25-Skizofrenia (Schizophrenia)
Skizofrenia ėshtė njė sindromė qė shfaqet kryesisht me praninė e njė bashkėsie shenjash karakteristike, tė shoqėruara me njė keqfunksionim tė dukshėm social e fizik. Simptomat kryesore mund tė konsiderohen tė ndara nė dy grupe tė mėdha: simptoma pozitive dhe negative. Simptomat pozitive pėrfshijnė shtrembėrimet ose teprimet, siē janė: deliret, halucinacionet, tė folurit e ēorganizuar, sjellje tė ērregullta. Simptomat negative pėrfshijnė: reduktim tė intensitetit tė shprehjeve emotive; reduktim nė rrjedhshmėrinė dhe produktivitetin e mendimit e tė folurit; reduktim nė orientimin e sjelljeve me pėrfundim arritjen e qėllimit. Personat skizofrenike shfaqin ērregullime tė perceptimit dhe tė vėmendjes. Ata shpesh shprehen se bota u duket e ndryshme e gati ireale. Disa flasin pėr ndryshime nė pėrmasat e trupit tė tyre, apo ndryshime nė distancat mes objekteve qė kanė realisht pranė. Shtrembėrimet mė dramatike tė perceptimit janė halucinacionet, tė cilat janė pėrvoja ndjesore nė mungesė tė stimujve mjedisore realė. Njė i sėmure skizofren nuk arrin tė ndajė kufirin e reales me jorealen. Skizofrenia, zakonisht paraprihet nga njė fazė pararendėse, gjatė sė cilės vėrehet njė pėrkeqėsim i funksionimit normal. Gjatė kėsaj periudhe personi shfaq shenja tė tėrheqjes nga shoqėria, mos kujdesje pėr higjienėn personale, mungesė tė theksuar motivimi dhe pėrjetime tė ndjesive dhe perceptimeve jo tė zakonshme. Skizofrenia ndahet nė tipa dhe nėn tipa, tė cilėt klasifikojnė lloje tė ndryshme, apo kombinime tė ērregullimeve tė skizofrenisė. Ērregullime tė ndryshme tė skizofrenisė, nė varėsi tė llojit, kohėzgjatjes, apo kushteve tė pėrshkallėzimit, mund tė pėrmirėsohen apo edhe tė shėrohen.
Simptomat
- Halucinacione
- Deluzione
- Mendime tė ērregullta
- Ērregullim nė tė folur
- Ndryshime nė sjellje