Ē'farė ėshtė Psikologjia?
Psikologjia ėshtė njė shkencė magjepėse qė prek ēdo aspekt tė jetės sonė.
Definicioni i vjetėr qė psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin ėshtė i pamjaftueshėm. Sepse ai nė fakt vetėm shpjegon prejardhjėn e fjalės psikologji. Pra sipas domethėnies sė fjalėve tė pėrngjitura greqishte psyhe = shpirt dhe logos = shkencė. Por psikologjia ėshtė mė shumė se vetėm njė shkencė mbi shpirtin, mbi jetėn e brendshme tė njeriut. Jeta shpirtėrore e njeriut ka edhe anėn e jashtme.
Nga pikėmpamja e sotme konceptohet psikologjia si shkencė, e cila hulumton proceset dhe gjendjet e vetėdijshme si dhe arsyet dhe ndikimit e tyre.
Psikokologjia ėshtė shkenca e sjelljes dhe e kognicionit. Sjellja pėrgjithėsisht pėrkufizohet si gjithėēka qė ne bėjmė, sidomos nėse kjo mund tė vėzhgohet prej tė tjerėve. Kognicioni, pėrfshin proceset mendore, si p.sh. tė menduarit, tė perceptuarit, tė ėndėrruarit, kujtesėn etj. Kėto procese njohėse zakonisht nuk mund tė vėzhgohen per se dhe shpesh hulumtohen pėrmes eksperimenteve (vetėraportimeve, pyetėsorėve etj).
Psikologjia mund tė definohet, apo pėrshkruhet edhe pėrmes katėr qėllimeve tė saja. Katėr qėllimet, apo katėr fushat themelore tė psikologjisė janė: pėrshkrimi, parashikimi, kontrolli si dhe shpjegimi.
Pyetjes sė ēfarė ėshtė psikologjia, sot mundesh ti pėrgjigjėsh edhe pėrmes pėrshkrimit tė disa prej degėve tė saj. Ato ilustrojnė mė sė miri ndryshueshmėrine qė ekziston sot nė psikolgji. Katėr nėndeget kryesore te psikologjisė janė: Psikologjia sociale; Psikologjia e pėrgjithėshme; Psikologjia klinike si dhe Psikologjia aplikative. Duhet tė theksohet se psikologjia si shkencė apo si lėndė dita mė ditė ėshtė duku u ndarė nė degė tė reja. Dega e psikologjisė ka momentalisht rreth 50 seksione, nėndegė tė ndryshme tė cilat hulumtojnė aspekte tė jetės sonė..
Psikologjia ėshtė njė shkencė magjepėse qė prek ēdo aspekt tė jetės sonė.
Definicioni i vjetėr qė psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin ėshtė i pamjaftueshėm. Sepse ai nė fakt vetėm shpjegon prejardhjėn e fjalės psikologji. Pra sipas domethėnies sė fjalėve tė pėrngjitura greqishte psyhe = shpirt dhe logos = shkencė. Por psikologjia ėshtė mė shumė se vetėm njė shkencė mbi shpirtin, mbi jetėn e brendshme tė njeriut. Jeta shpirtėrore e njeriut ka edhe anėn e jashtme.
Nga pikėmpamja e sotme konceptohet psikologjia si shkencė, e cila hulumton proceset dhe gjendjet e vetėdijshme si dhe arsyet dhe ndikimit e tyre.
Psikokologjia ėshtė shkenca e sjelljes dhe e kognicionit. Sjellja pėrgjithėsisht pėrkufizohet si gjithėēka qė ne bėjmė, sidomos nėse kjo mund tė vėzhgohet prej tė tjerėve. Kognicioni, pėrfshin proceset mendore, si p.sh. tė menduarit, tė perceptuarit, tė ėndėrruarit, kujtesėn etj. Kėto procese njohėse zakonisht nuk mund tė vėzhgohen per se dhe shpesh hulumtohen pėrmes eksperimenteve (vetėraportimeve, pyetėsorėve etj).
Psikologjia mund tė definohet, apo pėrshkruhet edhe pėrmes katėr qėllimeve tė saja. Katėr qėllimet, apo katėr fushat themelore tė psikologjisė janė: pėrshkrimi, parashikimi, kontrolli si dhe shpjegimi.
Pyetjes sė ēfarė ėshtė psikologjia, sot mundesh ti pėrgjigjėsh edhe pėrmes pėrshkrimit tė disa prej degėve tė saj. Ato ilustrojnė mė sė miri ndryshueshmėrine qė ekziston sot nė psikolgji. Katėr nėndeget kryesore te psikologjisė janė: Psikologjia sociale; Psikologjia e pėrgjithėshme; Psikologjia klinike si dhe Psikologjia aplikative. Duhet tė theksohet se psikologjia si shkencė apo si lėndė dita mė ditė ėshtė duku u ndarė nė degė tė reja. Dega e psikologjisė ka momentalisht rreth 50 seksione, nėndegė tė ndryshme tė cilat hulumtojnė aspekte tė jetės sonė..