Tiranė Kodikėt e Shqipėrisė pėr herė tė parė pėrmblidhen nė dy volume tė rėndėsishme, tė cilėt u prezantuan paraditen e sotme nė Arkivin e Shtetit.
Kopjet e para tė kėtyre dy vėllimeve tė rėndėsishme iu dorėzuan drejtores sė Arkivit tė Shtetit, Nevila Nika, nga studiuesja bullgare Aksinja Xhurova, e cila pėr 3 vite e gjysmė ėshtė marrė me studimet e kodikėve, qė i pėrkasin shekullit 6 14 dhe qė i pasqyroi nė dy libra nė gjuhėn franceze dhe bullgare.
Njėri prej librave ka tė pėrfshirė elementė studimorė, ndėrsa tjetri ėshtė nė formė albumi, ku pasqyrohen kodikėt pėrmes fotografive, qė shoqėrohen edhe me shpjegime pėrkatėse.
E veēanta e kėtij studimi ėshtė se kodikėt krahasohen me kodikė tė huaj dhe aty nxirren tė veēantat dhe tė pėrbashkėtat e tyre. Kodikėt do tė paraqiten nė Kongresin e Sofjes tė kėtij viti, ku marrin pjesė 1150 pjesėmarrės nga e gjithė bota, u shpreh Nevila Nika, Drejtoresha e Arkivit Shtetėror.
Studjuesja Aksinja Xhurova tha gjatė prezantimit tė librave se ato pėrmbajnė studime tė periudhave tė ndryshme, artikuj, etj.
Puna ime nė bazė tė kėtyre botimeve ėshtė qė tė jap njė vėzhgim pėr lokalizmin mė tė saktė tė tyre dhe pėr datimin e tyre tė saktė, tha Xhurova
Jam shumė e lumtur qė kėto dy vepra tė rėndėsishme panė dritėn e botimit. Kam kėnaqėsinė tė falėnderoj shumė mbėshtetjen e madhe tė zonjės Nevila Nika si dhe bashkėpunėtorėve tė mi shqiptarė pėr pėrmbledhjen e kėtyre kodikėve nė dy vepra. Kodikėt e Shqipėrisė janė mjaft tė veēantė, por ishte e rėndėsishme qė ato tė pėrkthehen nė gjuhė tė ndryshme qė ti bėhen tė ditur studiuesve tė huaj. Por gjatė kėsaj pune do tė veēoja kodikun e 10 tė Vlorės, qė ėshtė njė ndėr tre kodikėt mė tė rėndėsishėm nė botė, tha Aksinja Xhurova, studiuese e studimeve sllave dhe bizantine.
Kodiku mė i vjetėr i Shqipėrisė i pėrket shekullit tė 6 dhe ėshtė ai i Beratit.
/lajmeshqip.com/
Kopjet e para tė kėtyre dy vėllimeve tė rėndėsishme iu dorėzuan drejtores sė Arkivit tė Shtetit, Nevila Nika, nga studiuesja bullgare Aksinja Xhurova, e cila pėr 3 vite e gjysmė ėshtė marrė me studimet e kodikėve, qė i pėrkasin shekullit 6 14 dhe qė i pasqyroi nė dy libra nė gjuhėn franceze dhe bullgare.
Njėri prej librave ka tė pėrfshirė elementė studimorė, ndėrsa tjetri ėshtė nė formė albumi, ku pasqyrohen kodikėt pėrmes fotografive, qė shoqėrohen edhe me shpjegime pėrkatėse.
E veēanta e kėtij studimi ėshtė se kodikėt krahasohen me kodikė tė huaj dhe aty nxirren tė veēantat dhe tė pėrbashkėtat e tyre. Kodikėt do tė paraqiten nė Kongresin e Sofjes tė kėtij viti, ku marrin pjesė 1150 pjesėmarrės nga e gjithė bota, u shpreh Nevila Nika, Drejtoresha e Arkivit Shtetėror.
Studjuesja Aksinja Xhurova tha gjatė prezantimit tė librave se ato pėrmbajnė studime tė periudhave tė ndryshme, artikuj, etj.
Puna ime nė bazė tė kėtyre botimeve ėshtė qė tė jap njė vėzhgim pėr lokalizmin mė tė saktė tė tyre dhe pėr datimin e tyre tė saktė, tha Xhurova
Jam shumė e lumtur qė kėto dy vepra tė rėndėsishme panė dritėn e botimit. Kam kėnaqėsinė tė falėnderoj shumė mbėshtetjen e madhe tė zonjės Nevila Nika si dhe bashkėpunėtorėve tė mi shqiptarė pėr pėrmbledhjen e kėtyre kodikėve nė dy vepra. Kodikėt e Shqipėrisė janė mjaft tė veēantė, por ishte e rėndėsishme qė ato tė pėrkthehen nė gjuhė tė ndryshme qė ti bėhen tė ditur studiuesve tė huaj. Por gjatė kėsaj pune do tė veēoja kodikun e 10 tė Vlorės, qė ėshtė njė ndėr tre kodikėt mė tė rėndėsishėm nė botė, tha Aksinja Xhurova, studiuese e studimeve sllave dhe bizantine.
Kodiku mė i vjetėr i Shqipėrisė i pėrket shekullit tė 6 dhe ėshtė ai i Beratit.
/lajmeshqip.com/