Si mund ta luftojmė stresin?!
Stresi pėrkufizohet si njė shpėrndarje mendore ose emocionale, brengė ose hidhėrim, pasojė e njė shtypjeje apo lodhjeje mendore.
Kjo lodhje mendore vjen si pasojė e njė ngjarjeje jashtė pėrvojave tė pėrditshme, qė pėrjeton njeriu. Stresi mund tė veprojė mbi cilindo dhe tė pėrjetohet me frikė, tmerr dhe humbje tė shpresave. Shkaku mė i rėndomtė qė shpie nė njė pasojė tė tillė ėshtė njė kėrcenim serioz pėr jetėn, pėr humbjen e fėmijės apo tė bashkėshortit, apo dhe pėr shkatėrrimin e njė marrėdhėnieje tė tė rėndėsishme. Trauma mund tė pėrjetohet pas njė aksidenti nė grupe njerėzish, pas luftėrash a fatkeqėsish natyrore etj. Edhe ngjarje tė pėrditshme mund tė bėhen burim stresi, si pėr shembull njė zėnkė, nė rrugė, shkollė apo familje.
Nė gjendjen fizike tė njė njeriu tė stresuar shfaqen simptomat e dhimbjes sė kokės, ndryshimit tė oreksit, e luhatjes sė tensionit, tė lodhjes sė shpejtė, tė pagjumėsisė, tė rėnies nė peshė etj. Ndėrsa nė gjendjen emocionale tė tė stresuarit vihen re rritja e ankthit, irritimi, dėshpėrimi, ėndrrat e kėqija, tė folurit duke bėrtitur, depresioni etj. Nga stresi shkaktohen zbrazėti, ndaj dhe i stresuari kėrkon njė zgjidhje, humbje tė kuptimit magjik pėr tė dalė nga situata, dyshimi, vetėmartirizimi, gjendja e mosfaljes, humbja e drejtimit, humbja e shpresės. Problemet mendore qė shkaktohen nga stresi janė harresa, marramendja, shikimi i turbullt, pėrqendrimi i pakėt, mėrzitje, qėndrime negative, habitje, mjegullim, turbullim, tė folurit keq pėr veten, topitja, plogėshtia. Marrėdhėniet e tė stresuarit me tė tjerėt shkaktojnė tek i pari vetizolim, rėnie tė dėshirės pėr seks, vetmi, humbje tė besimit te tė tjerėt e tė tjera.
Graviteti i stresit dhe, rrjedhimisht shkalla e veprimit tė tij mbi organizmin, varet nga rėndėsia, zgjatja, shpeshtėsia, shumėllojshmėria, shkalla e ndėrlikimit tė kėrkesave qė i parashtrohen njeriut. Sa mė i zgjatur nė kohė tė jetė stresi, aq mė i rėndė ka tė ngjarė tė bėhet. Kjo nuk do tė thotė qė stresori fuqizohet, po aftėsia jonė pėrballuese ulėt, rraskapitet. Veprimi i stresorėve bėhet mė i rėndė kur kėta veprojnė nė tė njėjtėn kohė dhe kur janė radhitur e ngjeshur njėri pas tjetrit. Stresorėt e shumtė ose tė fuqishėm ēojnė nė ezaurim tė organizmit, duke krijuar njė situatė qė redukton nė mėnyrė dramatike aftėsinė e organizmit pėr t'iu pėrshtatur kėrkesave tė mjedisit ku jeton.
Aftėsia intelektuale bie, pragu ndaj ngacmuesve rritet dhe reagimi bėhet i papėrshtatshėm. Kėshtu, stresi lind njė stres tė ri. Situata tė tilla prodhojnė ose shpėrthejnė sėmundje tė ndryshme, disa edhe tė rėnda. Jo tė gjithė njerėzit reagojnė nė tė njėjtėn masė ndaj stresit. Nė mėnyrė tė veēantė tipi A i personalitetit ėshtė mė i priruri pėr tė reaguar me stres tė fuqishėm ndaj ngacmuesve tė mjedisit. Nė mėnyrė tė pėrmbledhur kėta tipa tė pėrkufizohen si agresivė, ambiciozė, konkurrues, tė orientuar nga puna, kronikisht tė padurueshėm dhe gjithmonė tė preokupuar pėr realizimin e qėllimeve brenda afateve. Tipi A ėshtė gjithmonė vigjilent dhe nė gjendje alarmi. Pikėrisht kėta pėrbėjnė grupimin psikologjik mė tė prirur pėr stres tė fuqishėm dhe pėr t'u sėmurur nga stresi.
Nė gjykimin thjesht biologjik, lidhja ndėrmjet situatės sė stresit dhe sėmundjeve nuk ėshtė e vėshtirė pėr t'u vendosur. Me ndryshimet biokimike qė lindin nė gjak, si dhe me ndryshimet e tjera nė gjendrat endokrinė dhe dėmtimin e mbrojtjes imunitare, faktorėt stresorė mund tė shkaktojnė njė numėr tė madh sėmundjesh nė organizėm. Lidhja ndėrmjet stresit dhe sėmundjeve tė zemrės e hipertensionit arterial ėshtė e mirėnjohur. Shumė herė tė sėmurėt me infarkt tė miokardit tregojnė se sėmundja ndodhi pas njė zėnke nė pune, pas njė vdekjeje apo halli familiar, pas njė debati tė sforcuar apo njė humbjeje financiare.
Nė qoftė se arteriet e zemrės janė paraprakisht tė ngushtuara nga arterioskleroza, gjatė stresit mbyllja mund tė jetė e plotė dhe mund tė lindė dhe infarkti. Ndikimi i stresit ėshtė studiuar nė popullata masive gjatė luftėrave. Nuk janė tė rralla vdekjet e papritura gjatė emocioneve tė forta. Anasjelltas rritja e presionit arterial e shkaktuar prej tyre mund tė ēojė nė goditje tė trurit. Stresi i zgjatur ēon edhe nė uljen e forcave imunitare. Kėshtu, janė tė njohura dėmtimet e mukozės sė gojės ose infeksionet e tjera nė studentėt gjatė periudhės sė provimeve. Thinja e flokėve ėshtė gjithashtu njė e dhėnė anekdotale, por qė tregon ndikimin e fuqishėm, gati tė pabesueshėm, tė stresit nė organizėm. Rubrikat e sėmundjeve tė shkaktuara nga stresi nuk mbyllen mė kaq. Ulēerat e stomakut, sėmundjet nervore dhe deri te kanceret kanė nė historinė e tyre veprimin e faktorėve stresorė.
Kur marrim njė lajm tė keq ose kur papritur njė ngjarje na gėzon shumė, kur nė rrugė duhet tė shmangim me shpejtėsi pėrplasjen me njė makinė, ose kur nė njė mbledhje pas njė kritike tė pamerituar, reagojmė tė nxehur, skuqemi ose zbehemi, djersitemi ose na thahet goja, shtrėngojmė grushtat ose kėrcasim dhėmbėt, ngrihemi nga vendi e flasim nė kėmbė, ndiejmė zemrėn tė rrahė, kokėn tė pulsojė ose veshėt tė buēasin. Ndonjėherė edhe sytė nuk na shohin mirė dhe nė gjoks mund tė kemi ndjenja si kalimi i korrentit. Nė kėto situata njė i moshuar mund tė ndiejė njė shtrėngim nė gjoks dhe jo rrallė e shohim tė vendosė trinitrinėn. Pas kalimit tė kėtij faktori stresor, krahas tė ndjerit fitimtar ose tė humbur, tė rrezikuar ose tė lindur pėr sė dyti, ne ndihemi tė lodhur, duam tė ulemi ose tė vendosim duart nė mes. Fati, shkalla e ulėt e agresivitetit tė stresorit ose pėrvoja na ndihmuan tė mbijetojmė nė stres. Stresori vepron mbi shqisat tona dhe prodhon nė to sinjale, tė cilat shkojnė nė trupin tonė dhe aty vetėtimthi nxitet njė pjesė e sistemit tonė nervor e quajtur sistem simpatik.
Rezultati i kėsaj nxitjeje ėshtė ēlirimi nė gjak i 2 lėndėve kimike tė quajtura adrenalinė dhe noradrenalinė. Magjia e dikurshme emocionale ėshtė e thjeshtė pėr fiziologėt dhe psikologėt e sotėm. Adrenalina dhe noradrenalina prodhojnė shumicėn e efekteve trupore gjatė emocioneve dhe stresorėve qė veprojnė pėr njė kohė tė shkurtėr. Nė kėto raste truri dhe muskuli duan energji pėr tė pėrballuar punė nėn tension. Prandaj furnizimi me gjak dhe lėndė energjike ėshtė shtuar. Pėr kėtė zemra duhet tė rrahė mė shpejt dhe enėt e gjakut duhen tkurrur. Tė gjitha kėto pėrgatitje bėn organizmi pėr tė pėrballuar stresorin nėpėrmjet adrenalinės dhe noradrenalinės. Ato pėrgatisin organizmin pėr rezistencė ndaj stresit ose pėr t'iu larguar atij.
Kur njė stimul shkakton stres, njeriu pėrpiqet tė eliminojė ose stimulin ose gjendjen e shkatuar prej tij. Ndonėse mund tė mėnjanojmė njė pjesė tė stimujve stresorė, largimi i plotė i tyre ėshtė i pamundur. E ndėrsa mėnjanimi i stimujve stresorė ėshtė i pamundur, modulimi i pėrgjigjes sė tyre duket se mbetet fusha kryesore e pėrpjekjeve pėr tė eliminuar stresin. Pėrvoja dhe shprehitė janė njė mekanizėm qė na ndihmojnė pėr t'u orientuar nė situatat e reja dike paksuar stresin.
Futja nė veprim e mekanizmave mbrojtės, siē janė sublimimi, racionalizimi, intelektualizimi etj., ndihmon pėr tė reduktuar pėrmasat e stresit. Meqenėse stresi shpesh lind si rrjedhojė e tė menduarit iracional dhe alogjik, riorganizimi i percepsioneve dhe i tė tė menduarit mund tė ndihmojė nė pėrballlimin e stresit. Konsultimi me psikologėt ose mjekėt, pėrdorimi i mundshėm i barnave ankthheqės mund tė jenė njė mėnyrė e pėrkohshme pėr tė pėrballuar stresorėt dhe efektet e tyre mbi organizmin.
Stresi pėrkufizohet si njė shpėrndarje mendore ose emocionale, brengė ose hidhėrim, pasojė e njė shtypjeje apo lodhjeje mendore.
Kjo lodhje mendore vjen si pasojė e njė ngjarjeje jashtė pėrvojave tė pėrditshme, qė pėrjeton njeriu. Stresi mund tė veprojė mbi cilindo dhe tė pėrjetohet me frikė, tmerr dhe humbje tė shpresave. Shkaku mė i rėndomtė qė shpie nė njė pasojė tė tillė ėshtė njė kėrcenim serioz pėr jetėn, pėr humbjen e fėmijės apo tė bashkėshortit, apo dhe pėr shkatėrrimin e njė marrėdhėnieje tė tė rėndėsishme. Trauma mund tė pėrjetohet pas njė aksidenti nė grupe njerėzish, pas luftėrash a fatkeqėsish natyrore etj. Edhe ngjarje tė pėrditshme mund tė bėhen burim stresi, si pėr shembull njė zėnkė, nė rrugė, shkollė apo familje.
Nė gjendjen fizike tė njė njeriu tė stresuar shfaqen simptomat e dhimbjes sė kokės, ndryshimit tė oreksit, e luhatjes sė tensionit, tė lodhjes sė shpejtė, tė pagjumėsisė, tė rėnies nė peshė etj. Ndėrsa nė gjendjen emocionale tė tė stresuarit vihen re rritja e ankthit, irritimi, dėshpėrimi, ėndrrat e kėqija, tė folurit duke bėrtitur, depresioni etj. Nga stresi shkaktohen zbrazėti, ndaj dhe i stresuari kėrkon njė zgjidhje, humbje tė kuptimit magjik pėr tė dalė nga situata, dyshimi, vetėmartirizimi, gjendja e mosfaljes, humbja e drejtimit, humbja e shpresės. Problemet mendore qė shkaktohen nga stresi janė harresa, marramendja, shikimi i turbullt, pėrqendrimi i pakėt, mėrzitje, qėndrime negative, habitje, mjegullim, turbullim, tė folurit keq pėr veten, topitja, plogėshtia. Marrėdhėniet e tė stresuarit me tė tjerėt shkaktojnė tek i pari vetizolim, rėnie tė dėshirės pėr seks, vetmi, humbje tė besimit te tė tjerėt e tė tjera.
Graviteti i stresit dhe, rrjedhimisht shkalla e veprimit tė tij mbi organizmin, varet nga rėndėsia, zgjatja, shpeshtėsia, shumėllojshmėria, shkalla e ndėrlikimit tė kėrkesave qė i parashtrohen njeriut. Sa mė i zgjatur nė kohė tė jetė stresi, aq mė i rėndė ka tė ngjarė tė bėhet. Kjo nuk do tė thotė qė stresori fuqizohet, po aftėsia jonė pėrballuese ulėt, rraskapitet. Veprimi i stresorėve bėhet mė i rėndė kur kėta veprojnė nė tė njėjtėn kohė dhe kur janė radhitur e ngjeshur njėri pas tjetrit. Stresorėt e shumtė ose tė fuqishėm ēojnė nė ezaurim tė organizmit, duke krijuar njė situatė qė redukton nė mėnyrė dramatike aftėsinė e organizmit pėr t'iu pėrshtatur kėrkesave tė mjedisit ku jeton.
Aftėsia intelektuale bie, pragu ndaj ngacmuesve rritet dhe reagimi bėhet i papėrshtatshėm. Kėshtu, stresi lind njė stres tė ri. Situata tė tilla prodhojnė ose shpėrthejnė sėmundje tė ndryshme, disa edhe tė rėnda. Jo tė gjithė njerėzit reagojnė nė tė njėjtėn masė ndaj stresit. Nė mėnyrė tė veēantė tipi A i personalitetit ėshtė mė i priruri pėr tė reaguar me stres tė fuqishėm ndaj ngacmuesve tė mjedisit. Nė mėnyrė tė pėrmbledhur kėta tipa tė pėrkufizohen si agresivė, ambiciozė, konkurrues, tė orientuar nga puna, kronikisht tė padurueshėm dhe gjithmonė tė preokupuar pėr realizimin e qėllimeve brenda afateve. Tipi A ėshtė gjithmonė vigjilent dhe nė gjendje alarmi. Pikėrisht kėta pėrbėjnė grupimin psikologjik mė tė prirur pėr stres tė fuqishėm dhe pėr t'u sėmurur nga stresi.
Nė gjykimin thjesht biologjik, lidhja ndėrmjet situatės sė stresit dhe sėmundjeve nuk ėshtė e vėshtirė pėr t'u vendosur. Me ndryshimet biokimike qė lindin nė gjak, si dhe me ndryshimet e tjera nė gjendrat endokrinė dhe dėmtimin e mbrojtjes imunitare, faktorėt stresorė mund tė shkaktojnė njė numėr tė madh sėmundjesh nė organizėm. Lidhja ndėrmjet stresit dhe sėmundjeve tė zemrės e hipertensionit arterial ėshtė e mirėnjohur. Shumė herė tė sėmurėt me infarkt tė miokardit tregojnė se sėmundja ndodhi pas njė zėnke nė pune, pas njė vdekjeje apo halli familiar, pas njė debati tė sforcuar apo njė humbjeje financiare.
Nė qoftė se arteriet e zemrės janė paraprakisht tė ngushtuara nga arterioskleroza, gjatė stresit mbyllja mund tė jetė e plotė dhe mund tė lindė dhe infarkti. Ndikimi i stresit ėshtė studiuar nė popullata masive gjatė luftėrave. Nuk janė tė rralla vdekjet e papritura gjatė emocioneve tė forta. Anasjelltas rritja e presionit arterial e shkaktuar prej tyre mund tė ēojė nė goditje tė trurit. Stresi i zgjatur ēon edhe nė uljen e forcave imunitare. Kėshtu, janė tė njohura dėmtimet e mukozės sė gojės ose infeksionet e tjera nė studentėt gjatė periudhės sė provimeve. Thinja e flokėve ėshtė gjithashtu njė e dhėnė anekdotale, por qė tregon ndikimin e fuqishėm, gati tė pabesueshėm, tė stresit nė organizėm. Rubrikat e sėmundjeve tė shkaktuara nga stresi nuk mbyllen mė kaq. Ulēerat e stomakut, sėmundjet nervore dhe deri te kanceret kanė nė historinė e tyre veprimin e faktorėve stresorė.
Kur marrim njė lajm tė keq ose kur papritur njė ngjarje na gėzon shumė, kur nė rrugė duhet tė shmangim me shpejtėsi pėrplasjen me njė makinė, ose kur nė njė mbledhje pas njė kritike tė pamerituar, reagojmė tė nxehur, skuqemi ose zbehemi, djersitemi ose na thahet goja, shtrėngojmė grushtat ose kėrcasim dhėmbėt, ngrihemi nga vendi e flasim nė kėmbė, ndiejmė zemrėn tė rrahė, kokėn tė pulsojė ose veshėt tė buēasin. Ndonjėherė edhe sytė nuk na shohin mirė dhe nė gjoks mund tė kemi ndjenja si kalimi i korrentit. Nė kėto situata njė i moshuar mund tė ndiejė njė shtrėngim nė gjoks dhe jo rrallė e shohim tė vendosė trinitrinėn. Pas kalimit tė kėtij faktori stresor, krahas tė ndjerit fitimtar ose tė humbur, tė rrezikuar ose tė lindur pėr sė dyti, ne ndihemi tė lodhur, duam tė ulemi ose tė vendosim duart nė mes. Fati, shkalla e ulėt e agresivitetit tė stresorit ose pėrvoja na ndihmuan tė mbijetojmė nė stres. Stresori vepron mbi shqisat tona dhe prodhon nė to sinjale, tė cilat shkojnė nė trupin tonė dhe aty vetėtimthi nxitet njė pjesė e sistemit tonė nervor e quajtur sistem simpatik.
Rezultati i kėsaj nxitjeje ėshtė ēlirimi nė gjak i 2 lėndėve kimike tė quajtura adrenalinė dhe noradrenalinė. Magjia e dikurshme emocionale ėshtė e thjeshtė pėr fiziologėt dhe psikologėt e sotėm. Adrenalina dhe noradrenalina prodhojnė shumicėn e efekteve trupore gjatė emocioneve dhe stresorėve qė veprojnė pėr njė kohė tė shkurtėr. Nė kėto raste truri dhe muskuli duan energji pėr tė pėrballuar punė nėn tension. Prandaj furnizimi me gjak dhe lėndė energjike ėshtė shtuar. Pėr kėtė zemra duhet tė rrahė mė shpejt dhe enėt e gjakut duhen tkurrur. Tė gjitha kėto pėrgatitje bėn organizmi pėr tė pėrballuar stresorin nėpėrmjet adrenalinės dhe noradrenalinės. Ato pėrgatisin organizmin pėr rezistencė ndaj stresit ose pėr t'iu larguar atij.
Kur njė stimul shkakton stres, njeriu pėrpiqet tė eliminojė ose stimulin ose gjendjen e shkatuar prej tij. Ndonėse mund tė mėnjanojmė njė pjesė tė stimujve stresorė, largimi i plotė i tyre ėshtė i pamundur. E ndėrsa mėnjanimi i stimujve stresorė ėshtė i pamundur, modulimi i pėrgjigjes sė tyre duket se mbetet fusha kryesore e pėrpjekjeve pėr tė eliminuar stresin. Pėrvoja dhe shprehitė janė njė mekanizėm qė na ndihmojnė pėr t'u orientuar nė situatat e reja dike paksuar stresin.
Futja nė veprim e mekanizmave mbrojtės, siē janė sublimimi, racionalizimi, intelektualizimi etj., ndihmon pėr tė reduktuar pėrmasat e stresit. Meqenėse stresi shpesh lind si rrjedhojė e tė menduarit iracional dhe alogjik, riorganizimi i percepsioneve dhe i tė tė menduarit mund tė ndihmojė nė pėrballlimin e stresit. Konsultimi me psikologėt ose mjekėt, pėrdorimi i mundshėm i barnave ankthheqės mund tė jenė njė mėnyrė e pėrkohshme pėr tė pėrballuar stresorėt dhe efektet e tyre mbi organizmin.