Portali
nga Depresioni te fėmijėt:
Depresioni ėshtė njė fenomen i hasur shpesh nė kohėt e sotme. Dikush i lodhur nga intensiteti i ditės e dikush tjetėr i vetmuar si pasojė e njė kulture moderne gjithnjė e mė individuale. Njerėz me lidhje tė dobėta familjare si dhe problemet social-kulturore pėrgatisin njė terren tė favorshėm pėr shfaqjen e depresionit ne formen e traumave dhe ērregullimeve psiko-fızike. Fillesėn e shqetėsimeve psikologjike e niston stresi qe me kalimin e kohės kthehet ne ankth dhe mė pas ne njė sėmundje qė tė ndryshon shijen e tė jetuarit.
Sidoqoftė nė mėnyra tė ndryshme depresioni mund tė shfaqet dhe te femijėt. Fėmija i depresuar mund te hiqet sikur ėshte i sėmurė, refuzon tw shkojė nė shkollė, ngjitet pas prindit, ėshtė e vėshtirė tė dallosh qė njė fėmijė ėshtė duke kaluar njė fazė tė pėrkohėshme apo vuan nga depresioni duke u shfaqur sikur nuk ėshtė vetvetja.Kujdes i veēantė duhet treguar kur fėmija kalon tė tilla periudha sepse ndikojne rrėnjėsisht nė formimin e personalitetit dhe tė zhvillimit tė tij social. Prindėrit sduhet tė jenė indeferentė si dhe duhet tė evitojnė njė percaktimin depresion. Kjo gradė pėrcaktohet pasi tė ketė bėrė vizita nga njė, psikiatėr i specializuar, nė klinikat pėrkatėse.
Ende janė tė paqarta shkaqet e njė depresioni, nė shumicėn e rasteve thuhet tė jetė njė gėrshetim i kushteve tė jashtme me faktorėt biologjik. Nėse fėmija ka njė prind me depresion ka njė pėrqindje nga 25 deri nė 50 pėr tė qenė dhe vetė i tillė ndėrsa pėr ata qė prindėrit vuajnė herė pas here nga depresioni mundėsia rritet deri nė 75% pėr rrezikshmėrinw te fėmija. Por depresioni mė tepėr i atribohet kushteve tė jashtme se sa gjeneve. Situatat traumatike nė jetė si braktisja, dhuna nė familje, problemet kronike nė shkollė, divorci i prindėrve ose edhe lindja e njė fėmije tjetėr nė familje, rezultojnė nė depresion te femijėt qė janė nė periudhėn e formimit.
Mėrzitja ose vuajtjet e lehta nuk janė domosdoshmėrish depresion. Nėse femija ndihet i trazuar, nuk ėshtė pėr tu shqetėsuar por nėse kjo situatė zgjat me javė dhe kjo ndikon dhe marrėdhėniet qė fėmija ka me ambientin qė e rrethon mund tė quhet klinikisht depresion. Gati shumica e fėmijėve nė depresion nuk shprehen qė janė tė pa kėnaqur, por kanė mungesė dėshirė pėr tė luajtur, qajnė shpesh, kanė probleme me tė ushqyerit dhe orarin e gjumit, irritohen kur u flasin ose i prekin. Nė mosha pak mė tė mėdha depresioni ėshtė mė shumė se sa njė gjendje e paqendrueshme shpirtėrore, kjo shoqėrohet me njė pesimizem te theksuar, e bėjnė njerıun tė ndihet i pashpresė , i pandihmueshėm, i pavlefshėm , shpesh duke folur dhe pėr vdekjen ose vetvrasjen. Vihet re ngadalėsim i tė folurit dhe i lėvizjeve si edhe momente euforie tė papritura. Humbja e pėrqėndrimit, irritimi kronik, performancė e dobėt nė mėsime, vėshtirėsi pėr t`u shoqėruar me moshatarėt janė pasoja qė duhet tė tėrheqin vėmendjen e prindrit pėr tė marrė masat e duhura.
Depresioni ėshtė njė sėmundje dhe nuk zhduket vetvetiu. Shumė prindėr neglizhojnė dhe nuk marrin seriozisht ankesat duke dėmtuar mė keq gjėndjen e fėmijės. Nėse prindėrit tregohen tė kuptueshėm dhe tė pėrkushtuar kėto periudha tė cilat janė pjesė e depresionit e nuk kanė tė bėjnė saktėsisht me situatėn, mund tė kalohen lehtė. Prindėrit duhet tė jenė tė vėmėndshėm pėr tė krijuar njė ambient tė sigurt, sidomos marrėdhėniet nėnė-fėmijė gjatė periudhės sė formit duhet tė jenė sa mė tė forta. Sa mė shumė siguri fėmija tė ndjejė nė ambientin ku jeton aq mė tė lehtė e ka tė kalojė periudha tė vėshtira.
(Gazeta Start)
Depresioni ėshtė njė fenomen i hasur shpesh nė kohėt e sotme. Dikush i lodhur nga intensiteti i ditės e dikush tjetėr i vetmuar si pasojė e njė kulture moderne gjithnjė e mė individuale. Njerėz me lidhje tė dobėta familjare si dhe problemet social-kulturore pėrgatisin njė terren tė favorshėm pėr shfaqjen e depresionit ne formen e traumave dhe ērregullimeve psiko-fızike. Fillesėn e shqetėsimeve psikologjike e niston stresi qe me kalimin e kohės kthehet ne ankth dhe mė pas ne njė sėmundje qė tė ndryshon shijen e tė jetuarit.
Sidoqoftė nė mėnyra tė ndryshme depresioni mund tė shfaqet dhe te femijėt. Fėmija i depresuar mund te hiqet sikur ėshte i sėmurė, refuzon tw shkojė nė shkollė, ngjitet pas prindit, ėshtė e vėshtirė tė dallosh qė njė fėmijė ėshtė duke kaluar njė fazė tė pėrkohėshme apo vuan nga depresioni duke u shfaqur sikur nuk ėshtė vetvetja.Kujdes i veēantė duhet treguar kur fėmija kalon tė tilla periudha sepse ndikojne rrėnjėsisht nė formimin e personalitetit dhe tė zhvillimit tė tij social. Prindėrit sduhet tė jenė indeferentė si dhe duhet tė evitojnė njė percaktimin depresion. Kjo gradė pėrcaktohet pasi tė ketė bėrė vizita nga njė, psikiatėr i specializuar, nė klinikat pėrkatėse.
Ende janė tė paqarta shkaqet e njė depresioni, nė shumicėn e rasteve thuhet tė jetė njė gėrshetim i kushteve tė jashtme me faktorėt biologjik. Nėse fėmija ka njė prind me depresion ka njė pėrqindje nga 25 deri nė 50 pėr tė qenė dhe vetė i tillė ndėrsa pėr ata qė prindėrit vuajnė herė pas here nga depresioni mundėsia rritet deri nė 75% pėr rrezikshmėrinw te fėmija. Por depresioni mė tepėr i atribohet kushteve tė jashtme se sa gjeneve. Situatat traumatike nė jetė si braktisja, dhuna nė familje, problemet kronike nė shkollė, divorci i prindėrve ose edhe lindja e njė fėmije tjetėr nė familje, rezultojnė nė depresion te femijėt qė janė nė periudhėn e formimit.
Mėrzitja ose vuajtjet e lehta nuk janė domosdoshmėrish depresion. Nėse femija ndihet i trazuar, nuk ėshtė pėr tu shqetėsuar por nėse kjo situatė zgjat me javė dhe kjo ndikon dhe marrėdhėniet qė fėmija ka me ambientin qė e rrethon mund tė quhet klinikisht depresion. Gati shumica e fėmijėve nė depresion nuk shprehen qė janė tė pa kėnaqur, por kanė mungesė dėshirė pėr tė luajtur, qajnė shpesh, kanė probleme me tė ushqyerit dhe orarin e gjumit, irritohen kur u flasin ose i prekin. Nė mosha pak mė tė mėdha depresioni ėshtė mė shumė se sa njė gjendje e paqendrueshme shpirtėrore, kjo shoqėrohet me njė pesimizem te theksuar, e bėjnė njerıun tė ndihet i pashpresė , i pandihmueshėm, i pavlefshėm , shpesh duke folur dhe pėr vdekjen ose vetvrasjen. Vihet re ngadalėsim i tė folurit dhe i lėvizjeve si edhe momente euforie tė papritura. Humbja e pėrqėndrimit, irritimi kronik, performancė e dobėt nė mėsime, vėshtirėsi pėr t`u shoqėruar me moshatarėt janė pasoja qė duhet tė tėrheqin vėmendjen e prindrit pėr tė marrė masat e duhura.
Depresioni ėshtė njė sėmundje dhe nuk zhduket vetvetiu. Shumė prindėr neglizhojnė dhe nuk marrin seriozisht ankesat duke dėmtuar mė keq gjėndjen e fėmijės. Nėse prindėrit tregohen tė kuptueshėm dhe tė pėrkushtuar kėto periudha tė cilat janė pjesė e depresionit e nuk kanė tė bėjnė saktėsisht me situatėn, mund tė kalohen lehtė. Prindėrit duhet tė jenė tė vėmėndshėm pėr tė krijuar njė ambient tė sigurt, sidomos marrėdhėniet nėnė-fėmijė gjatė periudhės sė formit duhet tė jenė sa mė tė forta. Sa mė shumė siguri fėmija tė ndjejė nė ambientin ku jeton aq mė tė lehtė e ka tė kalojė periudha tė vėshtira.
(Gazeta Start)
