ERNEST KOLIQI
PASQYRAT
E
NARĒIZIT
- Tregime -
(Shkodėr 2001)
Parathėnie:
Ernest Koliqi (1903 - 1975), ashtu si Faik Konica, hyri nė panteonin e letrave shqiptare me njė kulturė tė gjerė perėndimore, pėrkatėsishtė Italiane. Ai, megjithėse lindi nė Shkodėr, gjuhėn amtare e studioi pasi kishte mbaruar shkollėn e mesme; veprat e veta nė poezi dhe nė prozė i realizoi pasi kishte bėrė provat e para tė krijimtarisė nė gjuhėn Italiane; themeloi dhe drejtoi revista letrare nė Shqipėri, pasi kishte dėshmuar aftėsitė e veta nė kėtė fushė nė dhč tė huaj; bėri studime pėr folklorin dhe letėrsinė e vendlindjes nė italisht, ashtu sikundėr solli nė gjuhėn shqipe poetėt e mėdhenj tė Italisė dhe drejtoi pėr njė kohė tė gjatė katedrėn e gjuhės sė tij amtare pranė universiteteve tė njohura tė Padovės dhe Romės.
Pėr shkak tė veprimtarisė politike tė Koliqit, qė shpesh bie ndesh me kontributin e tij pėr kulturėn kombėtare, ėshtė paragjykuar edhe krijimtaria letrare koliqiane. Ai u la nė harresė apo u akozua pėr aplikimin e psikoanalizės frojdiste nė prozėn e tij me tematikė shqiptare, ē'ka nė tė vėrtetė e bėn atė shkrimtar novator dhe tė krahasueshėm me prozatorėt bashkėkohės evropianė, sė paku, me nobelistin Luigji Pirandelo, tė cilin edhe e adhuronte.
Kontributi mė i shquar i Koliqit janė tregimet e tij. Kėndvėshtrimi poetik, pėrshkrimet realiste tė botės sė brendshme tė personazheve dhe dialogjet e natyreshme e me njė gjuhė tė invidualizuar, e bėjnė prozėn koliqiane mjaft ekspresive.
Koliqi ėshtė ndėr tė parėt qė trajtoi temėn sociale duke zbuluar nė planin psikologjik kontradiktat e mentaliteteve tė kohės. Ai preku thelbin e dramės shqiptare, tė intelektualit tė ri tė kohės pėrballė njė shoqėrie tė paemancipuar dhe pa institucionet e domosdoshme qytetėruese; marramėndjen e individit pėrballė moralit qė ruhej i shenjtėruar prej thellėsive tė shekujve, zakoneve dhe kanuneve primitive. Nė tregimin "Gjaku" kėto tradicione shpėrthejnė si instikte tė ndryshura thellė subkoshiencės sė individit. Nė kėtė kėndvėshtrim plazmohen edhe tregimet "Nusja e mrekullueshme", "Kėrcimtarja e Dukagjinit", "Andėrr e nji mbasdite vere", "Kopshti", "A ta laēė", "Kumbulla pėrtej murit", "Hanė Gjaku" etj.
Kėrkimet e Koliqit si prozator janė tė dukshme sidomos nė strukturėn dhe sintaksėn e narracionit tė tij.
"Pasqyrat e Narēiyit" janė tregime refleksive pa subjekt, tė cilat i botoi mė 1936 pėr t'ia dhėnė dorėn pėrfundimtare nė ribotimin e vitit 1963.
Si i ka cilėsuar vetė Koliqi, Pasqyrat e Narēizit janė "shtatė pasqyra, poemtha nė prozė", janė shtatė fytyra tė ndryshme nė shtatė faza tė jetės sė poetit.
E para, titullohet "Ujėt e pusit". Heroi kėrkon fytyrėn e vet dhe dashurohet me tė si Narēizi i mitologjisė klasike.
E dyta, "Pasqyra e vjetėr shkodrane", ėshtė ndriēimi i tėrheqjes nga mitet e vendlindjes.
E treta, "Kroni i Bardhanjorėvet", pasqyron imazhet e fėmijėrisė dhe aludon "tipat e ndonjė stėrgjyshi bari".
E katėrta, titullohet "Pėrsėri nė Dukagjin" e cila na sugjeron njė pasqyrim tė vėrtete tė poetit tė dashuruar me bjeshkėt e bukura tė atdheut
E pesta, "Njė ēuterr nė Helveti" i kushtohet Dom Lazėr Shantojės, si pėrkthyes dhe poet i ndjesive tė holla. Malli pėr atdheun ėshtė pasqyra e poetit.
E gjashta ėshtė "Vala e detit", njė simbol i lirisė, "nė tė cilin dridhet pėrherė langu gjallues i rrajve".
E shtata "Xhami i dritares sime" ėshtė pasqyra e vėrtete e poetit, brendėsia e mistershme e shpirtit njerzor.
Pas vėllimeve me tregime e novela "Hija e maleve" dhe "Tregtarė flamujsh" ku spikat si novitet tipi i tregimit psikospektiv, "Pasqyrat e Narēizit" shėnojnė nivelin mė tė lartė tė narracionit koliqian dhe tė gjithė letėrsisė sė deriatėhershme.
Rrėfimi nė vetėn e parė dhe tė dytė, alternuar edhe me vetėn e tretė, loja e simboleve dhe e mitemave, ritmi domethėnės i organizimit sintaksor e kanė ndihmuar Koliqin tė depėrtojė nė kufijtė e ireales.
Mesazhi filozofik i shkrimtarit ėshtė njė zė i fuqishėm qė nuk prek qėnien njerzore nė kufijtė jetės dhe tė vdekjes, nė brendėsi tė pėrjetėsisė si dashuri pa caqe ndaj kreativitetit artistik dhe botės arbėrore.
Miti i Narēizit, i njeriut qė dashurohet me vetveten, ėshtė shfrytėzuar nga Koliqi pėr t'u shkrehur maksimalishtė nė ekstremet dhe tė nėnvetėdijes pėr misionin e artistit deri nė sakrifikim, pėr lidhjet e tij me truallin amtar deri nė tjetėrsim, pėr tėrheqjen ndaj hapsirae tė reja, lirisė sė pakufishme.
Gjetja e diskutueshme e "Pasqyrave tė Narēizit" ėshtė pėrcaktimi i tyre gjinor. Pėr nga trajta, kemi tė bėjmė me prozė tė shkurtėr pa subjekt; pėr nga konceptimi, ato janė poezi lirike. Gjuha e koncentruar dhe vargu i simboleve, struktura tekstologjike dhe pasuria konotative, krijojnė njė sintezė paralelizmash dhe kundėrshtish befasuese. Kujtimet e fėmijėrisė, gjendjet refleksive, ndjenjat nė ekstremet e tyre, fantazia e shfrenuar nė vitrinėn e pasqyrave kėmbehet me dialogje tė brendshme nė tė shkuarėn dhe nė tė adhmen, duke thyer ēdo model tradicional pėr tė mbetur njė tekst i papėrsėritshėm i prozės sė re shqiptare edhe sot e kėsaj dite.
(Tonin Ēobani)
PASQYRAT
E
NARĒIZIT
- Tregime -
(Shkodėr 2001)
Parathėnie:
Ernest Koliqi (1903 - 1975), ashtu si Faik Konica, hyri nė panteonin e letrave shqiptare me njė kulturė tė gjerė perėndimore, pėrkatėsishtė Italiane. Ai, megjithėse lindi nė Shkodėr, gjuhėn amtare e studioi pasi kishte mbaruar shkollėn e mesme; veprat e veta nė poezi dhe nė prozė i realizoi pasi kishte bėrė provat e para tė krijimtarisė nė gjuhėn Italiane; themeloi dhe drejtoi revista letrare nė Shqipėri, pasi kishte dėshmuar aftėsitė e veta nė kėtė fushė nė dhč tė huaj; bėri studime pėr folklorin dhe letėrsinė e vendlindjes nė italisht, ashtu sikundėr solli nė gjuhėn shqipe poetėt e mėdhenj tė Italisė dhe drejtoi pėr njė kohė tė gjatė katedrėn e gjuhės sė tij amtare pranė universiteteve tė njohura tė Padovės dhe Romės.
Pėr shkak tė veprimtarisė politike tė Koliqit, qė shpesh bie ndesh me kontributin e tij pėr kulturėn kombėtare, ėshtė paragjykuar edhe krijimtaria letrare koliqiane. Ai u la nė harresė apo u akozua pėr aplikimin e psikoanalizės frojdiste nė prozėn e tij me tematikė shqiptare, ē'ka nė tė vėrtetė e bėn atė shkrimtar novator dhe tė krahasueshėm me prozatorėt bashkėkohės evropianė, sė paku, me nobelistin Luigji Pirandelo, tė cilin edhe e adhuronte.
Kontributi mė i shquar i Koliqit janė tregimet e tij. Kėndvėshtrimi poetik, pėrshkrimet realiste tė botės sė brendshme tė personazheve dhe dialogjet e natyreshme e me njė gjuhė tė invidualizuar, e bėjnė prozėn koliqiane mjaft ekspresive.
Koliqi ėshtė ndėr tė parėt qė trajtoi temėn sociale duke zbuluar nė planin psikologjik kontradiktat e mentaliteteve tė kohės. Ai preku thelbin e dramės shqiptare, tė intelektualit tė ri tė kohės pėrballė njė shoqėrie tė paemancipuar dhe pa institucionet e domosdoshme qytetėruese; marramėndjen e individit pėrballė moralit qė ruhej i shenjtėruar prej thellėsive tė shekujve, zakoneve dhe kanuneve primitive. Nė tregimin "Gjaku" kėto tradicione shpėrthejnė si instikte tė ndryshura thellė subkoshiencės sė individit. Nė kėtė kėndvėshtrim plazmohen edhe tregimet "Nusja e mrekullueshme", "Kėrcimtarja e Dukagjinit", "Andėrr e nji mbasdite vere", "Kopshti", "A ta laēė", "Kumbulla pėrtej murit", "Hanė Gjaku" etj.
Kėrkimet e Koliqit si prozator janė tė dukshme sidomos nė strukturėn dhe sintaksėn e narracionit tė tij.
"Pasqyrat e Narēiyit" janė tregime refleksive pa subjekt, tė cilat i botoi mė 1936 pėr t'ia dhėnė dorėn pėrfundimtare nė ribotimin e vitit 1963.
Si i ka cilėsuar vetė Koliqi, Pasqyrat e Narēizit janė "shtatė pasqyra, poemtha nė prozė", janė shtatė fytyra tė ndryshme nė shtatė faza tė jetės sė poetit.
E para, titullohet "Ujėt e pusit". Heroi kėrkon fytyrėn e vet dhe dashurohet me tė si Narēizi i mitologjisė klasike.
E dyta, "Pasqyra e vjetėr shkodrane", ėshtė ndriēimi i tėrheqjes nga mitet e vendlindjes.
E treta, "Kroni i Bardhanjorėvet", pasqyron imazhet e fėmijėrisė dhe aludon "tipat e ndonjė stėrgjyshi bari".
E katėrta, titullohet "Pėrsėri nė Dukagjin" e cila na sugjeron njė pasqyrim tė vėrtete tė poetit tė dashuruar me bjeshkėt e bukura tė atdheut
E pesta, "Njė ēuterr nė Helveti" i kushtohet Dom Lazėr Shantojės, si pėrkthyes dhe poet i ndjesive tė holla. Malli pėr atdheun ėshtė pasqyra e poetit.
E gjashta ėshtė "Vala e detit", njė simbol i lirisė, "nė tė cilin dridhet pėrherė langu gjallues i rrajve".
E shtata "Xhami i dritares sime" ėshtė pasqyra e vėrtete e poetit, brendėsia e mistershme e shpirtit njerzor.
Pas vėllimeve me tregime e novela "Hija e maleve" dhe "Tregtarė flamujsh" ku spikat si novitet tipi i tregimit psikospektiv, "Pasqyrat e Narēizit" shėnojnė nivelin mė tė lartė tė narracionit koliqian dhe tė gjithė letėrsisė sė deriatėhershme.
Rrėfimi nė vetėn e parė dhe tė dytė, alternuar edhe me vetėn e tretė, loja e simboleve dhe e mitemave, ritmi domethėnės i organizimit sintaksor e kanė ndihmuar Koliqin tė depėrtojė nė kufijtė e ireales.
Mesazhi filozofik i shkrimtarit ėshtė njė zė i fuqishėm qė nuk prek qėnien njerzore nė kufijtė jetės dhe tė vdekjes, nė brendėsi tė pėrjetėsisė si dashuri pa caqe ndaj kreativitetit artistik dhe botės arbėrore.
Miti i Narēizit, i njeriut qė dashurohet me vetveten, ėshtė shfrytėzuar nga Koliqi pėr t'u shkrehur maksimalishtė nė ekstremet dhe tė nėnvetėdijes pėr misionin e artistit deri nė sakrifikim, pėr lidhjet e tij me truallin amtar deri nė tjetėrsim, pėr tėrheqjen ndaj hapsirae tė reja, lirisė sė pakufishme.
Gjetja e diskutueshme e "Pasqyrave tė Narēizit" ėshtė pėrcaktimi i tyre gjinor. Pėr nga trajta, kemi tė bėjmė me prozė tė shkurtėr pa subjekt; pėr nga konceptimi, ato janė poezi lirike. Gjuha e koncentruar dhe vargu i simboleve, struktura tekstologjike dhe pasuria konotative, krijojnė njė sintezė paralelizmash dhe kundėrshtish befasuese. Kujtimet e fėmijėrisė, gjendjet refleksive, ndjenjat nė ekstremet e tyre, fantazia e shfrenuar nė vitrinėn e pasqyrave kėmbehet me dialogje tė brendshme nė tė shkuarėn dhe nė tė adhmen, duke thyer ēdo model tradicional pėr tė mbetur njė tekst i papėrsėritshėm i prozės sė re shqiptare edhe sot e kėsaj dite.
(Tonin Ēobani)