Portali
nga Burimet Hidrike ne Shqiperi...
Shqipėria, me siperfaqen e saj te pėrgjithshme prej 28 748 km2, ne pėrgjithėsi ėshtė njė vend malor ku 70 % e zėnė malet, kodrat, siperfaqet e liqeneve dhe shtratet e lumenjve. Pėr sa i pėrket pasurive ujore dhe potencialit hidroenergjitik te saj ajo radhitet nder vendet e para ne Evrope. Territori hidrografik i Shqipėrisė ka njė siperfaqe prej 44000 km2 ose 57 % me shumė se territori shtetėror i vendit tonė.Lartesia mesatare e territorit hidrografik ėshtė shumė e madhe, rreth 700 metra mbi nivelin e detit.Shqipėria ėshtė njė vend me rreshje relativisht te shumta.Nė BE territorin e saj hidrografik bėn mesatarisht rreth 1400 m/m shi ne vit. Nė BE lartesine mbi 1000 m bien rreshje debore, ku ne zonat e thella malore ajo qėndron pėr disa muaj, duke siguruar ne kėtė mėnyrė furnizimin me ujė te lumenjve pėr periudhėn e pranveres dhe deri diku edhe ne vere. Prurja mesatare shumevjecare e rrjedhjes se pėrgjithshme te lumenjve tanė ėshtė rreth 1.245 m3/sek, e njė rendi me lumenjte e njohur te Evropes, qė derdhen ne Detin Mesdhe si lumi PO me prurje 1.275 m3/sek dhe lumi Ron me prurje 1.350 m3/sek.Tė gjithė lumenjte e Shqipėrisė, me perjashtim te lumit te Vermoshit e kanė drejtimin e rrjedhjes nga lindja ne perėndim dhe derdhen kryesisht ne detin Adriatik dhe pjeserisht ne detin Jon.Lumenjte me te rėndėsishėm te Shqipėrisė janė Buna me prurje mesatare shumevjecare prej 652 m3/sek dhe pastaj, me radhe, vijnė Drini me 340 m3/sek, Vjosa me 210 m3/sek, Semani me 101 m3/sek, Mati me 74 m3/sek, Shkumbimi me 60 m3/sek etj.Pervec kėtyre lumenjve, vendi ynė pėr vete natyren e tij te veēantė fiziko-gjeografike nderpritet nga njė rrjet i tėrė lumenjsh e perrenjsh malore, qė kanė burimet ujore 500-1000 m mbi nivelin e detit, te cilėt kanė vlera te mėdha hidroenergjitike. Nder lumenjte malore qė kanė rezerva ujore te rėndėsishme dhe potencial hidroenergjitik te konsiderueshem janė Valbona, Curraj, Cemi, Fani i Madh e Fani i Vogel, Kiri, Gjadri, Erzeni, Osumi, Devolli, Smokthina, Benca etj. Megjithėse prurjet e kėtyre lumenjve relativisht janė te vogla, ata kanė renie te madhe dhe bėjnė qė potenciali hidroenergjitik i tyre te jetė i konsiderueshem pėr vendin tonė.Kėto resurse e bėjnė Shqipėrinė njė vend te pasur ne rezervat ujore dhe potenciali hidroenergjitik qė mund te shfrytezohet te kėtė vlera te rėndėsishme pėr zhvillimin e vendit.Gjatė njė viti nga te gjithė lumenjte tanė derdhen ne det rreth 39 miliarde m3 ujė. Deri tani ėshtė shfrytezuar rreth 30 % kėtij potenciali, ndėrsa vellimi i liqeneve artificiale pėr te rregulluar prurjet e lumenjve ėshtė i barabarte me 40 % te prurjes vjetore te lumenjve qė derdhen ne det.Nė BE baze te studimit te aprovuar, potenciali i lumit Drin do tė shfrytezohet me pesė hidrocentrale: hidrocentrali i Skavices, Fierzes, Komanit, Vaut te Dejes dhe Bushatit. Tė pesė hidrocentralet e Drinit do tė kenė njė fuqi te vendosur prej 1.8 milion KW dhe njė prodhim mesatar te energjise elektrike prej rreth 6.7 miliarde KWh ne vite. Pėr te prodhuar kėtė energji elektrike me nafte do tė duheshin rreth 2.8 milione tonė nafte ne vit.
Secili nga kėto hidrocentrale do tė kėtė fuqi te instaluar dhe do tė prodhoje mesatarisht energji elektrike ne vit si me poshtė:
Hidrocentrali i Skavices 350 000 KW dhe 1.5 miliarde KWh Hidrocentrali i Fierzes 500 000 KW dhe 1.8 miliarde KWh Hidrocentrali i Komanit 600 000 KW dhe 2.0 miliarde KWh Hidrocentrali i Vaut te Dejes 250 000 KW dhe 1.0 miliard KWh Hidrocentrali i Bushatit 100 000 KW dhe 0.4 miliard KWh.
Shqipėria, me siperfaqen e saj te pėrgjithshme prej 28 748 km2, ne pėrgjithėsi ėshtė njė vend malor ku 70 % e zėnė malet, kodrat, siperfaqet e liqeneve dhe shtratet e lumenjve. Pėr sa i pėrket pasurive ujore dhe potencialit hidroenergjitik te saj ajo radhitet nder vendet e para ne Evrope. Territori hidrografik i Shqipėrisė ka njė siperfaqe prej 44000 km2 ose 57 % me shumė se territori shtetėror i vendit tonė.Lartesia mesatare e territorit hidrografik ėshtė shumė e madhe, rreth 700 metra mbi nivelin e detit.Shqipėria ėshtė njė vend me rreshje relativisht te shumta.Nė BE territorin e saj hidrografik bėn mesatarisht rreth 1400 m/m shi ne vit. Nė BE lartesine mbi 1000 m bien rreshje debore, ku ne zonat e thella malore ajo qėndron pėr disa muaj, duke siguruar ne kėtė mėnyrė furnizimin me ujė te lumenjve pėr periudhėn e pranveres dhe deri diku edhe ne vere. Prurja mesatare shumevjecare e rrjedhjes se pėrgjithshme te lumenjve tanė ėshtė rreth 1.245 m3/sek, e njė rendi me lumenjte e njohur te Evropes, qė derdhen ne Detin Mesdhe si lumi PO me prurje 1.275 m3/sek dhe lumi Ron me prurje 1.350 m3/sek.Tė gjithė lumenjte e Shqipėrisė, me perjashtim te lumit te Vermoshit e kanė drejtimin e rrjedhjes nga lindja ne perėndim dhe derdhen kryesisht ne detin Adriatik dhe pjeserisht ne detin Jon.Lumenjte me te rėndėsishėm te Shqipėrisė janė Buna me prurje mesatare shumevjecare prej 652 m3/sek dhe pastaj, me radhe, vijnė Drini me 340 m3/sek, Vjosa me 210 m3/sek, Semani me 101 m3/sek, Mati me 74 m3/sek, Shkumbimi me 60 m3/sek etj.Pervec kėtyre lumenjve, vendi ynė pėr vete natyren e tij te veēantė fiziko-gjeografike nderpritet nga njė rrjet i tėrė lumenjsh e perrenjsh malore, qė kanė burimet ujore 500-1000 m mbi nivelin e detit, te cilėt kanė vlera te mėdha hidroenergjitike. Nder lumenjte malore qė kanė rezerva ujore te rėndėsishme dhe potencial hidroenergjitik te konsiderueshem janė Valbona, Curraj, Cemi, Fani i Madh e Fani i Vogel, Kiri, Gjadri, Erzeni, Osumi, Devolli, Smokthina, Benca etj. Megjithėse prurjet e kėtyre lumenjve relativisht janė te vogla, ata kanė renie te madhe dhe bėjnė qė potenciali hidroenergjitik i tyre te jetė i konsiderueshem pėr vendin tonė.Kėto resurse e bėjnė Shqipėrinė njė vend te pasur ne rezervat ujore dhe potenciali hidroenergjitik qė mund te shfrytezohet te kėtė vlera te rėndėsishme pėr zhvillimin e vendit.Gjatė njė viti nga te gjithė lumenjte tanė derdhen ne det rreth 39 miliarde m3 ujė. Deri tani ėshtė shfrytezuar rreth 30 % kėtij potenciali, ndėrsa vellimi i liqeneve artificiale pėr te rregulluar prurjet e lumenjve ėshtė i barabarte me 40 % te prurjes vjetore te lumenjve qė derdhen ne det.Nė BE baze te studimit te aprovuar, potenciali i lumit Drin do tė shfrytezohet me pesė hidrocentrale: hidrocentrali i Skavices, Fierzes, Komanit, Vaut te Dejes dhe Bushatit. Tė pesė hidrocentralet e Drinit do tė kenė njė fuqi te vendosur prej 1.8 milion KW dhe njė prodhim mesatar te energjise elektrike prej rreth 6.7 miliarde KWh ne vite. Pėr te prodhuar kėtė energji elektrike me nafte do tė duheshin rreth 2.8 milione tonė nafte ne vit.
Secili nga kėto hidrocentrale do tė kėtė fuqi te instaluar dhe do tė prodhoje mesatarisht energji elektrike ne vit si me poshtė:
Hidrocentrali i Skavices 350 000 KW dhe 1.5 miliarde KWh Hidrocentrali i Fierzes 500 000 KW dhe 1.8 miliarde KWh Hidrocentrali i Komanit 600 000 KW dhe 2.0 miliarde KWh Hidrocentrali i Vaut te Dejes 250 000 KW dhe 1.0 miliard KWh Hidrocentrali i Bushatit 100 000 KW dhe 0.4 miliard KWh.