Portali
nga 100 mbiemrat mė tė pėrdorur nė Shqipėri
Historia, mėnyra e formimit apo numri i pėrdorimit tė mbiemrit qė mban secili prej nesh, nuk do tė pėrbėjė mė njė mister. Me njė total prej rreth 25000 mbiemrash nė tė gjithė territorin shqiptar, profesori i Institutit tė Gjuhėsisė dhe Letėrsisė, Ēlirim Bidollari, ka radhitur nė njė fjalor, qė pritet tė pėrfundojė sė shpejti, tė gjithė mbiemrat shqiptarė, nga mė i famshmi deri te mė pak i pėrdoruri.
Historia, mėnyra e formimit apo numri i pėrdorimit tė mbiemrit qė mban secili prej nesh, nuk do tė pėrbėjė mė njė mister. Me njė total prej rreth 25000 mbiemrash nė tė gjithė territorin shqiptar, profesori i Institutit tė Gjuhėsisė dhe Letėrsisė, Ēlirim Bidollari, ka radhitur nė njė fjalor, qė pritet tė pėrfundojė sė shpejti, tė gjithė mbiemrat shqiptarė, nga mė i famshmi deri te mė pak i pėrdoruri. Gazeta Albania publikon sot listėn me 100 mbiemrat mė tė pėrdorur nė Shqipėri. Mbiemri Hoxha ėshtė kryesuesi i kėsaj liste. Sipas prof. Bidollarit, kjo nuk ėshtė aspak e rastėsishme. Ky mbiemėr ka ardhur si njė titull nga hierarkia fetare. Pėrhapja nė masė e myslimanizmit pas pushtimit turk ka bėrė qė ky mbiemėr tė jetė mjaft i pėrhapur nė tė gjitha anėt e vendit. Ndėrkohė qė nuk mbeten mbrapa edhe ofiqe tė hierarkisė fetare qė nuk i pėrkasin fesė myslimane. Kėshtu, nė radhė tė dytė dhe tė tretė renditen mbiemrat Shehu dhe Prifti, pėrkatėsisht tituj tė fesė bektashiane dhe asaj ortodokse. Mė pas kjo listė vijon me mbiemra tė ardhur nga emra njerėzish apo nga emrat e vendbanimeve tė tė parėve tė atij oxhaku.
Klasifikimet
Nė prononcimin e tij pėr gazetėn Albania, profesori i patronomisė, Bidollari, pohoi se mbiemrat klasifikohen nė katėr kategori tė mėdha. Nė kategorinė e parė pėrfshihen mbiemrat qė tregojnė vijimėsinė e birėrisė. Nė kėtė kategori futen ata mbiemra qė rrjedhin nga emrat e tė parėve, - pohoi Bidollari. Sipas tij, kėto mund tė jenė nė formėn e plotė tė emrit si Sinani, Andoni, Abazi, por edhe nė trajtat e tyre tė shkurtuara si, Kola, Hysi apo Leka. Nė kategorinė e dytė pėrfshihen mbiemrat qė tregojnė origjinė ose prejardhje, si Dibra, Frashėri, Bushati, tė cilėt janė ndėr mė tė pėrhapurit. Kushti numėr njė i vendosjes sė mbiemrave tė kėtij lloji ishte qė familja qė merrte kėtė mbiemėr tė kishte lėvizur nga vendbanimi i mėparshėm. Gjithashtu, kur prijėsit e familjeve tė zhvendosura nuk arrinin tė gjenin njė paraardhės tė denjė pėr tė mbajtur si mbiemėr, atėherė ata pėrdornin emrat e fshatrave ose tė qyteteve nga vinin, - pohoi prof. Bidollari. Njė tjetėr kategori janė mbiemrat qė tregojnė zanate dhe profesione apo tituj si, Argjendari, Furrxhiu, Kadiu, Pasha, Aga, etj. Sipas Bidollarit, njė pjesė e mirė kėsaj kategorie janė nė gjuhėn turke, pasi periudha e vėnies sė mbiemrave ka pėrkuar nė kohė me pushtimin turk. Ndėrsa kategoria e katėrt nė klasifikimin e mbiemrave pėrfshin mbiemrat qė janė formuar nė formėn e nofkave dhe llagapeve si Sakati, Qorri, Shurdhi etj. Duke iu vėnė fillimisht disa personave nė formėn e epiteteve, me kalimin e kohės ato janė konsoliduar nė mbiemra. Kėto epitete kanė qenė tė formave tė ndryshme, me ngjyresa pozitive dhe negative, - sqaroi Bidollari-por me kalimin e kohės ngjyresa e tyre ka humbur.
Fjalori
Fjalori i mbiemrave ėshtė njė studim qė ka nisur rreth 7 vjet mė parė. Bidollari saktėsoi pėr Albania-n se pėr kryerjen e kėtij studimi ėshtė shfrytėzuar regjistrimi i popullsisė i vitit 1945. Gjithashtu, studimi ėshtė ballafaquar edhe me regjistrime tė popullsisė nė vitet nė vazhdim, si edhe me listat e zgjedhjeve nė vitet 2003-2005. Bidollari saktėsoi se qėllimi i fjalorit ėshtė tė zbulojė vatrėn ku ka lindur patronima. Pėr fjalorin po punohet pėr disa plotėsime qoftė tė numrit, qoftė tė pėrmbajtjes apo shpjegimit tė mbiemrave. Pjesa mė e vėshtirė ėshtė historia e tyre. Mė mirė pėr historinė e mbiemrave dinė vetėm ata qė i mbajnė kėto mbiemra.
Historia e mbiemrave
Zhvillimi i mbiemrave ka ecur nė shek XII-XX. Nė rreth 5-6 shekuj histori, procesi i vėnies sė mbiemrave ka ecur nga lart poshtė. Kėshtu, fillimisht janė pajisur me mbiemra shtresat e larta, mė pas shtresat e hierarkisė fetare, ndėrsa mė vonė ka zbritur deri nė shtresat e ulėta. Qėllimi fillestar i mbiemrave ka qenė pėr tė dalluar njerėzit nga njėri-tjetri. Mbiemrat janė stabilizuar nė shek XX nė Shqipėri. Deri mė 1912-n, shumica e popullsisė nė Shqipėri nuk kishte mbiemra. Pas kėtij viti filluan tė kryheshin regjistrimet e para tė popullatės.
Historia, mėnyra e formimit apo numri i pėrdorimit tė mbiemrit qė mban secili prej nesh, nuk do tė pėrbėjė mė njė mister. Me njė total prej rreth 25000 mbiemrash nė tė gjithė territorin shqiptar, profesori i Institutit tė Gjuhėsisė dhe Letėrsisė, Ēlirim Bidollari, ka radhitur nė njė fjalor, qė pritet tė pėrfundojė sė shpejti, tė gjithė mbiemrat shqiptarė, nga mė i famshmi deri te mė pak i pėrdoruri.
Historia, mėnyra e formimit apo numri i pėrdorimit tė mbiemrit qė mban secili prej nesh, nuk do tė pėrbėjė mė njė mister. Me njė total prej rreth 25000 mbiemrash nė tė gjithė territorin shqiptar, profesori i Institutit tė Gjuhėsisė dhe Letėrsisė, Ēlirim Bidollari, ka radhitur nė njė fjalor, qė pritet tė pėrfundojė sė shpejti, tė gjithė mbiemrat shqiptarė, nga mė i famshmi deri te mė pak i pėrdoruri. Gazeta Albania publikon sot listėn me 100 mbiemrat mė tė pėrdorur nė Shqipėri. Mbiemri Hoxha ėshtė kryesuesi i kėsaj liste. Sipas prof. Bidollarit, kjo nuk ėshtė aspak e rastėsishme. Ky mbiemėr ka ardhur si njė titull nga hierarkia fetare. Pėrhapja nė masė e myslimanizmit pas pushtimit turk ka bėrė qė ky mbiemėr tė jetė mjaft i pėrhapur nė tė gjitha anėt e vendit. Ndėrkohė qė nuk mbeten mbrapa edhe ofiqe tė hierarkisė fetare qė nuk i pėrkasin fesė myslimane. Kėshtu, nė radhė tė dytė dhe tė tretė renditen mbiemrat Shehu dhe Prifti, pėrkatėsisht tituj tė fesė bektashiane dhe asaj ortodokse. Mė pas kjo listė vijon me mbiemra tė ardhur nga emra njerėzish apo nga emrat e vendbanimeve tė tė parėve tė atij oxhaku.
Klasifikimet
Nė prononcimin e tij pėr gazetėn Albania, profesori i patronomisė, Bidollari, pohoi se mbiemrat klasifikohen nė katėr kategori tė mėdha. Nė kategorinė e parė pėrfshihen mbiemrat qė tregojnė vijimėsinė e birėrisė. Nė kėtė kategori futen ata mbiemra qė rrjedhin nga emrat e tė parėve, - pohoi Bidollari. Sipas tij, kėto mund tė jenė nė formėn e plotė tė emrit si Sinani, Andoni, Abazi, por edhe nė trajtat e tyre tė shkurtuara si, Kola, Hysi apo Leka. Nė kategorinė e dytė pėrfshihen mbiemrat qė tregojnė origjinė ose prejardhje, si Dibra, Frashėri, Bushati, tė cilėt janė ndėr mė tė pėrhapurit. Kushti numėr njė i vendosjes sė mbiemrave tė kėtij lloji ishte qė familja qė merrte kėtė mbiemėr tė kishte lėvizur nga vendbanimi i mėparshėm. Gjithashtu, kur prijėsit e familjeve tė zhvendosura nuk arrinin tė gjenin njė paraardhės tė denjė pėr tė mbajtur si mbiemėr, atėherė ata pėrdornin emrat e fshatrave ose tė qyteteve nga vinin, - pohoi prof. Bidollari. Njė tjetėr kategori janė mbiemrat qė tregojnė zanate dhe profesione apo tituj si, Argjendari, Furrxhiu, Kadiu, Pasha, Aga, etj. Sipas Bidollarit, njė pjesė e mirė kėsaj kategorie janė nė gjuhėn turke, pasi periudha e vėnies sė mbiemrave ka pėrkuar nė kohė me pushtimin turk. Ndėrsa kategoria e katėrt nė klasifikimin e mbiemrave pėrfshin mbiemrat qė janė formuar nė formėn e nofkave dhe llagapeve si Sakati, Qorri, Shurdhi etj. Duke iu vėnė fillimisht disa personave nė formėn e epiteteve, me kalimin e kohės ato janė konsoliduar nė mbiemra. Kėto epitete kanė qenė tė formave tė ndryshme, me ngjyresa pozitive dhe negative, - sqaroi Bidollari-por me kalimin e kohės ngjyresa e tyre ka humbur.
Fjalori
Fjalori i mbiemrave ėshtė njė studim qė ka nisur rreth 7 vjet mė parė. Bidollari saktėsoi pėr Albania-n se pėr kryerjen e kėtij studimi ėshtė shfrytėzuar regjistrimi i popullsisė i vitit 1945. Gjithashtu, studimi ėshtė ballafaquar edhe me regjistrime tė popullsisė nė vitet nė vazhdim, si edhe me listat e zgjedhjeve nė vitet 2003-2005. Bidollari saktėsoi se qėllimi i fjalorit ėshtė tė zbulojė vatrėn ku ka lindur patronima. Pėr fjalorin po punohet pėr disa plotėsime qoftė tė numrit, qoftė tė pėrmbajtjes apo shpjegimit tė mbiemrave. Pjesa mė e vėshtirė ėshtė historia e tyre. Mė mirė pėr historinė e mbiemrave dinė vetėm ata qė i mbajnė kėto mbiemra.
Historia e mbiemrave
Zhvillimi i mbiemrave ka ecur nė shek XII-XX. Nė rreth 5-6 shekuj histori, procesi i vėnies sė mbiemrave ka ecur nga lart poshtė. Kėshtu, fillimisht janė pajisur me mbiemra shtresat e larta, mė pas shtresat e hierarkisė fetare, ndėrsa mė vonė ka zbritur deri nė shtresat e ulėta. Qėllimi fillestar i mbiemrave ka qenė pėr tė dalluar njerėzit nga njėri-tjetri. Mbiemrat janė stabilizuar nė shek XX nė Shqipėri. Deri mė 1912-n, shumica e popullsisė nė Shqipėri nuk kishte mbiemra. Pas kėtij viti filluan tė kryheshin regjistrimet e para tė popullatės.