Tirana dhe Historia e saj.
Tirana u themelua si qytet mė 1614, por toka mbi tė cilėn u ndėrtua ka gjurmė mė tė hershme banimi. Nga faktet e gjetura nė rrėnojat e njė kėshtjelle ka mundėsi tė bėhet fjalė mbi njė kėshtjellė tė cilėn Prokopi von Caesarea nė shekullin e gjashtė e ka quajtur "Tirkan". Sidoqoftė qyteti i sotėm u themelua nė vitin 1614 kur Sulejman Pasha Bargjini (Mulleti) ndėrtoi njė xhami pikėrisht nė vendin ku sot ndodhet statuja e Ushtarit tė Panjohur. Xhamia u shkatėrrua nga Lufta e dytė Botėrore. Trazirat e pas vdekjes sė Kapllan Pashės (1816) e shkatėrruan njė pjesė tė qytetit si dhe pronat e Familjes Toptani.
Lagjia e parė e Tiranės ėshtė Bami dhe mė vonė lagjia e Mujos. Xhamia e Ethem Beut ndėrtuar nė vitin 1789 ėshtė edhe sot nė qėndėr tė Tiranės pranė Kullės sė sahatit 35 metra e lartė, ndėrtuar nė vitin 1830. Nė shekullin e nėntėmbėdhjetė njė nga familjet mė tė mėdha e autoktone tė Tiranės ka qėnė ajo e Toptanasve. Gjatė Rilindjes, Tirana ka qenė qendėr e rėndėsishme patriotike. Kėtu pėrqėndroi punėn e saj shoqėria "Bashkimi".
Mė 26 Nėntor 1912, Tiranasit sė bashku me Ismail Qemalin ngritėn flamurin Shqiptar.
Gjatė Luftės sė parė Ballkanike, kur Dibra u pushtua nga ushtria Serbe, njė numėr i madh i popullsisė qė u larguan me forcė nga ushtria Serbe nė vitet 1913-1915 dhe 1918-1920 gjetėn strehė nė Tiranė.
Mė 8 Shkurt 1920 Kongresi i Lushnjės shpalli Tiranėn kryeqytet tė Shqipėrise, nė vend tė Durrėsit. Nė atė kohė Tirana numėronte vetėm 10.000 banore ndėrkohe qė Shkodra dhe Korēa numėronin dyfishin e Tiranės. Vetėm pas 1938 Tirana mund tė renditej nė njė radhė me kėto dy qytete.
Nė vitin 1919 Esat Pashė Toptani u shpall tradhėtar i interesave nacionale tė Shqipėrisė. Nė vitin 1922 Ahmet Zogu organizoi dhe udhėhoqi krahinėn e Dibrės kundėr qeverisė. Nė vitet 1920-1924 qytetarėt e Tiranės luftuan kundėr sulmit tė ushtrisė Serbe tek Shkalla e Tujanit. Qytetarėt e Tiranės bėnė njė demonstratė ku ne 20 Mars 1924, agjentėt e Zogut vranė Avni Rustmin, njė patriot i madh Shqiptar, udhėheqės i shoqatės demokratikė "Bashkimi".
Nė Janar 1924 qeveria e Ahmet Zogut u zėvendėsua me atė tė Fan S. Nolit pas Revolucionit Demokratik. Jeta e qeverisė sė Nolit ishte e shkurtėr. Pas disa muajsh Zogu mori pėrsėri qeverisjen e vendit. Tirana vazhdonte tė ishte qėndra e opozitės tė drejtimit tė Ahmet Zogut. Megjithėse ishte kryeqyteti i Shqipėrisė Tirana deri nė vitin 1838 kishte vetėm 25.000 banorė. Nė vitet 1930 u ndėrtuan ministritė nė sheshin "Skėnderbe" dhe Banka e shtetit shqiptar nė vitin 1937 si edhe spitali dhe disa dyqane nė rrugėn e Barrikadave. Qyteti filloi tė shtrihet me ndėrtime tė reja nė perėndim e jug-perėndim qė u quajt Tirana e Re. Qyteti nuk kishte ujė, sistem kanalizimesh, elektricitet etj. Rrugėt ishin tė ngushta, shtėpi tė ulta me pėrjashtim tė disa shtėpive 3-4 katėshe ku banonin tregtarė tė pasur.
Tirana u themelua si qytet mė 1614, por toka mbi tė cilėn u ndėrtua ka gjurmė mė tė hershme banimi. Nga faktet e gjetura nė rrėnojat e njė kėshtjelle ka mundėsi tė bėhet fjalė mbi njė kėshtjellė tė cilėn Prokopi von Caesarea nė shekullin e gjashtė e ka quajtur "Tirkan". Sidoqoftė qyteti i sotėm u themelua nė vitin 1614 kur Sulejman Pasha Bargjini (Mulleti) ndėrtoi njė xhami pikėrisht nė vendin ku sot ndodhet statuja e Ushtarit tė Panjohur. Xhamia u shkatėrrua nga Lufta e dytė Botėrore. Trazirat e pas vdekjes sė Kapllan Pashės (1816) e shkatėrruan njė pjesė tė qytetit si dhe pronat e Familjes Toptani.
Lagjia e parė e Tiranės ėshtė Bami dhe mė vonė lagjia e Mujos. Xhamia e Ethem Beut ndėrtuar nė vitin 1789 ėshtė edhe sot nė qėndėr tė Tiranės pranė Kullės sė sahatit 35 metra e lartė, ndėrtuar nė vitin 1830. Nė shekullin e nėntėmbėdhjetė njė nga familjet mė tė mėdha e autoktone tė Tiranės ka qėnė ajo e Toptanasve. Gjatė Rilindjes, Tirana ka qenė qendėr e rėndėsishme patriotike. Kėtu pėrqėndroi punėn e saj shoqėria "Bashkimi".
Mė 26 Nėntor 1912, Tiranasit sė bashku me Ismail Qemalin ngritėn flamurin Shqiptar.
Gjatė Luftės sė parė Ballkanike, kur Dibra u pushtua nga ushtria Serbe, njė numėr i madh i popullsisė qė u larguan me forcė nga ushtria Serbe nė vitet 1913-1915 dhe 1918-1920 gjetėn strehė nė Tiranė.
Mė 8 Shkurt 1920 Kongresi i Lushnjės shpalli Tiranėn kryeqytet tė Shqipėrise, nė vend tė Durrėsit. Nė atė kohė Tirana numėronte vetėm 10.000 banore ndėrkohe qė Shkodra dhe Korēa numėronin dyfishin e Tiranės. Vetėm pas 1938 Tirana mund tė renditej nė njė radhė me kėto dy qytete.
Nė vitin 1919 Esat Pashė Toptani u shpall tradhėtar i interesave nacionale tė Shqipėrisė. Nė vitin 1922 Ahmet Zogu organizoi dhe udhėhoqi krahinėn e Dibrės kundėr qeverisė. Nė vitet 1920-1924 qytetarėt e Tiranės luftuan kundėr sulmit tė ushtrisė Serbe tek Shkalla e Tujanit. Qytetarėt e Tiranės bėnė njė demonstratė ku ne 20 Mars 1924, agjentėt e Zogut vranė Avni Rustmin, njė patriot i madh Shqiptar, udhėheqės i shoqatės demokratikė "Bashkimi".
Nė Janar 1924 qeveria e Ahmet Zogut u zėvendėsua me atė tė Fan S. Nolit pas Revolucionit Demokratik. Jeta e qeverisė sė Nolit ishte e shkurtėr. Pas disa muajsh Zogu mori pėrsėri qeverisjen e vendit. Tirana vazhdonte tė ishte qėndra e opozitės tė drejtimit tė Ahmet Zogut. Megjithėse ishte kryeqyteti i Shqipėrisė Tirana deri nė vitin 1838 kishte vetėm 25.000 banorė. Nė vitet 1930 u ndėrtuan ministritė nė sheshin "Skėnderbe" dhe Banka e shtetit shqiptar nė vitin 1937 si edhe spitali dhe disa dyqane nė rrugėn e Barrikadave. Qyteti filloi tė shtrihet me ndėrtime tė reja nė perėndim e jug-perėndim qė u quajt Tirana e Re. Qyteti nuk kishte ujė, sistem kanalizimesh, elektricitet etj. Rrugėt ishin tė ngushta, shtėpi tė ulta me pėrjashtim tė disa shtėpive 3-4 katėshe ku banonin tregtarė tė pasur.