Shkaqet e rėnies sė flokėve:
Trashėgimia dhe faktorėt gjenetikė:
Rėnia e flokėve, ashtu si ngjyra e syve, ėshtė njė tipar i trashėgueshėm. Me kalimin e kohės floku bėhet i hollė dhe bie kur folikulat vdesin. Gjenet qė provokojnė rėnien e flokut janė tė transmetueshme nga tė dy prindėrit. Ėshtė i kotė riti qė ndiqet shpesh nga prindėrit pėr tė qethur fėmijėt e vegjėl, nė mėnyrė qė tė rritet dhe shtohet floku. Nėse njėri nga prindėrit vuan rėnien e flokut, ajo do transmetohet tek fėmija, nėse ai ka marrė gjenet e tij. Por nga ana tjetėr nuk ėshtė e thėnė qė prindi vuan rėnien e flokut dhe patjetėr duhet ta ketė dhe fėmija. Kjo ėshtė nė varėsi se nga cili prind i janė transmetuar gjenet fėmijės. Pikėrisht me kėtė fakt shpjegohen dhe rastet e shumta qė ndodhin brenda njė familjeje, ku njėri vėlla ėshtė tullac, ndėrsa tjetri ka njė dendėsi tė madhe tė flokėve. Rėnia e flokėve fillon qė 20 vjeē, por ajo vihet re vetėm kur personi arrin nė tė 30-at. Rėnia e flokėve nga trashėgimia ėshtė tipike nė pjesėn ballore dhe anash ballit.
Stresi:
Stresi ėshtė njė faktor shumė rėndues nė rėnien e flokut. Nė ndryshim me faktorin gjenetik, rėnia e flokėve, pėr arsye stresi ėshtė e shpėrndarė nė tė gjithė zonėn ku ka flokė ose e lokalizuar nė formė rrethore. Sipas specialistėve, dietat e keqbalancuara sjellin si rezultat njė keqekuilibrim tė ushqimeve tė nevojshme pėr organizmin. Mungesa e proteinave mund tė ndryshojė prodhimin normal tė flokėve dhe tė bėjė qė flokėt tė hyjnė nė njė fazė pushimi dhe pėr dy apo tre muaj do tė shfaqet humbja e flokėve nė masė.
Sėmundjet:
Ndodh shpesh qė shfaqet dukuria e humbjes sė flokėve pas kalimit tė ndonjė infeksioni, si ethe tė forta, operacione, etj. Gjithashtu dhe pas ērregullimeve tė funksionimit tė gjėndrave tiroide ndodh rėnia e flokėve. Nė kėto raste ėshtė e nevojshme ti jepet fund me trajtim pėr ti normalizuar. Gjithashtu, shfaqet ky fenomen kur ka mosfunksionim tė hormoneve mashkullore tė njohura si androgjene ose femėrore tė njohura si estrogjene. Nė kėto raste korrigjimi i disekuilibrit eviton rėnien e flokut. Gjithashtu, disa sėmundje shoqėrohen nga rėnia e flokėve, siē ėshtė rasti i diabetit dhe e kundėrta. Rėnia e flokėve ėshtė njė paralajmėrim se ndonjė sėmundje serioze po fillon tė shfaqet. Medikamentet qė pėrdorim pėr shėrimin e sėmundjeve ndikojnė nė rėnien e flokut. Nė kėto raste lind si domosdoshmėri shtyrja e kurės sė sėmundjes ose duhen marrė parasysh mė parė pasojat e marrjes sė kėtyre medikamenteve. Rėnia e flokėve nga marrja e medikamenteve zakonisht ėshtė e kthyeshme dhe pėrgjithėsisht pa probleme.
Pakujdesia:
Veset e kėqija dhe pakujdesia. Abuzimi me trajtimet kozmetike me cilėsi tė keqe, agresive dhe pėrdorimi i vazhdueshėm i tyre besojnė dhe thyejnė kapilarėt e flokut duke bėrė tė mundur rėnien e tyre. Njė armik i flokut ėshtė edhe larja e tyre shumė e shpeshtė dhe krehja me avuj tė nxehtė qė bėjnė tė mundur kėputjen e tyre dhe provokojnė disekuilibėr nė shtresėn e yndyrshme tė lėkurės.
Trashėgimia dhe faktorėt gjenetikė:
Rėnia e flokėve, ashtu si ngjyra e syve, ėshtė njė tipar i trashėgueshėm. Me kalimin e kohės floku bėhet i hollė dhe bie kur folikulat vdesin. Gjenet qė provokojnė rėnien e flokut janė tė transmetueshme nga tė dy prindėrit. Ėshtė i kotė riti qė ndiqet shpesh nga prindėrit pėr tė qethur fėmijėt e vegjėl, nė mėnyrė qė tė rritet dhe shtohet floku. Nėse njėri nga prindėrit vuan rėnien e flokut, ajo do transmetohet tek fėmija, nėse ai ka marrė gjenet e tij. Por nga ana tjetėr nuk ėshtė e thėnė qė prindi vuan rėnien e flokut dhe patjetėr duhet ta ketė dhe fėmija. Kjo ėshtė nė varėsi se nga cili prind i janė transmetuar gjenet fėmijės. Pikėrisht me kėtė fakt shpjegohen dhe rastet e shumta qė ndodhin brenda njė familjeje, ku njėri vėlla ėshtė tullac, ndėrsa tjetri ka njė dendėsi tė madhe tė flokėve. Rėnia e flokėve fillon qė 20 vjeē, por ajo vihet re vetėm kur personi arrin nė tė 30-at. Rėnia e flokėve nga trashėgimia ėshtė tipike nė pjesėn ballore dhe anash ballit.
Stresi:
Stresi ėshtė njė faktor shumė rėndues nė rėnien e flokut. Nė ndryshim me faktorin gjenetik, rėnia e flokėve, pėr arsye stresi ėshtė e shpėrndarė nė tė gjithė zonėn ku ka flokė ose e lokalizuar nė formė rrethore. Sipas specialistėve, dietat e keqbalancuara sjellin si rezultat njė keqekuilibrim tė ushqimeve tė nevojshme pėr organizmin. Mungesa e proteinave mund tė ndryshojė prodhimin normal tė flokėve dhe tė bėjė qė flokėt tė hyjnė nė njė fazė pushimi dhe pėr dy apo tre muaj do tė shfaqet humbja e flokėve nė masė.
Sėmundjet:
Ndodh shpesh qė shfaqet dukuria e humbjes sė flokėve pas kalimit tė ndonjė infeksioni, si ethe tė forta, operacione, etj. Gjithashtu dhe pas ērregullimeve tė funksionimit tė gjėndrave tiroide ndodh rėnia e flokėve. Nė kėto raste ėshtė e nevojshme ti jepet fund me trajtim pėr ti normalizuar. Gjithashtu, shfaqet ky fenomen kur ka mosfunksionim tė hormoneve mashkullore tė njohura si androgjene ose femėrore tė njohura si estrogjene. Nė kėto raste korrigjimi i disekuilibrit eviton rėnien e flokut. Gjithashtu, disa sėmundje shoqėrohen nga rėnia e flokėve, siē ėshtė rasti i diabetit dhe e kundėrta. Rėnia e flokėve ėshtė njė paralajmėrim se ndonjė sėmundje serioze po fillon tė shfaqet. Medikamentet qė pėrdorim pėr shėrimin e sėmundjeve ndikojnė nė rėnien e flokut. Nė kėto raste lind si domosdoshmėri shtyrja e kurės sė sėmundjes ose duhen marrė parasysh mė parė pasojat e marrjes sė kėtyre medikamenteve. Rėnia e flokėve nga marrja e medikamenteve zakonisht ėshtė e kthyeshme dhe pėrgjithėsisht pa probleme.
Pakujdesia:
Veset e kėqija dhe pakujdesia. Abuzimi me trajtimet kozmetike me cilėsi tė keqe, agresive dhe pėrdorimi i vazhdueshėm i tyre besojnė dhe thyejnė kapilarėt e flokut duke bėrė tė mundur rėnien e tyre. Njė armik i flokut ėshtė edhe larja e tyre shumė e shpeshtė dhe krehja me avuj tė nxehtė qė bėjnė tė mundur kėputjen e tyre dhe provokojnė disekuilibėr nė shtresėn e yndyrshme tė lėkurės.