    Edhe ajo u pėrgjigj me puthje tė zjarta e ledhatime. Dukej
    qartė se vajza ishte gati, ajo u dorėzua, u mposht. Alberti u zhvesh
    me shpejtėsi dhe ndihmoj edhe femrėn nė zhveshjen e saj tė
    ndrojtur. I ngulėn sytė plot uri dashurie njėri-tjetrit dhe preknin
    thuajse tė mahnitur lėkurėn e freskėt tė njeri-tjetrit.
    Po bėnin dashuri me epsh tė paparė e rėnkonin qė tė
    dy.Vėshtirė s’e fqinjėt nuk i dėgjonin. I dėgjonin patjetėr zėrat e
    tyre tė ndryshuar nga eksitimi. Alberti desh t’i thoshte “je shumė e
    bukur!“ por nuk pati kohė sepse sekondat e fundit qenė
    marramendėse.
    32
    “Vėrtetė ėshtė ēuditshme“ mendoi ai. “dy tė rinj nga evropa
    lindore“ bėjnė dashuri nė kėtė periferi tė humbur perėndimore.
    Deshi t’ia thoshte kėtė edhe asaj, por nuk pati kohė t’ia shprehte
    pasi buzėt dhe gjuha e vajzės qė pėrshkonte me etje nė pjesė tė
    ndryshme tė trupit i rikthyen dėshirėn pėr tė bėrė dashuri.
    Ai e puthi, kishte nė atė puthje, ndjenjė, kėnaqėsi, epsh por
    edhe sfidė.
    Sfidė me ironinė e fatit tė pamėshirshėm, e sidoqoftė ishte jo
    vetėm njė puthje kėndshme, por mbi tė gjitha triumfuese.
    - Je fantastik!- pėshpėriti ajo ndėrsa ledhatonte gjoksin e tij
    tejet mashkullor.
    Nė atė moment Albertit iu duk se e kuptoi qė shpėlarjet e trurit
    kishin qenė nė mos tė kota, tė pasuksesshme. Ashtu si ēdo
    poshtėrsi apo ēmenduri tjetėr ndaj popujve. Ish-udhėheqėsit e
    lindjes nuk kishin arritur tė lanin krejt, shkulnin prej trurit tė
    njeriut; kėnaqėsine e tė bėrit dashuri. S'mundėn tė mohonin,
    dhunonin, fatin, tė drejtėn pėr tė qenė tė rinj, tė bukur dhe njerėz
    pėr sė mbari. Dėshirėn e tė drejtėn pėr tė jetuar si njerėz. ATA
    patėn dėshtuar edhe pėrballė njė puthjeje.
    Kushedi pse udhėheqėsit u pėrpoqėn aq shumė pėr tė bėrė tė
    pabėshmen. Ne banorėt e planetit tokė jemi nė gjendje tė luftojmė
    33
    e fitojmė kundėr cilitdo regjimi. Mendoi qetėsisht ai i ēuditur pėr
    kėto mendime tė rralla qė nuk i kishin kaluar ndėrmendje kurrė mė
    parė.
    Ato ditė po pėrgatitej pėr ikje.
    Do largohej nga Belgjika pasi nuk mund tė vazhdonte mė tej
    ashtu, tė jetonte nė njė qendėr humanitare ku ditėt ishin tė gjitha
    njėsoj.
    Ndoshta nė Hollandė do tė kishte mė tepėr mundėsira?!
    mendonte.
    Mundėsira? E pėr ēfarė?
    Idetė e tij ishin tė turbullta ashtu si qielli belg me vranėsine e
    tij “dhuronte” thuajse ē’do ditė shi.
    E kuptonte qė do bėnte njė aventurė, por ndodh edhe kėshtu
    kur je jashtė. Bredh e bridh, e nuk gjendesh mirė askund dhe do tė
    vazhdojė tė jetė kėshtu pėr shumė kohė, pasi nuk ndihesh asnjėherė
    si nė atė “parajsėn e humbur “, vendlindjen.
    "unė jetoj prej pesė vjetėsh nėpėr qendra azilantėsh nėpėr
    Evropė, por e shoh qė kjo nuk ėshtė jetė, megjithatė jam ende
    shumė i ri prandaj do bėj tė pamundėrėn pėr tė arritur, pėr tė
    rigjetur jetėn."
    U nis. Nuk i duronte dot ndarjet me personat e dashur, prandaj
    nuk i tha gjė tė dashurės. E ēfarė t’i thoshte?
    34
    "Padyshim qė ėshtė mė mirė kėshtu, ndonėse nuk ėshtė shumė
    burrėrore. Po edhe sikur t'ia thoshja nuk do pėrmirėsoja asgjė."
    Mendoj Alberti ndėrsa ikte fshehurazi tė gjithėve nė orėn gjashtė tė
    mėngjesit.
    Psherėtiu me keqardhje. E kuptoj qė kishte rėnė nė dashuri me
    vajzėn gjeorgjane.
    “Mė vjen keq qė po iki. ē’ti bėsh, ky ėshtė fati im, zgjedhja
    ime “tha me vete ai kur pa tė afrohej autobusin qė do e ēonte te
    stacioni i trenit.
    Amsterdam
    35
    Mbėrriti nė stacionin qendror tė trenit nė Amsterdam. Ishte njė
    stacion i madh me mure tė lartė nga pjesa e brendshme e sallės
    kryesore.
    Piu kafe nė Bar pa dalė nga stacioni dhe shikonte me kureshtje
    pėrreth.E kishte studjuar me hollėsi planin e tij tė qėndrimit nė
    Amsterdam dhe e rikujtoi nė mendjen e tij pikat kryesore.
    1) do qėndronte ditėt e para ilegal, e pastaj do tė shihte ēka
    mund tė bėnte.
    2) do gjente vend fjetjeje nė ndonjė qendėr bamirėse ( po tė
    ishte e mundur)
    3) Amsterdami ishte stacioni i fundit nė Perėndim.
    Nėse s’do sistemohej nė atė qytet do tė parapėlqente tė kthehej
    nė atdhe.
    Ishte njė periudhe zhgėnjyese pėr atė, po dėshtonte kudo qė
    shkonte.Nė fund tė fundit atij i pėlqente vetėm Gjermania dhe
    shtetet e tjera i konsideronte si "pėrzgjedhje strategjike". Pa harruar
    qė edhe i pėlqente tė ekspoloronte vende tė reja.
    Pėr orė tė tėra kėrkoi njė vend fjetjeje. S’gjeti asgjė. Nuk
    kishte mjaft para pėr tė paguar hotel sepse ato pak para qė kishte
    fituar si pastrues nė Belgjikė do t’i nevojiteshin pėr gjėra tė tjera.
    Vendosi tė flinte jashtė. Plani i tij kishte nisur tė mos
    funksiononte, tė paktėn pika mė delikate, fjetja.Qyteti po dukej i
    bukur, “ i veēantė” tha ai kur ndodhej nė qendrėn e qytetit
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:53

    36
    Nata ishte e ftohtė.U fut nė birrari e porositi njė birrė. Po
    mendohej sesi do kalonte natėn. “ Sigurisht qė do ngrij prej tė
    ftohtit nėse fle jashtė. Jo. S’po fle hiē. Kjo birra s'qenka e keqe! “
    tha me vete.
    Kaluan gjashtė ditė e netė tė vėshtira pėr Albertin. Fuqitė po i
    pakėsoheshin, shpresat po i zbeheshin. Natėn qėndronte jashtė
    gjithnjė nė lėvizje, ndėrsa ditėn flinte ndonjė orė nė lulishte.
    Ndodhte qė kur flinte, tė zgjohej nga tė lehurat e qenve qė
    shėtisnin me pronarėt e tyre, ose kur mungonin qentė, fillonte
    papritur shiu. Ai i ndiente pikat e para tė shiut t’i binin mbi ball,
    fytyrė etj…. Zakonisht kėto ndodhnin nė pjesėn mė tė bukur; nė
    kulmin e gjumit.
    Pati zbuluar njė mensė ku jepnin pėr tė ngrėnė drekėn falas tė
    pastrehėve etj.. dhe falė kėsaj vazhdonte tė mbijetonte.
    Por, deri kur? pyeste vetėveten. Ai ndihej i shpartalluar, i
    dėrrmuar megjithėse s’donte tė pranonte qė “fushata e tij
    Hollandeze” kishte dėshtuar. Duhet tė gjente njė zgjidhje ose
    pėrndryshe tė ikte, po ku tė shkonte?
    Netėt e Amsterdam-it qenė tė pafundme, ose sė paku kėshtu
    ngjajnė rėndom nė kėsi rastesh.
    37
    Nuk ishte i vetmi qė s’flinte. Nė pėrgjithėsi qyteti dukej sikur
    flinte pak. Rrugėt kryesore zbrazeshin nė njė interval tė shkurtėr
    kohor prej orės 4 deri nė 6 tė mėngjesit. Pas orės gjashtė qyteti
    rizgjohej plot ritėm.
    Kishte mjaft tė tjerė si ai tė pastrehė.Tė huaj jokomunitarė (
    kryesisht afrikan), tė droguar e nuk mungonin as ata mė tė
    tmerrshmit hajdutėt dhe shitėsit e drogės.
    Ndryshimi i tij me tė tjerėt qėndronte edhe nė faktin qė nė
    pėrgjithėsi tė tjerėt ( tė pagjumėt e tė pastrehėt ) rrinin nė grupegrupe,
    ndėrsa ai pėrherė i vetmuar me tė pandashmen ēantė tė
    shpinės. Ēantėn tjetėr, atė mė tė madhen e kishte mbyllur nė
    stacion. Si nė ēdo stacion tė madh treni gjendeshin edhe kasetat me
    ēelės pėr tė futur bagazhet. Shkonte ēdo ditė pėr tė paguar tarifėn
    24-orėshe me ato pak tė holla qė i kishin mbetur nga Belgjika,
    madje pėr atė tarifė ishte i detyruar tė hiqte dorė edhe nga diēka
    pėr tė ngrėnė. Natyrisht qė s’mund tė bėnte ndryshe, sepse po ta
    mbante valixhen me vete nėpėr rrugė do tė qe rėnduar pa dyshim.
    Gjithnjė vetėm u shmangej tė gjithėve. Nė natėn e qytetit
    bėnin pjesė edhe prostitutat. Rrugicat e tyre me drita te kuqe
    shquheshin nga larg, lehtėsisht nė errėsirė. Ishin ato vajzat e
    famshme tė vetrinave tė Amsterdam-it, tė cilat dukeshin mė tepėr
    si manekinė tė dyqaneve. Ato ishin rrugicat mė tė populluara
    38
    natėn, e gumėzhinin nga klientėt ose kurreshtarėt, shumica e tė
    cilėve qenė turista tė huaj.
    Kishte kaluar disa herė atje, e disa nga vajzat ishin vėrtetė
    magjepsėse.Shihte burrat qė dilnin nga apartamentet e vajzave,
    “dyqanet e seksit “ por nuk mund tė kuptohej lehtė nėse ishin tė
    kenaqur apo jo, ndonėse kjo gjė nuk e shqetėsonte aspak. Kur
    burrat hynin nė “Dyqan “ ato tėrhiqnin perden e kuqerremtė pėr tė
    mos u parė nga jashtė. Nė kėtė mėnyrė tė tjerėve qė ndodheshin
    nga ana e kundėrt e perdes u ngelej e “ drejta “ qė tė prisnin ose tė
    imagjinonin skena erotike. Albert Vjosa kishte fantazira krejt tė
    ndryshme nga ato tė tė tjerėve. Ai po fantazonte sesi mund tė
    ngopej me bukė e sesi do tė arrinte tė flinte nė njė krevat. Jo njė
    krevat tė zgjedhur, por nje dosido, mjaftonte qė tė shtrihej e flinte
    gjumė. Mė nė fund.
    Kėto ishin netėt e tij atje anės oqeanit Atlantik, nė skajin
    perėndimor tė Evropės. Duke qenė njė qytet plot ujė, kanale tė
    lundrueshėm, lagėshtira ishte mbytėse. Natyrisht qė trembej pak se
    mos ndonjė nga grupet e natės i binte mė qafė e pėr kėtė tregohej i
    kujdesshėm nė ēdo hap, pasi nė ēdo hap mund tė ndeshte tė keqen.
    Diēka qė do t’i shkaktonte pasoja tė padėshiruara.
    Jeta e rrugės ishte jashtė mundėsive tė tija, e papėrballueshme
    pėr forcėn e tij, prej njeriu tė pakalitur shumė me jetėn e rrugės.
    39
    Nė njė ditė plot shi njohu njė grua tė cilėn e shihte pėr herė tė
    dytė nė tė njėjtin lokal. Po pinte kafe nė klub me monedhat e fundit
    qė i kishin mbetur nė xhep. Disa herė mendoi qė kjo mund tė ishte
    kafeja e tij e fundit nė atė qytet, por s’donte t’a besonte, nuk i
    pėlqente t’a besonte ndonėse s’dihej nese do t’ia dilte mbarė tė
    sistemohej atje.Vetė fjala “Sistemim” i dukej tepėr e gjatė, pėr t’u
    shqiptuar, edhe pse nė njė farė mėnyre mund tė shqiptohej, por
    sigurisht mė tepėr sesa kėto lojra gjuhėsore tė bėra nė mendjen e
    tij, vėshtirėsia e mirėfilltė, ajo mė e rėndėsishmja nė atė moment
    ishte tė sistemohej, t’i largohej rrugės e tė realizohej “ fantazia” e
    njė krevati, ushqimit …..
    Gruaja e saponjohur fliste papushim. Ishte njė mospushim sė
    foluri i mundimshėm pėr veshėt e tij. Ai pėrgjigjej shkurt pa
    dėshirė derisa e vėshtroi dhunshėm, vėshtrim nė tė cilin s’kuptohej
    nėse donte ta rrihte gruan apo ta pėrdhunonte. Mbase s’ishte asnjė
    nga tė dyja kėto, por tek gruaja vėshtrimi pati bėrė njė efekt tė
    tretė; eksitimin! Sytė i ndriēuan plot qejf, siē duket ishte nga ato
    gra qė u pėlqejnė burrat tigra, tė ashpėr, tė vendosur etj…. .
    Gabohej. Ai s’ishte i tillė nė karakter. Mė nė fund ai ndryshoi
    qėndrimin disi tė egėr dhe mori fjalėn. Kėsaj here ishte ai qė
    s’mbaronte sė foluri, ndėrsa ajo dukej e lumtur, dhe fluturoj nga
    gėzimi kur ai midis koktejit tė fjalėve anglisht-gjermanisht fuste
    40
    edhe ndonjėrėn nga pak fjalėt qė kishte mėsuar ato ditė nė gjuhėn
    hollandeze.
    Vazhdoi kėshtu derisa ajo e qerasi me njė kafe te dytė, ngaqė
    donte tė zgjaste bisedėn, e ai paturpėsisht i kėrkoj edhe njė konjak.
    Prej ditėsh po ėndėrronte njė pije alkoolike pėr ta ngrohur nga tė
    ftohtit. Klientėt e tjerė tė kafenesė po prisnin tė pushonte shiu, i cili
    dukej sikur as qė kishte ndėrmend tė ndėrpritej. Atij iu duk ogur i
    mirė qė arriti tė pinte njė tjetėr kafe nė Amsterdam, kur iu kujtua se
    ē’kishte menduar pak mė parė.
    - Nėse ti dėshiron, unė tė shoqėroj pėr nė shtėpi? tha gruaja
    kur mori vesh prej tij qė ai s’kishte makinė te parkingu prapa
    lokalit.
    Zėri i saj dukej sikur pyeste : - A ke shtėpi? Nga pamja e
    jashtme e atij mund tė dyshoje pak qė s’kishte banesė, pasi
    mungesa e kushteve minimale, kishte bėrė punėn e vet.
    - Unė nuk kam shtėpi kėtu – tha ai – shtėpia ime ndodhet larg
    kėtij qyteti, i cili ėshtė dhe stacioni im i fundit, sepse po ta
    shikojmė hollėsisht kėtu ėshtė njė nga skajet e Evropės, prandaj
    s’mund tė kem stacione tė tjerė. Nė zėrin e tij ndihej malli pėr
    shtėpinė atje larg nė Shqipėri. Pastaj shtoi duke qeshur – Harrova
    tė tė them se kam edhe njė mundėsi tjetėr, tė hidhem me not nė
    Angli.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:54

    41
    Ajo s’qeshi aspak. Krejt serioze dukej disi e prekur,
    mallėngjyer nga fjalėt e djaloshit qė kur kishte qeshur me batutėn e
    fundit pėr tė notuar drejt Anglisė, pikėrisht e qeshura i kishte
    rikthyer shkėlqimin nė fytyrė, duke e “mposhtur” pėrfundimisht
    gruan e cila ishte tė paktėn dhjetė vjet mė e madhe se ai, nė atė
    moshė kur u pėlqejnė djemtė mė tė rinj sesa vetja, ndoshta pėr
    freskinė e tyre apo pėr faktin qė femra s’donte tė pranonte qė po i
    ikte mosha. Duhet tė ishte pak a shumė njėfarė sfide me moshėn,
    me vitet qė iknin e dėshirėn pėr tė ngelur pėrherė tė rinj, tė paktėn
    nė mendje.
    - Po si ja bėn? Ku fle? pyeti ajo me kuriozitetin e natyrshėm
    femėror.
    - Fle jashtė, ngandonjėherė.Them ndonjėherė pasi jo gjithnjė
    kam mundėsi. Ha bukė njė herė nė 24-orė, por tashmė jam mėsuar,
    nuk dua mė tepėr – tha ai. Kuptohej qė gėnjente kur thoshte "nuk
    dua mė tepėr". Megjithatė mė tepėr se genjeshtėr, ishte njė lloj
    ngushėllimi. Gruaja dukej e
    merakosur pėr djaloshin, e befas i tha atė mė tė papriturėn, mė tė
    pabesueshmen pėr Albertin.
    - Nė qoftė se ti do? Unė mund tė tė strehoj nė banesėn time pėr
    ca ditė.
    42
    - Unė jam Helga - u prezantua ajo me mjaft vonesė.
    - Albert - gėzohem shumė!
    - Gėzohem qė u njohėm!- tha ajo duke i shtrėnguar dorėn.
    Banesėn e kam tė vogėl, por gjejmė vend edhe pėr ty- tha
    Helga
    Ishte i ēuditur pėr kėtė ftesė tė papritur por s’mund ta
    refuzonte.
    “ si ka mundėsi qė po mė fton nė shtėpi, kur ne sapo jemi
    njohur?! ndofta ka nevojė pėr njė djalė tė ri, tė freskėt! Nė fakt
    shumė gjėra nė botė bėhen veē pėr seks. Pėr njė orgazėm tė
    bekuar” mendoi me shpejtėsi ai.
    Me kėto dyshime nė kokė hipi nė veturėn e zonjės e cila fliste
    vazhdimisht me njė anglishte shumė tė rrjedhshme.
    I tregonte pėr punėn e saj nė njė agjensi turistike. Albert Vjosa
    e dėgjonte pa vėmendje.
    U rehatua nė shtėpinė e femrės bujare. Ajo e kishte shoqėruar
    edhe te stacioni pėr tė marrė ēantėn me tesha.
    Pasi bėri dush e ndėrroi teshat ajo i pėrgatiti njė ēaj tė ngrohtė.
    Helga e pyeste plot kuriozitet. Donte tė dinte shumė gjėra nga jeta
    e tij. Nė njėfare pike ajo u duk paksa e habitur kur vėrejti qė
    Alberti ishte jo vetėm njė emigrant i pastrehė por edhe njeri me
    dije, kulturė. Zakonisht shtypi, televizionet, radiot i quanin tė huajt
    43
    me lloj-lloj emrash psh: refugjatė, klandestin, emigrantė etj,.Vetėm
    se njė fjalė e harronin mjaft shpesh. E ēfarč u kushtonte t’i quanin
    dhe konsideronin si njerėz?
    - Qėnke djalė me horizont!- tha Helga me admirim. – Nė ēfarė
    niveli ėshtė shkolla te juve?-
    Alberti u mendua pak dhe tha: - Shkolla nė Shqipėri ėshtė ose
    tė paktėn ishte nė nivele tė mira. Qe njė nga tė paktat gjėra tė mira
    qė bėri ish-diktatura komuniste. Nė kėtė periudhė qė jetoj nė
    Perėndim, falė asaj shkolle nuk ndihem inferior, ose mė pak i
    menēur nga tė tjerėt, cilado qoftė pashaporta e tyre.
    Pati njė moment heshtjeje, mė vonė ajo foli:- A hamė darkė?
    U desh pak kohė qė ajo tė gatuante diēka tė thjeshtė pėr tė
    ngrėnė.
    Ndėrsa po darkoheshin Albertin po e kėpuste gjumi dhe
    menjėherė pas darkės atė e zuri gjumi mbi divan duke parė TV.
    Duhet tė kishin kaluar vetėm pak minuta kur ai u zgjua i
    trembur ngaqė ndjeu qė dikush po e prekte.
    Pa Helgėn perballė qė i buzėqeshte. – Eja!- tha ajo e me njė
    lėvizje tė kokės i tregoi drejtimin ku duhet tė ndodhej dhoma e
    gjumit. Do tė flinin sė bashku. - Mė pėlqeve sapo tė pashė herėn e
    parė!- Tha ajo. Ai u shtri plot qejf nė krevatin e Helgės ndėrsa ajo
    44
    po zhvishej.” Tė paktėn tė ishte mė e bukur! “ tha me vete ai nė
    momentin kur ajo u zhvesh krejt.
    Kur i doli gjumi nė mėngjes ajo nuk ndodhej nė shtėpi. “
    sigurisht ka vajtur nė punė “ tha me vete. Ndihej nė formė tė mirė
    atė mėngjes. U mundua pak nė kuzhinė pėr tė gjetur diēka pėr tė
    ngrėnė e mė pas bėri kafen.
    Dita qe tejet e mėrzitshme, ndofta ngaqė ditėve tė fundit ishte
    mėsuar tė qėndronte rrugėve dhe qėndrimi brenda katėr mureve tė
    shtėpisė pothuajse e bezdiste. Kaloj pak kohe duke parė TV, por
    edhe kjo e mėrziti shpejt, atėherė papritur i lindi dėshira tė
    shkruante nė ditarin e tij.
    I DASHUR DITAR
    Kėtė natė fjeta me njė grua tė panjohur dhe unė e di, e ndiej
    brenda meje qė gabova.
    Gabova sepse ajo s’mė pėlqen aspak. Kjo grua mė strehoi, mė
    dha ushqim, u tregua shumė bujare me mua. Mbrėmė para se te
    45
    flinim s’mund t’i thosha jo epshit tė saj. M’u duk shumė e uritur
    pėr seks po aq sa ē' isha unė i uritur pėr bukė. U pėrpoqa ta kėnaqja
    pa u kėnaqur pėr vete, e si mund tė argėtohesha!?
    M'u duk si sakrificė e tepėrt, sidomos pėr arsyen qė ndihesha
    tejet i dėrrmuar nga jeta ime e rrugėve.
    Ajo nuk ėshtė e bukur, ėshtė mė e madhe nė moshe se unė.
    Jam i inatosur me fatin, me veten qė arrita deri nė kėtė pikė.
    Mė duket vetja si i shitur pėr njė copė bukė. Nuk e di se deri
    kur do tė mė duhet tė kėnaq epshet e saj. Kam nevojė pėr njė
    shtėpi, ushqim dhe mė duket se po i paguaj me njė ēmim tė
    shtrenjtė.
    ASKUSH NUK TĖ DHURON DIĒKA NĖ KĖTĖ QYTET
    MADH …………
    Helga i telefonoj dy herė gjatė ditės nga zyra e punės.
    Nė mbasdite u kthye e sapo hyri i tregoi dhuratat qė i kishte
    blerė. Ishin tesha tė reja.
    - Faleminderit!- je shumė e sjellshme!- tha ai i kėnaqur.
    - Do hamė darkė nė restorant me disa shoqet e mia.
    - Shumė mirė! - tė them tė drejtėn u mėrzita pak kėtu brenda
    vetėm.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:54

    46
    - Pse nuk i provon kėto rrobat qė tė solla?
    - do tė shkrep ndonjė fotografi pėr kujtim.- tha ajo plot
    buzėqeshje.
    Ashtu bėnė.
    Darka nė restorant ishte e shijshme. Pas nje ndrojtjeje tė
    natyrshme fillestare qė kaloi shpejt, Alberti filloi tė ndihej mirė nė
    shoqėrine e grave. Mori pjesė nė bisedėn e grave qė flisnin pėr
    ushqimin. Ai kuptonte disi nga kuzhina, pasi viteve tė fundit i ishte
    dashur tė gatuante, sepse s’kishte zgjidhje tjetėr.
    I ndiente shikimet e femrave mbi tė, por kjo jo vetėm qė s'e
    bezdisi pėrkundrazi e pėrkėdheli ne sedėr. Alberti prej kohėsh ishte
    mėsuar me shikimet eksploruese tė vajzave plot me dėshirė e zjarr.
    Atė mbrėmje ai i veshur me rrobat e reja dukej mė joshės se
    zakonisht. Ai qe djalė i hijshėm.
    Kur u kthyen nė banesė, Helga i tha: - Je shumė i ėmbėl!-
    shoqeve tė mia u pėlqeu darka me ty, me ne- i shqiptoj fjalėt nė
    mėnyrė ēapkėne dhe i hodhi duart rreth qafės.
    Ishte e lehtė tė kuptohej qė ajo u ishte mburrur shoqeve me
    dashnorin e saj tė ri. Sidoqoftė ato fjalė i bėn efekt tė mirė dhe e
    puthi gruan sikur tė donte ta falenderonte pėr mbrėmjen e
    kėndshme, atė mė tė bukurėn nė atė qytet. Kėsaj here ai ndihej nė
    47
    formė tė mirė fizike, dhe pėr herė tė parė nė jetėn e tij e trajtoi pak
    egėrsisht, dhunshėm ashtu si asnjėherė mė parė me femrat. I dha
    edhe disa shuplaka tė admirueshme te vithet, kofshėt, bile i shkuli
    edhe flokėt, por kjo sjellje nė vend qė ta dėmtonte apo fyente
    Helgėn , e lumturoi atė sikur prej kohėsh tė kishte pritur njė
    marrėdhėnie me njė burrė tė vėrtetė, ose tė ēmendur.
    - kam nevojė pėr ty- tha ajo duke e pėrkėdhelur.
    - edhe unė.
    - gėnjeu ai dhe nė atė moment ndjeu dhimbje koke e marrje
    mendsh.
    E kuptoj qė ishte dehur mė parė nė restorant. Ajo kishte
    pėrfituar natėn e parė ėmbėlsinė e tij, ndėrsa tė dytėn egėrsinė qė
    papritur i erdhi nga dehja ose inati qė ndodhej ende nė krahėt e
    asaj.
    I dashur ditar
    Mė vjen turp pėr atė qė po bėj.
    48
    Prej dy javėsh banoj te Helga e janė dy javėt e turpit tim.
    As vete se di se si po e bėj kėtė turp dhe, deri kur do ta bėj??
    AJO dhe mikeshat e saj organizojnė festa tė ndyra, kjo ėshtė
    njė shtėpi e shthurur.
    Para dy ditėsh ishte skandaloze fare. Fjeta me dy gra
    njėkohėsisht. Nuk duhet tė ishin nė rregull nga trutė sepse njėra
    prej tyre deshi tė mė vinte prangat, sepse sipas saj kėshtu do tė
    bėhej mė “djegėse” situata.
    Nuk i pranova prangat dhe u bėra gjėra tė tjera ndėrkohė qė
    Helga na shihte pa e fshehur kėnaqėsinė.
    Kryem marrėdhėnie si nėpėr filmat porno.
    Helga ma kishte thėnė qartė se po tė mos bėj siē thotė ajo do tė
    mė duhet tė largohem qė kėtu.
    “ Lojrat dashurore janė kulmi i erotizmit” mė thotė ajo
    shpeshherė.
    Mund tė jetė edhe e vėrtetė pėr dikė, por ky nuk ėshtė rasti im.
    Jam i pamėsuar me kėsi lojra.
    Pasi u larguan femrat e “lojės” Helgės i kėrkova disa para pėr
    tė blerė rroba tė reja. Kėto tė holla do tė mė nevojiten kur tė iki
    prej kėtej.
    Unė vėrtetė kam nevojė pėr njė banesė por jo nė kėtė mėnyrė,
    kaq fyese pėr mua qė para se tė mbėrrija kėtu kisha bėrė dashuri
    49
    vetėm me vajzat qė dashuroja me gjithė zemėr. Unė ende dashuroj
    vajzėn qė braktisa paturpėsisht nė Belgjikė.
    Kjo grua po mė shfrytėzon, po pėrpiqet tė mė kthejė nė
    skllavin e saj. Duhet patjetėr tė gjej njė rrugėdalje, tė mbrohem, t'ia
    mbath nga sytė kėmbėt.
    Ah kjo fjala “ iki “ mė tundon shumė. Ikja do tė ishte shpėtimi
    im, e ku tė shkoj ? Dua tė rifitoj dinjitetin tim qė ma hoqi
    vėshtirėsia e kėtij momenti dhe e kėtyre viteve tė fundit qė ndonėse
    mė ndryshuan shumė, mė grabitėn diēka, njėkohėsisht mė dhanė
    shumė, mė tepėr se ēdo shkollė tjetėr. Mė dhanė plot bujari atė mė
    tė vlefshmen; Pėrvojėn.
    Ndihem i shfrytėzuar.Varfėria ėshtė shfrytėzuesja ime mė e
    madhe, e fatkeqėsisht, jo vetėm pėr mua …… !
    50
    Ditar
    Ajo mė organizoi “lojė” tjetėr. Mė ēoj tė flija nė hotel me njė
    turiste.
    Siē mė tha, bėhej fjalė pėr njė shoqen e saj qysh nga vitet e
    shkollės, dhe kur vinte nė Amsterdam nga njė qytezė jo fort e
    largėt, kėrkonte emocione tė reja me meshkuj tė tjerė, pasi me
    bashkėshortin qe nė krizė.
    "Kur i tregova fotografinė tėnde asaj i pėlqeve sė tepėrmi, e
    sidomos sytė e tu". Mė tha ajo
    Nuk e dija qė fotografia ime kishte pėrfunduar midis shoqeve
    tė Helgės!! Qysh nga fėmijėria jam "viktimė" e syve tė bukur dhe
    qerpikėve tė gjatė. Nuk e di nėse sytė e bukur po mė ndihmojnė nė
    jetė apo po mė shkatėrrojnė? Ndofta janė pak qė tė dyja bashkė?!
    Ajo mė bindi tė shkoja ndėrsa nė mendjen time bėra llogarinė
    qė kėsaj here do tė ishte hera e fundit dhe do tė ikja. Pasi tė merrja
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:55

    51
    me pak stil ndonjė lekė nga mikesha e re, do tė zhdukesha. Pėr tė
    jetuar nė kėtė qytet nevojiten para, kėshtu qė kur tė ikja nga Helga
    duhet tė kisha pare pėr tė siguruar shpenzimet pėr ushqim e hotel tė
    paktėn pėr 4-5 ditė.
    Prej hallit njeriu bėn gjėrat mė tė paimagjinueshme, ose tė
    paktėn ato gjėra qė s’i kishte imagjinuar para se tė gjendej nė hall.
    Mikesha e re mė trajtoi mirė. Nuk pati kėrkesa tė shumta e kjo
    e ma lehtėsoj natėn nė hotelin e bukur qė kishte zgjedhur.
    Kjo nuk mjaftoi pėr tė mė qetėsuar ndėrgjegjen e turrbulluar.
    U largua nga Helga dhe e ndjente veten tė lumtur.
    “Lumturia s'ka ēmim, qėndron nė thellėsi tė shpirtit, jo nė
    shumėn e tė hollave qė ke nė llogarinė bankare”
    I kujtoi kėto fjalė tė cilat duhet t’i kishte lexuar nė ndonjė
    libėr,vite mė parė ose qenė vetėm fjalėt qė polli truri i tij.
    Ē’njerėz tė degjeneruar jetojnė nė kėtė botė! tha me vete kur
    mendjen e tij e pėrshkuan disa ngjarje tė ditėve tė fundit.
    Alberti mendonte se: kur nuk arrin tė lidhesh me njeriun qė
    dashuron, ka rrezik tė shndėrrohesh nė njė makinė seksi.
    52
    U kujtua pėr dy-tri vajza qė kishte dashur pėrnjėmend, por pa
    sukses.Vetėm zhgėnjime. Ndofta kishte dhe ai pjesėn e fajit nė ato
    zhgėnjime tė trishtueshme, veēanėrisht herėn e fundit nė Liezh.
    S’mund tė harronte letrėn qė i kishte shkruar dikur njė ish e
    dashura e tij. Ishte nga ato vajzat e viteve tė adoleshencės me tė
    cilat maksimumi qė mund tė realizoje, qe vetėm njė puthje.
    “ do tė doja tė tė shihja edhe nje herė tė veshur me ato rrobat e
    zeza qė tė shkojnė shumė, qoftė edhe pėr tė fundit herė, sepse mė
    pėlqen shumė.”
    Ishte letra e fundit prej saj dhe si ēdo herė tė fundit, njerėzit
    pėrpiqen tė bėjnė diēka pėr sė mbari, prandaj dhe ajo letėr qe jo
    vetėm e fundit por edhe mė e bukura! Vetėm njė gjė donte vajza; ta
    shihte prapė ashtu siē i pėlqente asaj, tė veshur me teshat qė ajo i
    preferonte, por duke shprehur disa fjalė ndarėse, largimi “ ndoshta
    pėr tė fundit herė” s’mund tė pretendonte tepėr.Ajo nuk pati rastin
    t'a shihte pėrsėri, dhe ai pėr kėtė s’kishte asnjė faj.
    Ndonjėherė pėr tė ngushėlluar vetėveten ai provonte tė besonte
    s’e dashuria nuk ekzistonte aspak.
    Ekzistonte vetėm pasioni, kėnaqėsia e marrėdhėnies seksuale.
    Natyrisht i mendonte kėto nė momentet zhgėnjimit, humbjes.
    Nė botė jeton gjithmonė njė njeri me tė cilin mundemi, dhe ja
    vlen tė dashurohemi.
    53
    “kur njė dashuri mbaron, ajo shndėrrohet nė urrejtje” I kishte
    thėnė vite mė parė njė vajzė qė ai njihte.
    “Jo. Nėse ti mund tė urresh tjetrin do tė thotė se nuk je nė
    gjendje tė duash askėnd” ishte pėrgjigjur Alberti dhe gjithė lezet
    kishte kėrkuar leje tė largohej, sepse ai s’mund tė dėgjonte idera,
    filozofira tė tilla qė flisnin pėr gjėnė mė tė pavlerė, mė tė
    panevojshme; Urrejtjen.
    Pėr disa ditė rrjesht kėrkoj punė. Hynte nė ēdo lokal, doli nė
    periferi tė pyeste nėpėr ofiēina, etj., etj.
    S’po gjente punė, e nė dy raste nuk e punėsuan ngaqė ishte pa
    dokumente. Punėdhėnėsit trembeshin, ose nė rast se nuk
    trembeshin, respektonin ligjin.Pa leje qėndrimi s’mund tė ecej
    pėrpara nė mėrgim. Kishte pėrshkuar kilometra tė shumta pėr tė
    kėrkuar punė dhe s’kishte patur fat.
    Flinte nė hotel me paratė qė i tepruan nga ato qė i jepte Helga
    pėr tė blerė veshmbathje etj. Pėr fat qe treguar i shkathėt dhe kishte
    pėrfituar pak lekė. Nuk mendonte se kishte kryer aspak vjedhje,
    pėrkundrazi! I pati merituar ato pare.
    Alberti po pėrjetonte njė situate tepėr kritike. Paratė po i
    shpenzonte dhe s’do tė dėshironte tė rifillonte nga e para, dreka nė
    mensėn e tė pastrehėve dhe fjetja nė lulishte.
    Befas mori njė vendim qė s’hynte fare nė planin e tij fillestar.
    54
    “Do provoj mundėsine e fundit, do kėrkoj strehim politik.
    Kėsaj here do them tė vėrtetėn, do t'ju rrėfej se vij nga Shqipėria
    dhe jo nga Kosova paēka se dihet qė kėshtu kam pak shanse tė
    qėndroj kėtu sepse nė Shqipėri ėshtė demokraci, ndėrsa nė Kosovė
    ēfarč nuk ndodh ….. .
    E provoj njėherė, po mė kthyen s’ka problem. Nuk dua tė
    qėndroj kėtu dhe tė fle rrugėve; Dua njė jetė normale.
    Kėto shkruajti nė ditar para se tė hipte nė trenin qė udhėtonte
    drejt Zevenar-it. Atje gjendej njėra nga qendrat pėr regjistrimin e
    refugjatėve.
    U paraqit nė qėndrėn e grumbullimit tė refugjatėve e bėri
    kėrkesėn pėr strehim politik, paēka se nuk kishte asnjė arsye
    politike.
    Nė qėndrėn e tė huajve zyrtarėt hollandez tė ministrisė sė
    drejtėsisė merrnin nė pyetje pėr 24 - orė e pastaj merrnin vendimin
    e tyre, rrufe. Ishin shumė tė shpejtė nė marrjen e vendimit nėse i
    huaji do tė pranohej apo dėbohej, por pikėrisht nguti i madh i
    shtynte qė tė merrnin nė ndonjė rast, ndoshta vendime tė gabuara.
    Gjatė 24-orėve refugjatėt intervistoheshin 4-5 herė me
    ndėrprerje, madje edhe nė orėt e natės. Atje gjendeshin zyrat e
    ministrisė sė vetme nė botė (ndofta) qė punonin me tre turne.
    55
    Intervista i pėrngjante mė tepėr hetuesisė dhe kėtė ngjashmėri
    e shtonte me tepėr fakti se qendra e refugjateve ishte si njė
    kazermė ushtarake e rrethuar me tela me gjemba. Policėt e shumtė
    nuk lejonin askėnd tė dilte nga kazerma.
    Alberti pati menduar se kjo ishte njė formė arresti, mungonin
    vetėm prangat, por nuk ishte e thėnė qė prangat tė mungonin pėr
    shumė kohė.
    Kishte tė ngjarė qė ky “arrest” i pashpallur tė ishte njė veprim
    kundėr konventės ndėrkombėtare mbi tė drejtėn e njeriut.
    S’ishte hera e parė qė ai kėrkonte azil politk, por askund mė
    parė nuk e trajtuan si tė burgosur.
    E intervistuan pesė herč. Pyetjet ishin tė njėjta. Zyrtarėt
    provonin tė kuptonin nėse ai gėnjente. Tashmė qe mėsuar me kėsi
    intervistash dhe me pėrdorimin e fjalėve tė pėrzgjedhura i shtangu
    pak zyrtarėt.
    Natyrisht qė ai rrente pėr arsyet politike qė e detyronin tė
    largohej nga vendlindja, megjithatė kėsaj here rrente shumė herė
    mė pak sesa herėt e tjera qė kishte lypur azil politik. Ai ishte i
    detyruar tė gėnjente, ngaqė historia, fati, qe treguar pėrjetėsisht
    dorėshtrėnguar me popullin shqiptar. Kjo, ėshtė e vėrteta e madhe,
    fatkeqėsisht!
    56
    Pjesė e vogėl nga intervista:
    - Pėrse zgjodhėt Hollandėn pėr t’u strehuar?
    - Unė besoj nė qeverinė dhe popullin e emancipuar hollandez,
    prandaj jam i bindur qė ju do i kuptoni arsyet e mia qė mė
    shtrėnguan tė braktisja vendin tim.
    - Si mbėrritėt deri kėtu? Nga kaluat, cilat vende pėrshkuat ?
    - Nuk kam parė asgjė, nuk e di! Kam hipur nė pjesėn e
    mbrapsme tė njė kamioni nė Durrės dhe zbrita kėtu. Kam zbritur
    nga rimorkoja e kamionit disa herė natėn, por s’dija ku ndodhesha.
    Shoferi nuk jepte shpjegime.
    - Pse e fshihni tė vėrtetėn, ju e dini shumė mirė nga kaluat,
    emrin e shoferit ose targėn e automjetit.
    - Unė s’di asgjė, isha i fshehur prapa kamionit dhe u torturova
    nga udhėtimi
    - Pėrse nė ēantat tuaja gjetėm veshmbathje tė prodhuara nė
    Gjermani? Ju jeni i veshur kryekėput me rroba gjermane dhe keni
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:56

    57
    mbathur kėpucė tė shtrenjta! Madje keni edhe ca veshmbathje tė
    prodhuara nė Hollandė.
    Policėt kishin kontrolluar me shumė imtėsi teshat e tij, nėpėr
    xhepa, kuletėn. Para se tė dorėzohej nė kazermė ai kishte grisur
    lejen e qėndrimit tė pėrkohshėm nė Belgjikė dhe e kishte flakur te
    koshi i plehrave bashkė me njė kartė telefoni belge.
    - Kėpucėt dhe teshat m'i kanė dėrguar dy shokėt e mi tė
    ngushtė nga Gjermania.
    - Ku ndodheshit ju Zoti Vjosa para 2 muajsh mė datėn 14, nė
    mėngjes herėt? pyeti zyrtari.
    Ai u trondit. Ata e dinin qė ai kishte qenė nė Belgjikė dhe
    rregullat e ndalonin kėtė, pasi njė person qė ka kėrkuar strehim
    politik nė njėrin nga vendet e Bashkimit Evropian s’ka tė drejtė tė
    lypi strehim nė njė shtet tė dytė tė BE-sė (Traktati Shenghen).
    Sigurisht qė me shenjat e gishtave e kishin identifikuar. Kjo
    ishte mė e lehtė pėr t’u arritur pasi si nė Belgjikė dhe nė Hollandė
    kishte deklaruar tė njėjtin emėr, moshė etj… . Nuk kishte gėnjyer
    dhe ndershmėria dukej se nė disa raste nuk hynte hiē nė punė.
    58
    “po sikur ta dinė qė kam jetuar edhe nė Gjermani “ mendoi ai,
    e uroj qė kompjuteri tė mos zbulonte asgjė mė tepėr, sepse edhe
    kaq, mjaftonte e tepronte.
    - Nuk mė kujtohet se ku ndodhesha para dy muajsh.- u pėrgjigj
    djali pa ditur ē'tė thoshte.
    Pyetjeve nė lidhje me arsyet e ikjes nga atdheu u qe pėrgjigjur
    mjaft mirė, dhe sikur ata mos tė kishin zbuluar historinė belge,
    ndofta do t'ua kishte hedhur.
    - Prej pamjes tuaj tė jashtme shihet se keni kohė qė jetoni
    jashtė Shqipėrisė, dhe ju duhet tė kujtoheni se ku gjendeshit mė
    datėn 14 janar, ora shtatė i mėngjesit.
    - Ndodhesha nė Bruksel- tha ai - atė ditė, me shpresėn dhe tė
    drejtėn pėr tė mbijetuar - u pendua pėr fjalėn “ mbijetoja” pasi
    mund tė hapte telashe po tė ngjallte kurreshtjen e zyrtarit.
    Zyrtari pėr habi ndėrroj temė sikur tė mos kishte ndodhur
    asgjė. Nė fund tė fundit tashmė e kishte konfirmuar atė kryesoren;
    Belgjikėn.
    - dėshironi ēaj apo kafe?- pyeti papritur burri, plot mirėsjellje.
    - kafe, ju lutem!- tha Alberti pa ndrojtje. Gjatė intervistave e
    kishin qerasur pėrherė me kafe e ēaj.
    59
    Hollandezėt, donte apo s'donte Alberti, gjithsesi tregonin pėr
    dreq, shumė klas.
    Ministria e drejtėsisė e refuzoj kėrkesėn e Albertit.
    Pak mė vonė dy automjete lėvizėn oborrin e kazermės. Dy
    grupe refugjatėsh tė rrethuar nga rojet e kazermės dolėn nė oborr.
    Ai vuri re se njėri nga furgonat ishte normal, ndėrsa tjetri ishte
    furgon policie. Grupi i parė i tė huajve hipi nė furgonin normal qė
    do t’i ēonte nė kamp refugjatėsh. Ndėrsa grupi i dytė ku bėnte
    pjesė edhe Alberti hipi nė automjetin e policisė, nė tė cilin
    natyrisht s’mund tė udhėtoje pa pranga nė duar.
    Zyrtarėt i kishin thėnė se do ta izolonin derisa tė merrnin njė
    vendim tė dytė pėr tė, qė do tė ishte sigurisht riatdhesimi. Zėri i
    tyre i kishte ngjarė jo vetėm i pamėshirshėm, por edhe ngadhnjyes
    ………
    Menjėherė ai kishte kėrkuar njė avokat mbrojtės (avokati pa
    pagesė qė ofronte ministria)
    Njė burrė serioz rreth tė 50-ave iu prezantua si avokat. Nė
    vend qė tė dėgjonte ankesat/kėrkesat e Albertit, ai i bėnte tė njėjtat
    pyetje si zyrtarėt e intervistės. Zgjati pėr rreth 20 minuta biseda
    hetuese me mbrojtėsin, derisa ai humbi durimin. E kuptoi qė biseda
    me avokatin ishte vetėm formalitet pėr hir tė respektimit tė ligjit.
    60
    - Zoti avokat!-tha Alberti plot zemėrim.
    - Ju jeni avokat apo hetues? – Pse nuk mė pyesni ēfarė dua unė
    prej jush? Unė dua tė dal prej kėtu dhe tė mė lejoni tė rikthehem nė
    Belgjikė ku unė ende kam leje qėndrimi tė pėrkohshme, ose mė
    jepni 24 orė afat pėr tė lėnė Hollandėn vullnetarisht.
    - Dėgjoni! vazhdoi ai pa pritur pėgjigje. Kėto gjėra qė po mė
    ndodhin mua ka tė ngjarė tė jenė e paligjshme ose tė paktėn, fyerje
    pėr tė drejtat e mia njerėzore.
    Nuk i njoh mirė ligjet, pasi kjo ėshtė puna juaj, por mendoj se
    asnjė ligj s’mund tė lejoj burgosjen e njė njeriu te pafajshėm. Po
    mė mohohet e drejta ime pėr tė jetuar i lirė. Besoj se s’ka ligj qė tė
    mbroj diskriminimin. Juve nėpėrkėmbni lirinė e njerėzve me njė
    mijė halle. Nė sytė tuaj tė akullt unė shoh qė bėni njė padrejtėsi.
    - Ne kemi ligjet tona Z. Vjosa, dhe tregoni pak respekt pėr
    avokatin tuaj - tha avokati me zė tė lartė.
    - Natyrisht- tha Alberti me ironi.
    Ai pa se pėrkthyesi shqiptar qė pėrkthente bisedėn po
    mendohej, ndofta kujtonte edhe ai padrejtesitė qė mund t’ ishin
    bėrė.
    Alberti kėrkoj leje tė largohej, e ndėrsa po ikte iu kujtua njė
    fjali nga konventa e tė drejtave tė njeriut, dhe ja tha avokatit.
    61
    - Ēdo njeri ka tė drejtėn tė shkoj dhe tė jetoj nė vendin qė ai
    zgjedh.
    Nė fakt duhet tė ishte pak a shumė ky rregulli dhe logjika e
    jetės, por kushedi pėrse pėr shumicėn e popujve tė botės kėto tė
    drejta s’dukeshin askund, ose nė rastin mė fatlum mund t’i lexoje
    nėpėr letra, dhe kjo s’ishte pak.
    - Ju flisni bukur Z. Vjosa!- foli avokati plot qesėndi.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:56

    62
    Emigrantėt
    ēfarė kemi bėrė pėr t'u dashur?
    ēfarė kemi bėrė pėr t'u urryer?
    ēfarė kemi bėrė pėr tė vuajtur?
    ose pėr tė mos u gėzuar.
    ēfarė kemi mėkatuar para se tė lindnim?
    ēka duhet tė bėjmė pėr tė ndryshuar?
    pėrmirėsuar ose harruar
    vitet e vuajtjes, vetmisė, fyerjes
    Tė ėndrrave tė ndaluara
    dėshirave tė pergjakura
    ndienjave tė plagosura
    shpresave tė pavdekshme
    durimit tė shteruar
    emancipimit tė munguar
    dashurisė sė mohuar
    Nė kėte botė tė shfytyruar.
    63
    IZOLIMI
    Hera e parė nė burg.
    Ditėt e para ishin shumė tė vėshtira pėr Albertin. Minutat i
    dukeshin vite. Kishte nė brendėsi tė trupit njė ndjesi tė
    pashpjegueshme. Dy ditėt e para e mbyllėn nė qeli paraburgimi.
    Krejt i vetėm nė qeli dhe me ēarēafė prej letre. Drita e birucės
    mbetej ditė e natė ndezur. E nxirrnin njė orė nė ditė te njė dhomė
    pa tavan nga ku mund tė shihej qielli dhe tė burgosurit shkėmbenin
    ndonjė fjalė ose pinin duhan. Nė mėngjes rojet i ēonin nė banjėn e
    madhe pėr tė larė dhėmbėt etj, madje qe e detyruar edhe larja nė
    dush. Nė qeli nuk lejohej rripi i pantallonave, lidhėset e kėpucėve,
    ndaj edhe ēarēafėt qenė prej letre tė pėrpunuar. Masa sigurie pėr tė
    64
    evituar ndonjė ēmenduri nga tė burgosurit; Vetėvarjen. Ndėrsa pėr
    tė rruajtur mjekrėn pėrdorej makina elektrike dhe jo brisku.
    Pas 48- orėsh e transferuan nė burgun e madh, nė tė cilin koha
    kalonte disi mė mirė, pasi kishte plot njerėz pėr tė bėrė njė dorė
    muhabet e ndonjė lojė me letra ose shah njė herė nė javė. Madje
    merrnin nė birucė nga biblioteka edhe ndonjė libėr, kurse gazetat
    lexoheshin nė sallėn e bibliotekės. Ēuditėrisht gjendeshin edhe
    libra e gazeta nė shqip.
    E kishin urdhėruar tė zhvishej lakuriq dhe tė bėnte dush para
    se ta mbyllnin nė birucėn e burgut tė madh. Bashkė me 8-9
    meshkuj tė tjerė kishte qėndruar gatitu lakuriq pėrballė rojeve qė i
    kontrolluan edhe nė pjesėt mė intime tė trupit pėr tė parė nėse
    fshihnin ndonjė send. I erdhi turp nga lakuriqėsia e tij.
    Ēfarėdo fjale do tė ishte e varfėr, tejet e pafuqishme pėr tė
    shprehur atė qė pėrjeton njeriu nė ditėt e para nė qeli, por mė i
    vėshtirė bėhet shpjegimi kur bėhet fjalė pėr njė person tė
    pafajshėm nė burg. Ai po pėrpiqej tepėr tė kuptonte ku qėndronte
    gabimi, faji i tij, por nuk arrinte, dhe qe pikėrisht ky mosshpjegim
    e pafajėsi qė e bėnin tė vuante.
    65
    Ju kujtua me imtėsi konvikti i tė huajve nė Gjermani nė tė
    cilin kishte banuar pėr 2 vjet. Nė atė vendbanin kishte qėndruar mė
    gjatė se kudo ndaj e kujtonte edhe me pak nostalgji, ashtu si ēdo
    banesė tjetėr ku kalon njė pjesė tė jetės. Nė fakt ai largohej herė
    pas here nga konvikti dhe banonte nė shtėpi me qera sepse punonte
    dhe kishte mundėsi tė paguante qeranė, por pas pak javėsh pėr
    arsye tė ndryshme rikthehej tek banesa e azilantėve. Arsyeja
    kryesore e rikthimeve nė azil ishte se ai s'kishte tė drejtė nė atė
    periudhė tė banonte tjetėrkund.
    Rregullat e larmishme mbi refugjatėt ndryshonin nė ēdo Land,
    e mund tė dukeshin edhe absurde nė disa Lande.
    Ndėrtesa gjendej nė periferi midis fabrikave dhe duhet tė ecte
    10 minuta nė kėmbė pėr tė marrė tramvajin qė bėnte linjėn pėr nė
    qendėr tė qytetit. Atje kishte mėsuar tė gatuante sepse u jepnin
    paketa ushqimore dy herė nė javė, dhe njė sasi tė vogėl markash
    ēdo 15 ditėsh. Ishte faza e dytė e azilit. Nė fazėn e parė qė zgjaste
    rreth tre muaj i mbanin mė tė kontrolluar dhe ushqimin ua jepnin
    nė mensė. Faza e dytė ishte mė e pėlqyeshme sepse refugjatėt
    mund tė gatuanin sipas dėshirės dhe kishin mė pak kontroll nė
    shtėpinė e madhe shumėkombėshe, por kjo ndryshonte nga qyteti
    nė qytet, madje edhe nė tė njėjtin qytet qėllonte qė njėri nga
    konviktet e tė huajve mund tė quhej konvikt, e tjetri kamp
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:56

    66
    refugjatėsh i rrethuar me mur ose kangjella, e rojet gjermane me tre
    turne te hyrja.
    Rastisi nė njė konvikt disi liberal pa mure rrethues, ku njohu
    edhe ca njerėz tė mirė. Kur merrnin paketat ushqimore kryhej edhe
    "tregtia" e shkėmbimit tė ushqimeve nėpėr korridore e dhoma.
    Dikush kėrkonte miell pėr tė bėrė bukė dhe jepte bie fjala sallam.
    Ndonjė tjetėr jepte mish lope ose qumėsht nė kėmbim tė salsiceve
    apo frutave. Kurse refugjatėt Kurdė jepnin mishin e derrit pa
    dashur asgjė nė kėmbim.
    Ndonėse afėr vitit 2000, njė pjesė e njerėzimit, pjesa mė e
    padukshme, vazhdonte tė shkėmbente ushqime, ashtu sikurse
    mijėra vjet mė parė kur monedhat nuk ekzistonin. Pavarėsisht nga
    numri i vitit, njeriu mbijetonte pak a shumė nė tė njėjtat mėnyra,
    kur ishte nevoja. Jeta mbi tokė s'kishte ndryshuar aq shumė, dhe
    vazhdonte tė mbante lidhje tė pashmangshme me lashtėsinė.
    Disa herė Alberti kishte dyshuar se mos po merrte pjesė nė
    ndonjė eksperiment shkencor tė padeklaruar, por do tė ishte i
    papjekur nėse do tė besonte pėrnjėmend nė eksperimentin, i cili
    s’kishte mė nevojė tė kryhej, ose s’kishte arsye tė zgjaste kaq
    gjatė………
    67
    Sidoqoftė nė banesėn e tė huajve atje midis fabrikave hahej
    mirė. Ushqimi edhepse nė shumė raste qe nė prag tė datės sė
    skadencės, ose krejt i skaduar, dilte e tepronte. Qenė tre kate dhe
    secili kat kishte dy kuzhina tė pėrbashkėta. Atje nė kuzhinat e
    pėrbashkėta kaotike s’ishte aspak e kėndshme tė gatuarit apo larja
    e pjatave. Nganjėherė kishte asistuar nė disa gatime tė ēuditshme
    sepse nė banesėn shumėkombėshe kishte njė larmi tė admirueshme
    specialitetesh, secili sipas mėnyrės dhe traditės sė vendit prej nga
    vinte. Shiheshin djem e burra qė pėrgatisnin pėr tė ngrėnė pėr herė
    tė parė nė jetė, e deri kėtu nuk ishte keq.Tortura e tyre e mirėfilltė
    ishte larja e enėve.
    Larja e pjatave (ose sahanėve siē i quante dikush), ishte
    shkaku kryesor i grindjeve e i qejfmbetjeve midis meshkujve qė
    banonin nė tė njėjtėn dhomė. Shumica pėrtonin t’i pastronin enėt
    atėherė ndodhte qė flinin duke ndjerė erėn e keqe tė pjatave e
    tiganėve, tenxhereve, shpesh mbi tryezėn e dhomės sė ngushtė.
    Ata, pėrtacėt kur nuk kishin mė tenxhere e pjata tė pastra ja mernin
    shokut, por ndonėse i merrnin hua i linin palarė, dhe ky gjest i
    ēonte drejt sherrit. Fillimisht banorėt e tė njėjtės dhomė (3-4
    persona nė kėtė rast) gatuanin e hanin sė bashku, por mė pas
    ndaheshin nga qejfmbetjet e secili hante pėr hesap tė tij. Kurse nė
    disa dhoma tė rralla mėrgimtarėt e respektonin njėri-tjetrin si
    vėllezėr. Pėr mė tepėr se njė vit Alberti qe i vetmi nga Shqipėria
    68
    midis tė paktėn njėqind shqiptarėve nga Kosova. Ata e respektonin
    shumė sepse e kishin si "emblemė" kuqezi. Admironin sė tepėrmi
    shqipen e pastėr qė ai fliste, pasi nė kėto raste Alberti nuk pėrdorte
    asnjė fjalė nga dialekti i krahinės sė tij, me qėllim qė ta kuptonin tė
    gjithė.
    Nė mbrėmje fillonte muzika e shoqėruar me birra ose disa
    pakistanez parapėlqenin Whisky. Nga dhomat e shqiptarėve tė
    kosovės, boshnjakėve, kurdėve etj., etj., shpėrthente muzika me
    volum tė lartė sikur tė ishte njė “festival ndėrkombėtar” i cili
    shndėrrohej thuajse ēdo mbrėmje nė “ festivalin” e sharjeve, zėrave
    tė lartė dhe nė ato raste mund tė habiteshe me shumėllojshmėrinė e
    gjuhėve qė ngjanin tė frikshme nga ulėrimat e pijanecėve
    grindaveca.
    Papastėrtia e banjove ishte e frikshme. Meqėnėse ishin tė
    pėrbashkėta s ’mund tė gjeje mė mirė. Ndodheshin nė fillim dhe
    nė mes tė korridorėve tė secilit kat. Nė kėtė pikė faji ishte i tė
    huajit qė duke qenė se WC-ja ishte e tė gjithėve sikur tė donte t’u
    bėnte keq tė tjerėve e ndynte sa mė tepėr, ngaqė Albertit gjithnjė i
    ishte dukur qė e bėnin enkas. Sigurisht qė Gjermanėt qė i strehonin
    nuk u kishin asnjė faj pėr papastėrtinė, madje kishte edhe njė
    69
    pastrues (njėri nga azilantėt) dhe njė tjetėr punonte nė lavanderi pėr
    t’u larė teshat, ēarēafėt e kėto shpenzime i paguanin Gjermanėt.
    Nė konvikt kish njohur njerėz interesant. I erdhėn ndėrmend
    dy ēunat shqiptar tė dhomės 18 me tė cilėt bėnte shumė shakara.
    Njėri prej tyre me pseudonimin Xhejms ngelej gjithnjė pa pare
    dhe bezdiste tė tjerėt duke kėrkuar para hua. Tė mėsuar me atė,
    kohėve tė fundit nuk i jepte mė askush pare borxh dhe Xhejmsi i
    mėrzitur ngrinte zėrin me inat e pastaj thoshte me zė ta lartė. “ S’ka
    problem! Unė do i pjell markat e nuk ja kam nevojėn asnjeriu.”
    Menjėherė pas kėtyre fjalėve largohej nė drejtim tė qėndrės sė
    qytetit me tramvaj, atje ku siē mendohej kryente “pjelljen” e
    markave.
    Dhoma numėr 18 u bė e famshme sepse Gjakovari, siē e kishte
    nofkėn banori tjetėr i dhomės solli atje tė dashurėn e tij gjermane.
    Gjakovari qe njė ish - ushtar nė luftėn e Bosnjes. Disa herė Alberti
    me kurreshtje e kishte pyetur pėr luftėn atė ushtar dezertor, por
    Gjakovari nuk jepte shumė shpjegime, pasi s'donte tė rikujtonte
    lemerirat qė i kishin parė sytė.
    E pabesueshme sesi ajo vendosi tė banoj atje midis qindra tė
    huajsh. Duhet tė ishte pa familje, pa shtėpi, pra sigurisht qė
    s’banonte atje pėr qejf.
    70
    Kohėve tė fundit vajza e huaj filloj tė kuptonte shqipen,
    megjithėse e fliste shumė pak e gjithė gabime gjuhėsore.
    Xhejmsi, Gjakovari dhe vajza gjermane jetonin sė bashku. Nė
    dhomė ndodheshin 4 shtretėr tė ndarė 2 nga 2 si shtretėrit e
    marinarėve, njėri mbi tjetrin.
    Atėherė kur ēifti flinte hidhnin njė ēarēaf mbi krevatin sipėr
    tyre dhe e linin ēarēafin tė varej poshtė duke mos i lėnė mundėsi
    Xhejmsit t’i shihte, ndėrsa ata flinin nė shtratin e ngushtė, tek.
    Nuk ishte e lehtė tė besohej qė njė vajzė gjermane tė bėnte
    jetėn e strehimkėrkueses, bile ndoshta s’kishte asnjė tė drejtė tė
    banonte atje.
    Gjithashtu ishte krejtėsisht e vėrtetė qė nuk kishte njė rregull
    ose ligj qė ta pengonte tė jetonte atje ku i pėlqente mė tepėr.
    Ligjvėnėsit s’e kishin parashikuar qė mund tė ndodhte edhe
    kėshtu.
    Me sa kuptohej pėr kėtė arsye drejtori i azilit mbyllte njė sy, jo
    mė kot ishte drejtori i njėrit prej konvikteve mė liberalė.
    Natėn nė konvikt thurreshin ėndrra e histori tė fshehta
    dashurie.
    Nė katin e tretė jetonin familjet dhe gratė me femijė pa burra.
    Ishin gratė me femijėt e burrave tė vrarė nė luftrat e ishjugosllavisė.
    Duhet theksuar se kati i tretė qe ai mė i pastri, pasi
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:57

    71
    gratė pastronin mė tepėr sesa meshkujt qė e kishin shndėrruar nė
    stallė, sidomos katin pėrdhes.
    Disa nga djemtė e katit tė parė dhe tė dytė ngjiteshin lart pėr tė
    qėndruar me gratė e veja qė duke qenė tė trishtura nga fatkeqėsitė e
    luftės, dukej s’e donin tė ngushėlloheshin edhe me vizita
    dashurie......... .
    Ato nuk kishin shumė fjalė, por vepra tė mėdhaja.
    Ai kishte dėgjuar kushedi sesa historira, por ishte Xhejmsi ai
    qė tregonte gjėrat mė interesante.
    Vėshtirė se ato qė thoshte Xhejmsi ishin krejtėsisht tė vėrteta.
    Xhejmsi ishte veterani i konviktit dhe rrėfente ndėr tė tjera: Sapo
    kisha arrdhur kėtu mė njė grup tė huajsh. Ne qemė tė parėt nė kėtė
    konvikt, e kėtu asokohe ishte gjithēka e pastėrt. Banorėt e zonės
    ishin kurioz e vinin kėtej rrotull pėr tė na parė.Te fabrika kėtu
    mbrapa nesh siē e keni parė punojnė shumė femra dhe kur dilnin
    nga puna vinin kėtu e na shihnin.
    Mė kujtohet sesi disa herė nė dhomat tona kishim mysafire
    gjermane, por mė pas ato u larguan pak e nga pak, pa shfaqur
    ndonjė keqardhje pėr neve tė gjorėt . S'mė harrohet njė natė e gjatė
    dashurie me njė bjonde tė paparė. Ja morra frymėn krejt, dhe ishte
    ajo e para qė tha; mjaft!
    72
    Atėherė ishte ndryshe, ndėrsa tani as qė tė hedhin sytė. Ėshtė e
    natyrshme, s’janė mė kurreshtare, iku koha kur donin diēka tė re, tė
    paprovuar.
    Xhejmsi ishte nė pėrgjithėsi njė djalė qė mendonte shume,
    ishte krejt e lehtė tė kuptoje qė meditonte sesi tė gjente mėnyrėn e
    “ pjelljes” sė parave. Do tė kishte qenė padyshim njė “shpikje “ e
    madhe, vetėkuptohet e pamundur.
    Ai shkruajti nė ditar.
    Thonė se jam ilegal ngaqė kam hyrė nė Hollandė pa vizė
    turistike. Natyrisht qė m’u desh tė hyja pa vizė, sepse vizėn pėrveē
    pėrjashtimeve, ėshtė e pamundur t’a marrėsh.
    73
    Unė s’jam turist, kėrkoj punė, por edhe kur gjeta punė s’mė
    punėsuan ngaqė s’kam leje qėndrimi. Kur shkova tė kėrkoja lejen e
    qėndrimit mė rrasėn nė burg sikur unė tė mos kisha tė drejte pėr
    punė, pėr tė jetuar i lirė.
    “ju jeni ilegal “mė thanė. Pikėrisht prandaj u paraqita atje pėr
    t’u legalizuar.
    Do mė riatdhesojnė. Nuk mendoja tė zhgėnjehesha kaq
    shumė.Tė them tė drejtėn duke qenė s’e kam kaluar rreziqe tė
    shumta nė kėto vite jashtė, kisha ndjesinė qė “unė ja dal mbanė
    gjithmonė”. Ėshtė njė ndjenjė vetėbesimi i ekzagjeruar, sigurisht i
    kotė. Ky vetėbesim nė forcat e mia, m’u krijua ngaqė shumė herė
    kam zgjidhur tė pazgjithshmen, e gjithė kjo me shumė fat e pak
    eksperiencė. Kėsaj here nuk ėshtė se mė mungoj pėrvoja, mė
    munguan gjėra tė tjera, por edhe njė gjė qė e kisha harruar; sipas
    vendit edhe kuvendi: Pikėrisht kėtu kuvendi ndryshon dhe duke
    qenė se unė e njoh shumė pak kėtė vend, s’dita tė kuvendoj, apo
    mos ndoshta atyre s’u intereson kuvendimi im, e drejta ime …….
    Vetėbesimi im mė bėri pak tė kujdesshėm, por ka tė ngjarė qė
    nė ndėrgjegjen time, fshehtėsisht e doja kthimin nė Shqipėri. Unė
    do tė kisha paguar nga xhepi im pėr tė vajtur edhe njėherė tjetėr nė
    atdhe. Bile mė mirė kėshtu, sepse tani ma paguajnė ata biletėn e
    kthimit.
    74
    Jam i bindur se ėshtė kėshtu, perndryshe do tė kisha evituar tė
    thoshja tė njėjtin emėr si nė Belgjikė ose qė vij nga Shqipėria pra,
    tė vėrtetėn. Derisa unė gėnjeja shkonin jo keq punėt, ndėrsa kur
    them tė vėrtetėn ndodh qė punėt tė rrokullisen, dhe ėndrrat tė
    thyen, zhbėhen. Pse? O njerėz, a ju pėlqen e VĖRTETA?
    Nė qoftė se ju pėlqen, atėhere pse i ngatėrroni punėt aq shumė
    sa, personat e tjerė jane tė shtrėnguar tė thonė vetėm gėnjeshtra??
    Unė ndiej njė nevojė shpirtėrore tė papėrshkrueshme tė pėrdor pa
    frikė emrin dhe nėnshtetėsinė time reale, pa rrena e mashtrime tė
    kota.
    Unė mund tė jem ilegal (sipas tyre)
    Dhe njėkohėsisht jam njeri, prandaj raca njerėzore s’mund tė
    ndahet nė dy grupe; Legal dhe Ilegal.
    Unė ndihem dhe jam njėri nga banorėt e planetit Tokė pra, i
    barabartė me gjithė tė tjerėt. S'ja kam zili askujt pėr ngjyrat e
    pashaportės, pasi e imja ka tė njėjtėn vlerė me tė tjerat pėrballė
    logjikės e pėrpara Zotit. Secili ka kohėn e vetė, prandaj sot ėshtė
    dita e atyre, e nesėr do tė mund tė mbėrrij mė nė fund edhe dita
    ime, jo e hakmarrjes, por e drejtėsisė.
    Zyrtarėt mė folėn qartė e prerė. Ata mė thanė gjėra sikur unė
    mos tė kisha lindur kurrė, sikur tė mos ekzistoja.
    75
    Jam kurioz tė di se ēfarė do kishin thėnė po tė ndėrronim rolet
    e ata tė gjendeshin qoftė edhe pėr pak minuta nė vendin tim prej
    “Ilegali”??
    Sigurisht qė ata kryen “ detyrėn” e tyre.
    - Nė muret e burgut ishin tė shkruara shume gjėra nė gjuhė tė
    ndryshme.
    Atij i tėrhoqi vėmendjen diēka e shkruar nė shqip
    “Gjithēka kalon, nevojitet vetėm kohė”
    I pėlqeu shkrimi i murit .U fut nė persiatje tė thella.
    “vėrtetė kalonte gjithēka e mirė apo e keqe qoftė. Pyetja
    mbetej vetėm njė: Sa kohė do tė duhej? Pėr ne shqiptarėt ėshtė
    dashur pėrherė shumė kohė dhe ja tani qė i afrohemi vitit 2000, ne
    vazhdojmė tė vuajmė” mendonte ai.
    Pasi pritėm me ankth pėr dhjetėra vjet rrėzimin e murit te
    Berlinit, shumė prej nesh ende vazhdonin tė mbeteshin nėpėr
    kampe-konvikte refugjatėsh e nė burgjet e ilegalėve, por jo vetėm
    kaq, tha me vete ai dhe lėkura e trupit iu rrėnqeth nga tmerri qė i
    shkaktuan kujtimet qe i pėrshkuan mendjen. Kujtoi disa histori
    rrėnqethėse mėrgimi.
    -A nuk mjaftuan 45 vitet e diktaturės qė pėrjetuam?!
    Ka nevojė pėr kohė, pėrsėriti ai fjalėt qė lexoi nė murin e
    birucės, tashmė jo mė komuniste!
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:57

    76
    Albert Vjosa bėri kėrkesėn pėr riatdhesim. Po bėhej gati njė
    muaj qė ishte brenda e ende s’po e kuptonte mirė se pėr ē’arsye e
    mbanin atje dhe pėrse nuk e lironin. Shpjegimet qė jepnin
    drejtuesit e burgut nuk ishin bindėse, dukej mė tepėr si alibi.
    Do tė duhet tė dilte nė gjyq pėr tė mbrojtur ēėshtjen e tij, por i
    kishin treguar se gjyqi zgjaste vetėm 6-7 minuta e pas kėsaj
    pėrgatisnin dokumentet nėpėrmjet ambasadės tonė pėr
    riatdhesimin. Disa herė kishte pėrfytėruar mbrojtjen qė do i bėnte
    vetes nė sallėn e gjyqit. Qe i bindur qė do pėrmirėsonte diēka,
    ashtu sikurse ishte i sigurtė se nė qoftė se ai zgjaste seancat
    gjyqėsore, nė vend tė njė seance prej shtatė minutash, mund tė
    shndėrroheshin 10-15 seanca tė cilat duke qenė se nuk
    zhvilloheshin brenda ditės, ishte patjetėr e nevojshme tė qėndronte
    brenda 2-3 vjet pėr tė kryer mbrojtjen.
    Ndėrsa dikush i kishte thėnė: Mos u lodh kot, ata nuk ta varin
    fare, mbrohu s’i tė duash.
    Disa djem shqiptarė gjendeshin nė burg prej 8-9 muajsh,
    ngaqė kishin deklaruar emra fallco. Nė kėto raste nuk tė kthenin
    por tė mbanin tė burgosur derisa tė tregoje emrin dhe shtetėsinė e
    vėrtetė. Dikur ilegalėt lodheshin dhe tregonin tė vėrtetėn, ose nė
    77
    raste shumė, shumė tė rralla rezistonin dhe me ndihmėn e ndonjė
    avokati qė ua paguante ndonje i afėrm ose mik nga jashtė burgut,
    bėnte vaki edhe tė liroheshin.
    Kur flitej pėr kthimin, drejtuesit e burgut shkėmbenin Fax-e
    me ambasadėn shqiptare qė thuhej se qe me seli nė Hagė, fillonte
    pėrgatitja e Leje - Kalimit kufitar pėr nė atdhe.
    Hoqi dorė nga idea e gjyqit dhe kėrkoi tė nxitonte praktikėn e
    rikthimit.
    Praktika nuk kryhej brenda ditės dhe duhej folur nė telefon me
    njėrin nga punonjėsit e ambasadės pėr tė konfirmuar nėnshtetėsinė.
    Pyetjet nga ambasada qenė tė thjeshta: Kur ke lindur? Cilėn
    shkollė dhe emrin e shkollės qė ke kryer? Adresa e shtėpisė, qyteti
    i lindjes etj.
    Ndėrkohė punonjėsi i ambasadės vėrtetonte nėpėmjet gjuhės
    dhe dialektit qė flisje, nėse kishe lindur pėrnjėmend nė Shqipėri
    apo Kosovė e vise tė tjera.
    Alberti foli nė dialektin e tij pėr tė bindur ambasadėn qė ishte
    puro shqiptar, tė paktėn kėshtu nuk rrezikonte tė humbiste edhe tė
    drejtėn e Leje- Hyrjes nė Tiranė.
    78
    I dėrgoi letėr ish tė dashurės sė tij nė Belgjikė. Qe treguar
    djalė i keq me atė duke e trajtuar si njė dashnore kalimtare pa u
    merakosur pėr ndjenjat e vajzės.
    Kėtu fillonte gabimi i tij naiv, e ndofta pafatėsia e tij. S'dihej
    nėse do kishte rast tjetėr tė njihte vajzė tjetėr me karakterin e saj tė
    qetė, dhe bukurinė e papėrballueshme. Natyrisht qė admiruesve tė
    saj ju qe bėrė qejfi pėr ikjen e tij. Tashmė kishte tė ngjarė qė ajo t'u
    kushtonte mė tepėr vėmendje djemve, e pse jo mund t'u bėnte
    ndonjė "dhuratė" tė ēmuar. Dihej se nė momente tė tilla, ndodhte
    qė vajzat pėr arsye hakmarrjeje ndaj ish-dashnorit ose thjesht pėr
    qejf, bėheshin mė bujare.
    E shtrenjta Veronika!
    Tė kėrkoj falje qė u largova pa tė pėrshėndetur. E dija se po
    gaboja me arratisjen time, por brenda meje ndieja nevojėn pėr tė
    lėnė Belgjikėn. Mė fal! Gabova ndaj teje! Tani jam brenda njė
    burgu Hollandez, sepse mė konsiderojnė ilegal.
    Nuk i kam bėrė keq asnjeriu dhe pėr kėtė e kam ndėrgjegjen tė
    qetė. Veē se pikėrisht nė kėtė pikė qetėsia ime shndėrrohet nė
    vuajtje, inat, dhimbje dhe pakėnaqėsi, por jo nė urrejtje.
    79
    Neve tė ardhurve nga bota e tretė na ra nė hise ky fat i keq. Le
    tė shpresojmė se gjėrat do tė ndryshojnė.
    S'mundem tė harroj zėrin tėnd, sytė e tu, erėn e lėkurės tėnde.
    Do tė mė pėlqente tė tė puthja sėrish nė ēdo pjesė tė trupit. S'dua tė
    harroj ēastet qė kaluam sė bashku paēka se rrugėt tona tė jetės
    tashmė janė ndarė. E pranoj qė pata shumė fat tė isha i dashuri yt,
    qoftė edhe pėr pak kohė. Je mė e mira!
    Disa herė nė jetė na ngelet shumė pak kohė ose aspak kohė pėr
    tė menduar e bėrė dashuri. Jo rrallė gjatė jetės na qėllon tė
    kapėrcejmė periudha tė vėshtira tė cilat i ndėrlikojmė edhe mė tej
    me zgjedhjet tona. Ndonėse mendoj se tė bėsh njė zgjedhje per
    vetėveten pa dėmtuar tė tjerėt, nuk mund ta quajmė faj.
    Kėsaj radhe u solla keq me ty, dhe tė kėrkoj ndjesė.
    S'duhet harruar se ne tė dy s'kemi ardhur deri kėtu nė brigjet e
    oqeanit pėr tė bėrė dashuri. Ne kemi qėllime tė tjera, dhe kjo
    s'duhet mohuar. Jo rastėsisht mamaja jote pėrpiqej tė tė martonte
    me ndonjė burrė belg.
    Do tė mė pėlqente qė nė botė tė kishte mė pak halle e varfėri,
    ngaqė do tė kishim mė tepėr kohė e mundėsi pėr dashuri.
    Jam pak i demoralizuar nga kėto ditė burgu, por nuk
    dorėzohem. Do tė vij edhe dita ime e madhe kur unė tė rivendos nė
    vend dinjtetin tim tė humbur e pėrdhunuar. Unė do t'ju tregoj tė
    gjithėve njė ditė se me durim, forcė shpirtėrore, mirėsi, dhe sjellje
    80
    tė mirė, suksesi nė jetė e nė ēdo gjė tjetėr vonon disi, por kjo e
    shton shijen kur arrin suksesin, e dinjtetit tė rivendosur apo
    identitetin e rigjetur.
    Me shumė ndjenjė e respekt
    Albert
    Mė nė fund do e kthenin.
    Ai shkruajti nė ditar:
    I dashur ditar!
    Kjo ėshtė nata ime e fundit nė qeli, dhe natyrisht nata mė e
    gjatė.
    Me padurim po pres sa tė gdhihet, tė dal prej kėtu, nesėr do
    jem i lirė.
    Do kthehem nė Shqiperi, tė paktėn atje do tė jem i lirė ndėrsa
    kėtu u zhgėnjeva shumė, madje mė fyen, mė mohuan lirinė pa
    ndonjė arsye ( kėshtu mendoj unė)
    KĖRKOVA NJĖ JETĖ MĖ TĖ MIRĖ DHE ME SA DUKET KJO
    ĖSHTĖ VEPRA IME PENALE: mė vjen pėr tė qarė.
    Ne shqiptarėt jemi emigrantėt mė tė padėshiruar e deri diku e
    kemi fajin vetė, njė pjesė prej nesh, por nuk them s’e e meritojmė
    gjithė kėtė pėrbuzje, nėpėrkėmbje.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:58

    81
    Ne s’jemi njė popull inferior.
    Ne jemi si gjithė tė tjerėt.
    Ne jemi njerėz.
    Tė gjithė popujt janė tė barabartė pėrballė Zotit.
    Nesėr do jem i lirė e do pėrpiqem tė rigjej vetėveten ( ndihem
    diku midis qiellit e tokės, me njė fjalė; Askund.)
    Do pėrpiqem tė rigjej dashurinė midis njerėzve, gjė e cila kėtu
    nė Perėndim mungon e per fat tė keq mungon gjithnjė e mė tepėr
    gjithandej nėpėr botė. Kohėt moderne, kohėt e mbrapshta.
    82
    Ndėrroj aeroplan nė Budapest ( Hungari).
    Aeroplani qė fluturonte drejt Tiranės ishte plot me pasagjerė.
    Alberti i kishte imagjinuar gjithnjė gjysėm tė zbrazėt avionėt qė
    bėnin linjėn e Tiranės.
    Bashkė me dy djem shqiptare si ai, i shoqėronin dy policė
    (civilė) shtatlartė holandez qė do kryenin dorėzimin e “mallit ”
    kolegėve shqiptarė nė Rinas. Nė krahun e djathtė pa disa vajza qė
    diskutonin pėr pushimet e tyre nė Budapest. Bashkė me to
    qėndronte plot seriozitet shoqėruesi i agjensisė turistike shqiptare.
    “ėshtė njė sinjal i mirė ” mendoi ai, tani ne jemi edhe njė
    popull turistėsh. Ka ndryshuar pak vendi, ose tė paktėn kanė
    ndryshuar qėllimet e njerėzve.
    Ai, tashmė ish - emigrant nė pothuajse gjysmėn e Evropės,
    kthehej nė shtėpi, i fyer, nėpėrkėmbur, por jo i mposhtur! Ndihej
    shumė herė mė i fortė se dikur dhe kjo i jepte optimizėm, shpresė.
    Me pak eufori ai mendoi se pikėrisht pėrvoja e kėsaj periudhe disa
    vjeēare do ta ndihmonte tė arrinte fitore nė "betejat" e tjera tė jetės.
    Nuk e konsideronte aspak njė betejė tė humbur kėtė kthim, mund
    tė quhej njė tėrheqje taktike, si ato qė bėjnė trajnerėt e futbollit
    gjatė ndeshjeve. Kėto qenė mendime
    tė kota. Mendja e tij braktisi me shpejtėsi kėtė “filozofi” dhe ju
    kthye pasionit tė vjetėr….
    83
    Njėra nga vajzat kishte fiksuar vėshtrimin mbi tė, pa ja ndarė
    sytė, disi paturpshėm.
    E kuptoi qė po e bezdiste shikimi i stėrgjatė, por pas pak sikur
    tė donte "hakmarrje” i buzėqeshi plot ėmbėlsi e domethėnie;
    kuptohej qė donte t’i thoshte: Eja! Nė qofte se e ke ndėrmendje…..
    :
    Ajo u pėrgjigj me njė buzėqeshje tė shkurtėr, pa shumė
    delikatesė e pa pikė klasi, por delikatesa njė djali qė prej javėsh
    nuk sheh me sy njė femėr, nuk i hyn hiē nė punė.
    Vajza filloj te krihte kujdesshėm flokėt e mė pas nxorri prej
    ēantės nje pasqyrė tė vogėl e rimel. Kujdesi i saj pėr qerpikėt i ra
    nė sy.
    “do tė zbukurohet sa mė tepėr” tha me mendjen e tij.
    Kishte vėnė re se disa vajza, pavarėsisht nga kombėsia apo
    nivelit shoqėror qė i pėrkisnin bėnin pak a shumė tė njėjtat gjeste
    kur donin tė tėrhiqnin vėmendjen e meshkujve. Fillonin tė luanin
    me flokėt, kriheshin e gjėra tė ngjashme, ndėrsa nė rast s’e lyenin
    buzėt me tė kuq pėrballė mashkullit tė rastit, kishte tė ngjarė tė
    ishte njė provokim, ose njėfarė ftese pėr t’u puthur e jo vetėm kaq;
    mund tė ishte njė dėshirė e tyre e brendshme, ndofta kėrkesė e
    pashpallur, pėr tė kryer marrėdhėnie orale. Megjithėse s'duhej
    harruar se nė shume raste tė tjera qe vetėm njė lojė tallėse, pėr tė
    kaluar kohėn.
    84
    “Po lyen qerpikėt dhe jo buzėt “ mendoi disi me keqardhje.
    Deshi tė njihej me vajzėn e dalėngadalė e gjeti mėnyrėn pėr tė
    hapur bisedėn. I foli me kujdes duke zgjedhur mirė fjalėt, e kishte
    pasur gjithnjė tė vėshtirė t’u drejtohej femrave me fjalėt e duhura.
    Disa herė kur ai thoshte me vete se po gabonte me
    budallallėqet qė fliste, ndodhte qė vajza tė pranonte, sepse
    pikėrisht “ budallallėqet” e shndėrronin djalė interesant nė sytė e
    saj.
    Aeroplani ndodhej afėr Tiranes dhe ai e kuptoj qė duhej tė
    nxitonte, t’ia thoshte troē. Ndoshta nė Rinas ndodhej nė pritje i
    fejuari i asaj, prandaj do tė ishte mirė qė ai ta provonte menjėherė
    pėr tė lėnė ndonjė takim.
    - A do tė pėlqente tė hanin darkė bashkė nė Tiranė? pyeti ai i
    bindur qė kishte folur bukur.
    Ajo shqyeu sytė sikur tė mos u besonte veshėve ose ndoshta
    donte ta shihte mė mirė pėr tė kuptuar nėse ja vlente tė njihej me
    tė.
    - Nuk mundem, besomė, mė vjen keq!- tha ajo.
    Dihej qė femrat thoshin gjithmonė “ Jo” herėn e parė, ishte
    njėfare strategjie nė disa raste, siē mund te ishte e vėrteta e asaj qė
    85
    mendonin, por mbi tė gjitha bėhej fjalė pėr forcėn e instiktit
    femėror.
    “Ndoshta e fyeva pak ", mendoi ai qetėsisht dhe pa asnjė peng
    nė shpirt.
    Nuk i pėlqeu qė ajo s’e pranoi ftesėn, por pėr hir tė sė vėrtetės
    duhet theksuar s’e mori pėrgjigjen qė parashikonte, sepse nuk
    njiheshin midis tyre, ndonėse ai i pėrmalluar pėr tė qenė i lirė, filloi
    tė sillej si njeri i lirė ………
    I erdhi pėr tė qeshur kur mendoi qė ndofta ishte hera e parė qė
    ajo merrte ftesa tė tilla ndėrsa fluturonte me avion. Ftesė disi e
    rrallė pėr darkė nė ndonjė restorant Tiranas, ndėrsa ende fluturonin
    nė qiell.
    Alberti rifilloj t’u vardisej pėrsėri vajzave. Qe njė sinjal
    rikthimi nė jetėn normale, rifillim, e kjo dukej krejtėsisht logjike
    sepse ishte djalė i ri, paēka se i lodhur nga hallet, por me shumė
    dėshirė pėr tė dashur tė tjerėt. Edhe njė emigrant ka nevojė ta duan
    e tė dojė tė tjerėt, dhe kjo ėshtė shumė e natyrshme, ndėrsa nė
    Hollandė i izoluar nė burg, e kishin bėrė tė ndihej si njė person qė
    s’ekziston. Ai e dinte shumė mirė qė njerėzit e tjerė s’mund tė
    kishin as forcėn dhe as tė drejtėn pėr tė mohuar ekzistencėn e tij,
    gjė tė cilėn e vendoste vetėm, Ati ynė i madh atje lart nė qiell.
    Administratori
    Administratori
    i Forumit "Guri Bardhė"
    i Forumit


    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Scorpio
    Numri i Postimeve : 6039
    Mosha : 41
    Vendlidja : Guri Bardhė
    Vendndodhja : Larg Vendlindjes...
    Profesioni : Emigrant...
    Pikėt : 12882
    Vlersuar : 174
    Data e Regjistrimit : 27/07/2007
    Hobi : Leximi dhe thurja e vargjeve...
    Humor : Punė, punė, natė e ditė qė tė shohim pakėz dritė. Eh Naim tė ishe vetė, e ta provoje turnin e tretė.

    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Administratori Sat 01 Dec 2007, 23:59

    86
    Vėshtroi pėr herė tė fundit drejt vajzės e tė njėjtėn gjė bėri
    edhe ajo, megjithatė asnjeri prej tė dyve buzėqeshi. E dinin mjaft
    mirė se ky do tė ishte pėr ata i pari dhe i fundit rast, sepse jeta e
    pamėshirshme, rastet e mira vėshtirė se t’i jep dy herė, ndėrsa fatet,
    njohjet, mundėsitė e kėqia, t’i jep aq shpesh sa qė nuk merr dot
    frymė.
    Gjatė periudhės sė burgosjes i kishin munguar edhe vajzat.
    Filloj tė kujtonte me nostalgji disa njohje tė rėndėsishme tė jetės sė
    tij, donte tė kujtonte emrat e tyre, sytė, pjesėt mė ndjellėse tė
    trupave femėror.
    Kujtimet e tij u ndėrprenė nė mes nga zhurma e motorit tė
    avionit qė filloj tė ulej drejt pistės sė Rinas-it.
    Vėrejti qė ishte kthyer tek dashuria e tij e pėrjetshme,
    Shqipėria.
    Nė ato ditė qė e ndiqnin, pėrēmonin, nėpėrkėmbnin tė gjithė e
    ngado qė shkonte, vetėm Shqipėria nuk e kishte braktisur, ndėrsa
    vendet e tjerė, e tė dashurat e braktisėn shpesh, madje gjithnjė. Dhe
    nė fakt s'kishte asgjė pėr t'u ēuditur.
    Atij i qenė thyer ca ėndrra tė bukura nė Perėndim, por sapo
    kishte rizbuluar njė dashuri tė madhe. Janė ato dashuri qė i ke
    pėrjetėsisht nė zemėr dhe duhet tė mbėrrij momenti i duhur pėr tė
    kuptuar forcėn e kėsaj ndjenje sublime.
    87
    Shqipėria, ashtu si tčrč nėnat e mira, priste bijtė, bijat e saj sa
    herč qč kishin nevojė pėr tė. Ajo u jepte pėrherė mundėsinė tė
    jetonin nė gjirin e saj pavarėsisht nėse "fėmijėt" i ktheheshin nga
    tokat e huaja, tė mundur apo fitimtar.
    Ai zbriti shkallėt e avionit dhe pėshpėriti; Faleminderit atdheu
    im!
    Larg ēdo parashikimi, Albert Vjosa ndihej i qetė dhe i rilindur.

    Fund.

    Terni, 2005-2007
    88
    Erion Selmani
    Via Campagna, 78
    05021 Acquasparta (Terni)
    Italy
    Kontakt: e-mail: e.selmani@virgilio.it
    0039 3285491639
    website: http://erionselmani.faqet.com
    http://erisel10.blogspot.com
    89
    90
    Printed in Terni, 2007 september
    CartaCarbone Srl

    Sponsored content


    Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)... Empty Re: Ėndrrat e Thyera - Erion Selmani (Roman)...

    Mesazh nga Sponsored content


      Ora ėshtė Sun 24 Nov 2024, 13:21