Portali
nga KRIJUES NGA NGULIMET SHQIPTARE NĖPĖR BOTĖ
JU PREZANTOJMĖ KRIJUESIN
MUHAMED KRASNIQI
Nga: Shaban Osmani, Suedi.
Shkrimtari qė ka nė dorėshkrim rreth 40 libra, prej tyre 14 tė gatshme pėr botim. Autori
i librit "Gjerdani i pavarėsisė", Muhamed Krasniqi, ėshtė njėri ndėr
krijuesit e dalluar pėr fėmijė. Krijimtarinė e tij letrare e filloi si
nxėnės i shkollės fillore kur edhe botoi shkrimet e para nė revistėn
"Pionieri" e "Zani i Rinisė" pėr tė vazhduar mė vonė nė gjimnaz e gjatė
studimeve. U dallua edhe me hartime shkollore duke fituar shpėrblime tė
para edhe nė nivel tė Kosovės siē ishte vendi i pare pėr hartim nė
konkursin e organizuar nga revista "Shkėndija". Njė nga vjershat e tij
qe botuar nė vitet e shtatėdhjeta edhe nė njė nga librat e Leximit tė
shkollės fillore.
JU PREZANTOJMĖ KRIJUESIN
MUHAMED KRASNIQI
Nga: Shaban Osmani, Suedi.
Shkrimtari qė ka nė dorėshkrim rreth 40 libra, prej tyre 14 tė gatshme pėr botim. Autori
i librit "Gjerdani i pavarėsisė", Muhamed Krasniqi, ėshtė njėri ndėr
krijuesit e dalluar pėr fėmijė. Krijimtarinė e tij letrare e filloi si
nxėnės i shkollės fillore kur edhe botoi shkrimet e para nė revistėn
"Pionieri" e "Zani i Rinisė" pėr tė vazhduar mė vonė nė gjimnaz e gjatė
studimeve. U dallua edhe me hartime shkollore duke fituar shpėrblime tė
para edhe nė nivel tė Kosovės siē ishte vendi i pare pėr hartim nė
konkursin e organizuar nga revista "Shkėndija". Njė nga vjershat e tij
qe botuar nė vitet e shtatėdhjeta edhe nė njė nga librat e Leximit tė
shkollės fillore.
 "Jetoj me botėn e ēiltėr fėmijėrore, -thotė shkrimtari Muhamed Krasniqi, autor i librit "Gjerdani i Pavarėsisė", nė botim tė Shtėpisė Botuese tė shkrimtarit Rizah Sheqiri nga Karlskrona, e nė shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės Autori i librit "Gjerdani i pavarėsisė", Muhamed Krasniqi, ėshtė njėri ndėr krijuesit e dalluar pėr fėmijė. Krijimtarinė e tij letrare e filloi si nxėnės i shkollės fillore kur edhe botoi shkrimet e para nė revistėn "Pionieri" e "Zani i Rinisė" pėr tė vazhduar mė vonė nė gjimnaz e gjatė studimeve. U dallua edhe me hartime shkollore duke fituar shpėrblime tė para edhe nė nivel tė Kosovės siē ishte vendi i pare pėr hartim nė konkursin e organizuar nga revista "Shkėndija". Njė nga vjershat e tij qe botuar nė vitet e shtatėdhjeta edhe nė njė nga librat e Leximit tė shkollės fillore. Muhamed Krasniqi u lind nė fshatin Tygjec tė Malėsisė sė Gollakut. Babai, Nuhiu ishte mėsues, ndėr veteranėt e parė tė arsimit nė Kosovė, themelues i shkollės nė Viti tė Marevcit. Nėna, Ajetja ishte amvise. Babai kishte tė kryer gjimnazin real shqiptar nė Prishtinė, kursin pedagogjik nė Prizren dhe shkollėn fetare. Ishte anėtar i Partisė Nacional Demokratike Shqiptare ( PNDSH ) tė asaj kohe. Ai ishte njė veprimtar i dalluar pėr ēėshtjen kombėtare, njeri qė luftoi pėr tė drejtėn e vetėvendosjes dhe bashkimit kombėtar. Angazhimi i tij patriotik dhe fetar bėri qė tė afirmojė parimet e mirėkuptimit, besimit dhe tolerancės e afrisė. Muhamed Krasniqi, shkollėn fillore e ka kryer nė Miradi tė Fushės sė Kosovės, kurse gjimnazin nė Fushė Kosovė dhe nė Prishtinė. Ka studjuar nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės, drejtimi i Gazetarisė dhe Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare. Me profesion ėshtė gazetar dhe shkrimtar. Nga viti 1998 jeton nė Suedi. Tani punon nė Radio "Jehona" nė Suedi - programi nė gjuhėn shqipe. Punėn profesionale nė gazetari e ka filluar nė revistėn javore tė tė rinjve "Zėri i Rinisė", qė ishte njė revistė mjaft e lexuar dhe me njė tirazh tė madh nė atė kohė..Nė "Zėrin e rinisė" ishte gazetar, redaktori i rubrikės sė politikės sė brendshme, zėvendėskryeredaktor dhe mė vonė pėr katėr vite edhe kryeredaktor.Nga viti 1990 deri mė 1998 ka punuar gazetar nė tė pėrditshmen e Kosovės "Rilindja". Nė "Rilindje" ka pėrcjellė aktivitetin politik nė Kosovė, por nė pjesėn mė tė madhe ka trajtuar temat sociale dhe gjendjen e rėndė sociale tė popullatės.Nė vitin 1998, gjatė muajve tė verės dhe nė vjeshtė, ka raportuar nga Shqipėria pėr valėn e refugjatėve shqiptarė tė pėrndjekur nga vatrat e tyre nė Kosovė. Shkrimet i ka bėrė pėr "Bujkun" nė Kosovė dhe "Rilindjen" nė Tiranė e nė diasporė. Ka bashkėpunuar dhe bashkėpunon me shumė revista dhe gazeta, qė botohen nė Kosovė dhe jashtė. Ka bashkėpunuar edhe me tė gjitha revistat dhe gazetat e asaj kohe qė dilnin nė Kosovė, si "Kosovarja", "Shkėndija", "Bota e re", "Pionieri", "Gazeta e pionierėve"si dhe me revistėn "Globi" qė botohej nė Zvicėr, dhe me revistėn "Doruntina" qė botohet nė Gjermani. Ka qenė i angazhuar edhe nė jetėn politike. Pos tjerash ka qenė kryetar i rinisė sė Kosovės nė vitet 1982/83, nė vitet 1987-1989 ka qenė i angazhuar nė udhėheqjen komunale tė Prishtinės si dhe gjatė viteve 90-ta pėr njė mandat ka qenė sekretar i Kėshillit Koordinues tė partive Politike shqiptare tė regjionit tė Prishtinės.Muhamed Krasniqi shkruan pėr fėmijė dhe tė rritur. Ėshtė autor i tri librave tė botuara pėr fėmijė: "Sharkia e vitit" e botuar nė vitin 2000 dhe "Unė jam ABC-ja" e botuar nė vitin 2001 nga shtėpia botuese "Renesansa" Prishtinė, si dhe "Gjerdani i Pavarėsisė" botuar nga Shtėpia Botuese "Rizah Sheqiri", Karlskrona 2008.Nė Antologjinė "Diell nė Dritare", tė botuar nė Malmö tė Suedisė ėshtė prezantuar me gjashtė poezi.Me poezi ėshtė i prezantuar edhe nė Antologjinė e Festivalit tė poezisė dhe tė Muzikės pėr Skandinavi.Ėshtė fitues i vendit tė tretė me poezi nė Festivalin e Poezisė dhe tė Muzikės pėr Skandinavi nė vitin 2005.Nė dorėshkrim i ka rreth 40 libra, prej tyre 14 tė gatshme qė presin botimin. Pos tjerash shkruan edhe tekste kėngėsh. Disa nga ato tekste ļnterpretohen nga kėngėtarė tė mirėnjohur kosovarė. Shkruan poezi edhe nė gjuhėn suedeze. Nė disa gazeta suedeze i janė botuar njė numėr poezishė qė i ka shkruar suedisht. Nė dorėshkrim e ka librin me poezi nė suedisht. -Shkruaj pėr fėmijė, sepse e dua botėn e ēiltėr fėmijėrore,- thotė shkrimtari Muhamed Krasniqi. Pėr tė rritur trajtoj tema nga jeta e sidomos aspektet sociale dhe qasjet qė kanė tė bėjnė me realitetin e rėndė me tė cilin u ballafaquan shqiptarėt.Njė nga librat nė prozė qė e kam nė dorėshkrim e qė mund tė jetė edhe autobiografi ngėrthen aspekte tė ndryshme duke filluar nga ato sociale, edukative, sociologjike, psikologjike, e filozofike. Gėrshetohet edhe fryma fetare qė aludon se besimi nė Zotin njeriun e bėnė tė pastėr edhe shpirtėrisht dhe poashtu hap shtigje ardhmėrie qė synojnė besimin, barazinė dhe lumturinė midis njerėzve.Sa i pėrket angazhimit tė tij politik Muhamed Krasniqi thotė: -Angazhimi im politik kishte pėr synim themelor porosinė e babait tim qė nėse shkruaj apo angazhohem nė jetėn shoqėrore si parim themelor dhe obligativ ta kem qasjen njerėzore, besimin dhe mirėkuptimin, ndihmėn njerėzve qė vuajnė dhe si primare ta kem punėn pėr kombin dhe pėr tė drejtat nacionale. Jam angazhuar pėr vlera qė synojnė progresin dhe barazinė e njerėzve, mirėqenien sociale dhe liritė e tė drejtat nacionale e demokratike si parakusht pėr kultivimin e vlerave universale shpirtėrore, njerėzore, politike e kulturore. MUHAMED KRASNIQI KOSOVE URIME PAVARĖSIA Nė tė katėr anėt e botės kėngė, valle e hare Kosova po pavarėsohet Lumė e lumė pėr ne. Me gėzimet pa kufi Me Flamurin nė ball Kosovėn e pavarur Kuvendi sot po e shpall. Ėndėrrėn e stėrgjyshit dhe tė gjyshit tim i pėrjetova unė larg larg pra nė mėrgim. Dua tė futem nė ekran e tė hyjė nė Internet ta shoh sa mė shumė Bukuroshen nė festė. T'isha flutur krahėshkruar e tė shkoj n'qytetin tim violinės unė do t'i bija do t'festoja sot n'Prishtinė. Si princeshė ėshtė sot Grentina vėrtetė njė princeshė e rrallė ėshtė plot mall e plot gėzime Kosova Pavarėsinė shpallė. Grentina ka sot urim zemre kėndon bukur e vallėzon veshur ka rrobet kombėtare zemra e saj me dashuri uron: Kosovė e dashur Gėzuar Pavarėsia! Nga unė i ke dhuratė gėzimet e mija njė torte pavarėsie tė ėmbėl shumė nė Te njė flamur pėr Ty e bėra unė. Tė dua, tė puthi, tė pėrqafoj Me Ty Kosovė e dashur unė festoj Ti Kosovė je mrekullija andaj festė bėjmė ne tė dyja. Edhepse jemi pak larg zemrat tona rrahin bashkė Tė ėndėrrova tė lirė qė kur u linda me dashurinė pėr Ty Kosovė unė u rrita. DHE TASH NĖ DITĖLINDJEN TIME DHURATA TĖ TJERA NUK DUA SEPSE DHURATĖN MĖ TĖ MADHE TASHMĖ E KAM FITUA. ZEMRA IME RRITET E GĖZON NĖ DITĖLINDJEN TIME TĖ DYMBĖDHJETĖ PAVARĖSIA E JOTE KOSOVĖ DHURATA IME E JETĖS DO TĖ JETĖ. KOSOVĖS SĖ LIRĖ Natėn e xherdekut si tė kanė stolisėsa hije tė paskakurora e lirisė!TI NDJENJA E ZGJIMIT. Sa bukur na i mėsovehapat e vallėzimite kėngėn e trimavepėr agun e diellitTI GJUHA JONĖ E GĖZIMIT. Kėnga ka marrė udhėnvargu n'fletė ėshtė qėndistė gjithė duan tė bėhenflatra tė lirisėTI MALLI I MĖRGIMIT. GJERDANI I PAVARĖSISĖ Me gjak e shkruannė gurė e nė lisakrenarinė vendosėnnė zemėr e nė plisa. Me gjak e shkruannė pushkė e flamurkur trimat dhanė besėno sot, o kurrė. Gjerdanin mbushurpėrplot fishekėsa bukur iu rrintesi stoli nė brez. Me gjak e shkruannė mal e nė fushėerdhi si sorkadhee puthėm nė gushė. Bukuroshen e sollenTrimat e lirisėSa bukur nė ballė u rriGjerdani i pavarėsisė. TROJET TONA SSHUHEN KURRĖ Gjakun e JasharajveToka krenare e falenderoi:Kėto troje kurrė sdo tė shuhenShqiptari sa tė jetojė Dhe u betuanDrurė e gurėTrojet tonaSshuhen kurrė. NJĖ ZĖ NGA TETOVA Andaj telitnjė zė nga Tetovaunė jam Jetonikam ardhur nga Kosova. Ishim shumė tė lodhurrrugės na munduanna pėrzunė nga shtėpitėmbi ne dhunė ushtruan. Vėllezėrit kėtu na pritėnme zemėr bujarejeni nė shtėpitė tuajanė trojet shqiptare. Erdhėm nė IliridėNė kėtė vatėr shqiptareMe dashuri u hapėnTė gjitha zemrat bujare. Tė gjithė jemi vėllezėrshpejt do t'vijė liriasonte te ne ėshtė konakukjo ėshtė vėllazėria. FLLAD LIRIE Pushuan martinatSyri mė slotonHėna pesėmbėdhjetėsheMbi Ty rreze lėshon. Plagėt edhe vuajtjet- nė muze tė kohėsPlisi yt shkėlqenSikur plisi i Shotės. Frymon e nuk ndaletKudo fllad lirieKullat e qėndresėsNė Qiell krenarie. Ty zemra ime e dashurTash me ngjyra tjeraBorxhin do ta kthejėMe plot dije e vlera. /Nga libri "Gjerdani i pavarėsisė" qė doli nga shtypi nė botim tė Shtėpisė Botuese "Rizah Sheqiri", Karlskrona - Suedi 2008 |
