Ernest Hemingway lindi 21 korrik 1899 nė Ēikago. Babai i tij ishte mjek kurse pėr pasion kishte gjyetarinė dhe peshkatarinė. Nėna e tij ishte muzikante dhe ėndėrronte tė ketė vajzė por ja lindi Ernesit i cili kaloi rininė i dhėnė pas peshkimit e gjyetisė dhe mė vonė tregoi historitė e tyre lidhur me kėto dy pasione. Nė ndėrkohė, fillon tė merret me gazetari pranė « Kansas City Star ».
Mė 1917, ai u bashkua me Kryqin e Kuq si ambulancier nė frontin e luftės nė Itali dhe kėtu, nė moshėn 18 vjeēare plagoset rėndė dhe dėrgohet nė spitalin e Milanos ku dashurohet me njė infirmiere dhe pėr kėtė shkak ngriti dorė nga armėt e kjo qe njėherit edhe filli i thurrjes sė veprės Lamtumirė armė (A farewell to Arms) qė doli nga shtypi mė 1929. Me kėthim nė SHBA, u martua me Hadley Richardson por mendja i rinte gjithėmonė nė Europė. Sė fundi arrin tė shkėpus njė mision gazetarie dhe akoma si i panjohur, vendoset nė Paris. Kėtu njihet me Gertrude Stein e cila ia mėson stilin e shkrimit tė saktėsishėm, tė qartė e liruar nga ngarkesa me fjali tė shprazėta e tė panevojshme.
Nė fillim botoi Tre tregime e dhjetė poezi (1923) e mė 1925, Nė kohėn tonė , vepra nė tė cilat pėrshkruan dhunėn, dhimbjet dhe kujtimet e luftės qė nuk arriti ti shlyej tėrė jetės. Kujtimet e plagės do ta pėrcjellin gjithėmonė dhe do tė bėhen obsesion i veprės sė pėrgjithėshme tė autorit.
Nė veprėn Dielli lind gjithashtu, (1926) e cila pati sukses tė papritur, flet pėr heroin e tij tė tredhur nga predha tė cilit vrapi pas kėnaqsive nuk i mshefin as zbusin vuajtjet. Vepra pėrcjell jetėn e tė mėrguarve tė rinj tė anės sė majtė tė Senės (La seine) pėr tė cilėt. « Kjo ėshtė storje e gjeneratės sė humbur » pat thėnė Gertrude Stein kur lexoi kėtė vepėr.
Nė majin e vitit 1925, njihet me Fitzgerald-in e famshėm por tė cilin ai akoma nuk e njeh. Dhe ky, themi lirisht, se ėshtė ndėr tė parėt nė mos i pari qė vėrejti talentin e madh tė Hemingway-it. Nė mes tyre lindi njė miqėsi e vėrtetė por edhe njė rivalitet i madh.
Nė ndėrkohė e pėrcjellin ngjarje tė vėshtira si vetėvrasja e babait, ēkunorėzimi por edhe diēka mė e lumtur si psh. rimartesa dhe botimi i veprės sė mėlartėpėrmendur Lamtumirė armė. Mė 1930 vendoset nė Key West tė Floride-s ku edhe shkroi Vdekja nė pasditė ku flitet pėr koridėn.
Mė 1936 e gjejmė nė Spanjė, tė angazhuar nė krahun e forcave republikane. Kėtu bėhet alkoolik por vazhdon tė shkruaj dhe boton librin To have and have not (1937) qė ka pėr temė padrejtėsinė shoqėrore tė kohės sė vet dhe mė 1940 boton librin For whom bell tolls qė ėshtė njė inspirim nga angazhimi i tij nė Luftėn e Spanjės.
Prej Spanje vendoset nė Havanė gjer mė 1944 nga kėthehet rishtazi nė Paris. Nė ndėrkohė pat botuar The snows of Kilimandjaro (1936). Mė 1950 shkroi Pėrtej lumit qė njėherit ėshtė vepra e fundit me brendi dashurie ku flitet pėr njė kolonel tė moshuar tė armatės amerikane dhe njė venedikase nėntėmbėdjetė vjeēare. Mė 1952 del The old man and the sea ku denoncon brishtėsinė e sukseit material kurse mė 1954 fiton Ēmimin Nobel.
I moshuar dhe i sėmurė, i mbyllur nė pronėn e vet nė Idaho, me 2 qershor 1961, pėrfundon jetėn duke bėrė vetėvrasje.
Tre vjet pas vdekjes i botohet Parisi ėshtė njė festė.
Mė 1917, ai u bashkua me Kryqin e Kuq si ambulancier nė frontin e luftės nė Itali dhe kėtu, nė moshėn 18 vjeēare plagoset rėndė dhe dėrgohet nė spitalin e Milanos ku dashurohet me njė infirmiere dhe pėr kėtė shkak ngriti dorė nga armėt e kjo qe njėherit edhe filli i thurrjes sė veprės Lamtumirė armė (A farewell to Arms) qė doli nga shtypi mė 1929. Me kėthim nė SHBA, u martua me Hadley Richardson por mendja i rinte gjithėmonė nė Europė. Sė fundi arrin tė shkėpus njė mision gazetarie dhe akoma si i panjohur, vendoset nė Paris. Kėtu njihet me Gertrude Stein e cila ia mėson stilin e shkrimit tė saktėsishėm, tė qartė e liruar nga ngarkesa me fjali tė shprazėta e tė panevojshme.
Nė fillim botoi Tre tregime e dhjetė poezi (1923) e mė 1925, Nė kohėn tonė , vepra nė tė cilat pėrshkruan dhunėn, dhimbjet dhe kujtimet e luftės qė nuk arriti ti shlyej tėrė jetės. Kujtimet e plagės do ta pėrcjellin gjithėmonė dhe do tė bėhen obsesion i veprės sė pėrgjithėshme tė autorit.
Nė veprėn Dielli lind gjithashtu, (1926) e cila pati sukses tė papritur, flet pėr heroin e tij tė tredhur nga predha tė cilit vrapi pas kėnaqsive nuk i mshefin as zbusin vuajtjet. Vepra pėrcjell jetėn e tė mėrguarve tė rinj tė anės sė majtė tė Senės (La seine) pėr tė cilėt. « Kjo ėshtė storje e gjeneratės sė humbur » pat thėnė Gertrude Stein kur lexoi kėtė vepėr.
Nė majin e vitit 1925, njihet me Fitzgerald-in e famshėm por tė cilin ai akoma nuk e njeh. Dhe ky, themi lirisht, se ėshtė ndėr tė parėt nė mos i pari qė vėrejti talentin e madh tė Hemingway-it. Nė mes tyre lindi njė miqėsi e vėrtetė por edhe njė rivalitet i madh.
Nė ndėrkohė e pėrcjellin ngjarje tė vėshtira si vetėvrasja e babait, ēkunorėzimi por edhe diēka mė e lumtur si psh. rimartesa dhe botimi i veprės sė mėlartėpėrmendur Lamtumirė armė. Mė 1930 vendoset nė Key West tė Floride-s ku edhe shkroi Vdekja nė pasditė ku flitet pėr koridėn.
Mė 1936 e gjejmė nė Spanjė, tė angazhuar nė krahun e forcave republikane. Kėtu bėhet alkoolik por vazhdon tė shkruaj dhe boton librin To have and have not (1937) qė ka pėr temė padrejtėsinė shoqėrore tė kohės sė vet dhe mė 1940 boton librin For whom bell tolls qė ėshtė njė inspirim nga angazhimi i tij nė Luftėn e Spanjės.
Prej Spanje vendoset nė Havanė gjer mė 1944 nga kėthehet rishtazi nė Paris. Nė ndėrkohė pat botuar The snows of Kilimandjaro (1936). Mė 1950 shkroi Pėrtej lumit qė njėherit ėshtė vepra e fundit me brendi dashurie ku flitet pėr njė kolonel tė moshuar tė armatės amerikane dhe njė venedikase nėntėmbėdjetė vjeēare. Mė 1952 del The old man and the sea ku denoncon brishtėsinė e sukseit material kurse mė 1954 fiton Ēmimin Nobel.
I moshuar dhe i sėmurė, i mbyllur nė pronėn e vet nė Idaho, me 2 qershor 1961, pėrfundon jetėn duke bėrė vetėvrasje.
Tre vjet pas vdekjes i botohet Parisi ėshtė njė festė.