Bismil-lahir-rahmanir-rahim I lavdėruar qoftė Allahu, kurse pėrshėndetjet qofshin pėr tė Dėrguarin e Tij!
Namazi ėshtė shtylla kryesore e fesė Islame. ثshtė ibadet (adhurim) i cili bėhet pėr Zotin me zemėr, me gojė dhe me trup, pesė herė nė ditė. Ky adhurim e mban njeriun nė kontakt tė vazhdueshėm me Krijuesin e tij dhe me tė Adhuruarin e tij, si dhe i ndihmon tė jetė gjithmonė nė pėrputhshmėri me fenė e All-llahut tė Lartėsuar dhe e largon nga tė kėqiat. All-llahu i Lartėsuar nė Kur'an thotė: Ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin Allahun sinqerisht qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, ta japin zekatin, se ajo ėshtė feja e drejtė. (El-Bejjine: 5). Pastaj thotė: Faleni namazin, ngase namazi largon nga punėt e irrituara dhe tė kėqia, e pėrmendja e All-llahut (qė namazi e pėrmban ėshtė) mė e madhe! Kurse Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė pėr rėndėsinė e namazit thotė: اka mendoni nėse dikush nga ju e ka para shtėpisė njė lum dhe pastrohet nė tė pesė herė nė ditė, a mbetet nė trupin e tij ndonjė papastėrti?! Tė pranishmit thanė: Jo, nuk mbetet. Pastaj Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Ashtu edhe me pesė namazet All-llahu i fshinė mėkatet (e vogla). Me fjalė tė shkurtėra dhe nė mėnyrė tė lehtė, nė vazhdim do ta tregojmė formėn se si falet namazi, duke u bazuar nė hadithet e vėrteta tė cilat pėr shkak tė shkurtimit tė lėndės nuk do t'i pėrmendim. I Dėrguari, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Faluni ashtu siē mė shihni mua duke u falur! Nė vijim le tė pėrcjellen kėto hapa:
1.Tė merret abdest, ngase kjo ėshtė kusht i namazit. Abdesti merret nė kėtė mėnyrė, thuhet:
bismil-lahirrahmanirrahim (me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm);
-lahen duart tri herė; -shpėrlahet goja dhe hunda tri herė;
-lahet fytyra tri herė;
-lahen duart deri nė bėrryla tri herė duke filluar me dorėn e djathtė;
-preket koka me duar tė lagura (mes-h) dhe gjithashtu edhe veshėt;
-lahen kėmbėt deri nė nyje tri herė duke fillluar me kėmbėn e djathtė.
Nė rast tė mungesės sė ujit, gjymtyrėt lahen nga njė herė.
Abdestin e prishin kėto gjėra: kryerja e nevojės sė madhe, urinimi, dalja e gazrave, vjellja me qėllim, gjumi dhe humbja e vetėdijes.
2. Tė kthehet kah Kibleja (Qabeja nė Mekkė), qė ėshtė nė juglindje, duke pasur pėr qėllim me zemėr faljen e namazit pėrkatės, por nuk ka nevojė tė shqiptohet nijjeti me gojė, ngase njė gjė tė tillė nuk e ka bėrė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e as as'habėt (shokėt) e tij [radijall-llahu anhuma]. Para vetes vendoset njė trup kah i cili falet, (quhet sutre) dhe nuk duhet lejuar asnjė njeri a kafshė tė kalojė ndėrmjet namazxhiut dhe sutres.
3. Tė thuhet ezani:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah Hajjales-salah
Hajjalel-felah Hajjalel-felah
(As-salatu hajrun minen-neum As-salatu hajrun minen-neum) vetėm nė namazin e sabahut
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Eja nė shpėtim, (Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi, Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi) All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
Para namazit farz thuhet ikameti, qė ėshtė i ngjashėm me ezanin:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah
Hajjalel-felah
Kad kametis-salah
Kad kametis-salah
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
( All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Namazi po fillon Namazi po fillon All-llahu ėshtė mė i madhi All-llahu ėshtė mė i madhi Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
4. Tė ngriten duart deri nė vesh apo supe duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madhi), pastaj tė shikohet nė vendin e sexhdes. Tė vendoset dora e djathtė mbi tė majtėn dhe sė bashku tė vendosen nė gjoks.
5. Tė thuhet lutja e hapjes: subhanekall-llahumme ve bihamdike ve tebarekesmuke ve teala xhedduke ve la ilahe gajruke. (I pastėr je nga tė metat dhe i lavdėruar, o All-llah, emri yt ėshtė i bekuar, e lartė ėshtė pozita Yte dhe nuk ka tė adhuruar pėrveē Teje).
Dhe thuhet: Eudhubil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim Elhamdulil-lahi rabbil alemin Err-rrahmanirr-rrahim Maliki jevmiddin Ijjake naėbudu ve ijjake nestein Ihdinas-siratal mustekim Siratal-ledhine enamte alejhim Gajril magdubi alejhim ve leddalin. Amin. (Kėrkoj strehim tek All-llahu nga shejtani i mallkuar, Me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm Lavdėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve, Tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė posaēėm Sunduesit tė Ditės sė gjykimit Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nga Ti ndihmė kėrkojmė, Na udhėzo nė Rrugėn e drejtė, Nė rrugėn e atyre tė cilėt i ke begatuar me tė mira, E jo nė tė atyre qė je hidhėruar nė ta, Dhe as nė tė atyre qė janė tė humbur. Amin). (Pranoje o Zot!). Pastaj thuhet ndonjė sure a pjesė nga Kur'ani, pėr shembull: Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Vel asėr. Innel insane le fi husėr. Il-lel-ledhine amenu ve amilussalihati, ve tevasau bil hakki, ve tevasau bissabėr.
(Pasha kohėn. Vėrtetė njeriu ėshtė nė humbje.Pėrveē atyre qė besojnė, bėjnė vepra tė mira, porosisin njėri-tjetrin t'i pėrmbahen tė vėrtetės dhe tė durojnė.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Inna eėtajnakel kevther. Fe sal-li li rabbike venhar. Inne shanieke huvel ebter.
(Ne vėrtetė tė dhamė ty shumė tė mira. Andaj ti falu dhe therr kurban pėr Zotin tėnd. E s'ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė i farėsosur.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Kul huvallahu ehad. Allahussamed. Lem jelid ve lem juled ve lem jekun lehu kufuven ehad.
(Thuaj: Ai All-llahu ėshtė Njė! Allahu ėshtė Ai qė ēdo gjė ka nevojė pėr Atė. Ai nuk ka lindur kė, e as qė ėshtė i lindur. Dhe askush s'ėshtė i barabartė me Tė.), etj. Kjo lexohet me zė nė namazin e sabahut, akshamit dhe jacisė.
6. Tė bėhet rukuja (pėrkulja) duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh), dhe duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Ashtu i kėrrusur, drejtohet mirė shpina, e duart vendosen nė gjunj, e nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-adhim (i pa tė meta je o Zoti im i Madh). Mirė ėshtė tė thuhet kjo tri apo mė shumė herė.
7. Tė ngritet nga rukuja duke thėnė: semiallahu limen hamideh (All-llahu e dėgjon atė qė e falėnderon), duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Pas ngritjes thuhet: rabbena ve lekel-hamd (o Zoti ynė, Ty tė takon lavdėrimi).
8. Tė bėhet sexhde duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) do tė thotė lėshohet me duar dhe vendoset nė tokė balli, hunda, shuplakat e duarve, gjunjėt dhe majet e gishtave tė kėmbės. Nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-aėla (i patėmeta je o Zoti im i Lartė). Kjo thuhet tri apo mė shumė herė.
9. Tė ngritet koka duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe tė ulet mbi kėmbėn e djathtė. Nė atė pozitė thuhet: rabbigfirlij, rabbigfirlij (mė fal,o Zot).
10. Tė bėhet sexhdeja e dytė duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe bėhen po ato veprime qė janė bėrė nė sexhden e parė. Kėshtu ėshtė falur njė rekat.
11.Tė ngritet koka nga sexhdeja duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe njė ēast tė shkurtėr qėndrohet ulur, e duke u mbėshtetur me grushta nė tokė ngritet nė kėmbė dhe fillon rekatin e dytė. Ashtu i ngritur thuhet: Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim, sureja: elhamdulil-lahi rabbil alemin dhe njėra nga suret e Kur'anit.
12. Nėse namazi ėshtė dy rekatėsh (siē ėshtė sabahu dhe xhumaja) pas ngritjes nga sexhdeja e dytė qėndrohet ulur duke peshuar mbi kėmbėn e majtė, kurse gishtat e kėmbės sė djathtė mbesin tė kthyera kah Kibleja. Nė kėtė pozitė, dora e djathtė vendoset mbi kofshėn e djathtė dhe bėhet grusht, e gishti tregues drejtohet kah Kibleja, kurse dora e majtė mbi kofshėn e majtė.Pastaj thuhet:
Ettehijatu lil-lahi vessalavatu vettajjibatu, esselamu alennebijji ve rahmetullahi ve berekatuhu, esselamu alejna ve ala ibadil-lahissalihin. Eshhedu en la ilahe il-lallahu ,ve eshhedu enne muhammeden abduhu ve resuluhu.
(Pėrshėndetjet janė pėr All-llahun, lutjet Atij dhe punėt e mira. Paqja, mėshira dhe bekimi qoftė pėr tė dėrguarin e Tij. Paqja qoftė mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė All-llahut. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrpos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij). Nė vazhdim thuhet: Allahumme sal-li ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema sal-lejte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid. Allahumme barik ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema barekte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid.
(O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke mėshiruar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit. O All-llah bekoje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke bekuar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit, Ti je i Lavdėruar dhe i Madhėruar). Pastaj kėrkohet strehim nga All-llahu prej katėr gjėrave: Allahumme inni eudhubike min adhabi xhehennem, ve min adhabil kabr, ve min fitnetil mahja vel memati, ve min fitnetil mesihiddexhal. (O All-llah, kėrkojė strehim te Ti nga dėnimi i xhehennemit, nga dėnimi i varrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Dexhxhxhallit). Mė pastaj kėrkohen nga All-llahu tė mirat e dynjasė dhe ahiretit, dhe lutet pėr prindėrit e tė gjithė muslimanėt:
Rabbena atina fiddunja haseneten ve fil ahireti haseneten ve kina adhabennar. Rabbenagfirlij ve li validejje ve lil mu'minine jevme jekumul hisab. (Zoti ynė, na jep nė dynja tė mira dhe nė botėn tjetėr tė mira dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit. Zoti ynė, mė fal mua, prindėrit tė mi dhe besimtarėt nė Ditėn e llogarisė). Namazi pėrfundon duke dhėnė selam e duke kthyer kokėn nė anėn e djathtė me fjalėt:
Esselamu alejkum ve rahmetullah (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ju), dhe nė tė njėjtėn mėnyrė jepet selam nė anėn e majtė. Kėshtu falet sabahu dhe xhumaja (pra rekatet farz).
13. E nėse namazi ėshtė trerekatėsh (akshami), atėherė lexohet vetėm: Ettehijjatu lil-lahi vessalavatu dhe Allahummme sal-li ala muhammed e pastaj duhet ngritur nė kėmbė duke u mbėshtetur me grushta nė tokė dhe ngriten duart deri nė veshė apo nė supe, duke thėnė: All-llahu ekber. (All-llahu ėshtė mė i madh) Nė pozitėn vertikale vendosen duart mbi gjoks, ashtu siē u sqarua mė lart dhe lexohet vetėm: Elhamdu lil-lahi rabbil alemin (e s'ėshtė gabim nėse lexohet ndonjė sure pas kėsaj), bėhet rukuja, sexhdet dhe mė nė fund bėhet ulja dhe thuhen ato dova qė u sqaruan mė lart dhe jepet selam. Kėshtu ėshtė falur akshami (pra rekatet farz). Kurse nė namazet katėrrekatėshe (ikindia dhe jacia) falen edhe dy rekate pas uljes sė parė.Do tė thotė duhet ngritur nė kėmbė, ku thuhet: El hamdu lil-lahi , bėhet rukuja, dy sexhdet dhe prapė duhet ngritur nė kėmbė ku thuhet: El hamdu lil-lahi, bėhet rukuja dhe dy sexhdet dhe bėhet ulja e dytė ashtu siē u sqarua mė lart dhe jepet selam. Kėshtu falet ikindia dhe jacia (pra rekatet farz).
14.Pasi ėshtė kryer namazi, bėhet dhikri pas namazit. Sė pari thuhet tri herė: Estagfirullah (Kėrkojė falje nga All-llahu), e mė tutje: Allahume entesselam ve minkesselam tebarekte ja dhel xhelali vel ikram (O All-llah Ti je i Pėrsosur dhe nga Ti ėshtė shpėtimi, qofsh i bekuar o Zot i Madhėshtisė dhe Bujarisė). Pastaj Ajetul kursij (Tesbih dova):
All-llahu la ilahe il-la hu. El hajjul kajjum. La te' hudhuhu sinetun ve la neum. Lehu ma fissemavati ve ma fil ard. Men dhel-ledhi jeshfeu indehu il-la bi idhih. Jaėlemu ma bejne ejdihim ve ma halfehum. Ve la juhitune bi shejin min ilmihi il-la bi ma sha. Vesia kursijjuhussemavati vel ard. Ve la jeuduhu hifdhuhuma ve huvel alijjul adhim.
(All-llahu ėshtė Njė, nuk ka tė adhuruar pėrpos Tij. I Gjalli, Mbikqyrėsi i pėrhershėm. Atė nuk e kap as kotja, e as gjumi. E Tij ėshtė ē'ka nė qiej e nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij. E di tė tashmen dhe tė ardhmen, e nga ajo qė Ai di, tė tjerėt dinė vetėm aq sa Ai do. Kursija e Tij ėshtė sa qiejt dhe toka, kurse kujdesi iTij ndaj tė dyjave nuk i vie rėndė. Ai ėshtė i Larti, i Madhi).
Pastaj thuhet: Subhanallah (33 herė) (i patėmeta ėshtė All-llahu),
El hamdulil-lah (33 herė) (i lavdėruar qoftė All-llahu),
All-llahu ekber (33 herė) (All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe nė fund: La ilahe il-lallahu vahdehu la sherike lehu, lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (Askush s'meriton tė adhurohet pėrpos All-llahut, Ai s'ka partner, Atij i takon krejt sundimi dhe lavdėrimi dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo gjė).
___________________________
*Siē u pa mė lart njė rekat pėrbėhet prej: - tekbirit fillestar (shiko HAPIN 4); - leximit tė subhanekallahumme , elhamdulil-lahi dhe sures (shiko HAPIN 5); - rukusė (shiko HAPIN 6) dhe - dy sexhdeve (shiko HAPIN 8, 9 dhe 10).
*Nė fund tė dy rekateve bėhet ulja (shiko HAPIN 12). *Nėse namazi ėshtė dyrekatėsh pėrfundohet me selam (shiko HAPIN 12 nė fund). *Nėse namazi ėshtė tre apo katėr rekatėsh atėherė falet edhe njė, respektivisht dy rekate dhe bėhet ulja e fundit (shiko HAPIN 12). Numri i rekateve tė:
Namazi/rekatet sunnetit tė parė farzit sunnetit tė dytė
SABAHU 2 2
DREKA 4* 4 2
IKINDIA 4 4
AKSHAMI 3 2
JACIA 4 2
XHUMAJA 2 2 ose 4*
Vėrejtje. Sunnetet katėr rekatėshe falen duke i ndarė dy nga dy rekate.
Pejgamberi alejhis-selam lidhur me sunetet e pesė namazeve thotė: ē'do musliman qė i falė ēdo ditė dymbėdhjetė rekate vullnetarisht, pra jo tė obliguara, All-llahu ia ndėrton njė shtėpi nė Xhennet.
Nė namazin e SABAHUT, AKSHAMIT dhe JACISث tekbiret (shqiptimet All-llahu ekber nė fillim tė namazit dhe gjatė ndėrrimit tė pozitės nė namaz), Elhamdu lil-lahi dhe sureja ( kėto tė dyja vetėm nė dy rekatet e para) thuhen me zė tė lartė.
Namazi falet njejtė, si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femra, ngase Pejgamberi alejhis-selam nuk ka bėrė dallim mes formės sė namazit tė meshkujve dhe tė femrave, me pėrjashtim se femra duhet t'i mbulojė disa pjesė tė trupit mė shumė se mashkulli.
Namazi ėshtė shtylla kryesore e fesė Islame. ثshtė ibadet (adhurim) i cili bėhet pėr Zotin me zemėr, me gojė dhe me trup, pesė herė nė ditė. Ky adhurim e mban njeriun nė kontakt tė vazhdueshėm me Krijuesin e tij dhe me tė Adhuruarin e tij, si dhe i ndihmon tė jetė gjithmonė nė pėrputhshmėri me fenė e All-llahut tė Lartėsuar dhe e largon nga tė kėqiat. All-llahu i Lartėsuar nė Kur'an thotė: Ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin Allahun sinqerisht qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, ta japin zekatin, se ajo ėshtė feja e drejtė. (El-Bejjine: 5). Pastaj thotė: Faleni namazin, ngase namazi largon nga punėt e irrituara dhe tė kėqia, e pėrmendja e All-llahut (qė namazi e pėrmban ėshtė) mė e madhe! Kurse Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė pėr rėndėsinė e namazit thotė: اka mendoni nėse dikush nga ju e ka para shtėpisė njė lum dhe pastrohet nė tė pesė herė nė ditė, a mbetet nė trupin e tij ndonjė papastėrti?! Tė pranishmit thanė: Jo, nuk mbetet. Pastaj Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Ashtu edhe me pesė namazet All-llahu i fshinė mėkatet (e vogla). Me fjalė tė shkurtėra dhe nė mėnyrė tė lehtė, nė vazhdim do ta tregojmė formėn se si falet namazi, duke u bazuar nė hadithet e vėrteta tė cilat pėr shkak tė shkurtimit tė lėndės nuk do t'i pėrmendim. I Dėrguari, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Faluni ashtu siē mė shihni mua duke u falur! Nė vijim le tė pėrcjellen kėto hapa:
1.Tė merret abdest, ngase kjo ėshtė kusht i namazit. Abdesti merret nė kėtė mėnyrė, thuhet:
bismil-lahirrahmanirrahim (me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm);
-lahen duart tri herė; -shpėrlahet goja dhe hunda tri herė;
-lahet fytyra tri herė;
-lahen duart deri nė bėrryla tri herė duke filluar me dorėn e djathtė;
-preket koka me duar tė lagura (mes-h) dhe gjithashtu edhe veshėt;
-lahen kėmbėt deri nė nyje tri herė duke fillluar me kėmbėn e djathtė.
Nė rast tė mungesės sė ujit, gjymtyrėt lahen nga njė herė.
Abdestin e prishin kėto gjėra: kryerja e nevojės sė madhe, urinimi, dalja e gazrave, vjellja me qėllim, gjumi dhe humbja e vetėdijes.
2. Tė kthehet kah Kibleja (Qabeja nė Mekkė), qė ėshtė nė juglindje, duke pasur pėr qėllim me zemėr faljen e namazit pėrkatės, por nuk ka nevojė tė shqiptohet nijjeti me gojė, ngase njė gjė tė tillė nuk e ka bėrė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e as as'habėt (shokėt) e tij [radijall-llahu anhuma]. Para vetes vendoset njė trup kah i cili falet, (quhet sutre) dhe nuk duhet lejuar asnjė njeri a kafshė tė kalojė ndėrmjet namazxhiut dhe sutres.
3. Tė thuhet ezani:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah Hajjales-salah
Hajjalel-felah Hajjalel-felah
(As-salatu hajrun minen-neum As-salatu hajrun minen-neum) vetėm nė namazin e sabahut
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Eja nė shpėtim, (Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi, Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi) All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
Para namazit farz thuhet ikameti, qė ėshtė i ngjashėm me ezanin:
All-llahu ekber, All-llahu ekber
Eshhedu en la ilahe il-lallah
Eshhedu enne muhammeden resulullah
Hajjales-salah
Hajjalel-felah
Kad kametis-salah
Kad kametis-salah
All-llahu ekber All-llahu ekber
La ilahe il-lallah
( All-llahu ėshtė mė i madhi, All-llahu ėshtė mė i madhi, Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut, Dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i All-llahut, Eja nė namaz, Eja nė shpėtim, Namazi po fillon Namazi po fillon All-llahu ėshtė mė i madhi All-llahu ėshtė mė i madhi Nuk ka tė adhuruar pėrveē All-llahut.
4. Tė ngriten duart deri nė vesh apo supe duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madhi), pastaj tė shikohet nė vendin e sexhdes. Tė vendoset dora e djathtė mbi tė majtėn dhe sė bashku tė vendosen nė gjoks.
5. Tė thuhet lutja e hapjes: subhanekall-llahumme ve bihamdike ve tebarekesmuke ve teala xhedduke ve la ilahe gajruke. (I pastėr je nga tė metat dhe i lavdėruar, o All-llah, emri yt ėshtė i bekuar, e lartė ėshtė pozita Yte dhe nuk ka tė adhuruar pėrveē Teje).
Dhe thuhet: Eudhubil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim Elhamdulil-lahi rabbil alemin Err-rrahmanirr-rrahim Maliki jevmiddin Ijjake naėbudu ve ijjake nestein Ihdinas-siratal mustekim Siratal-ledhine enamte alejhim Gajril magdubi alejhim ve leddalin. Amin. (Kėrkoj strehim tek All-llahu nga shejtani i mallkuar, Me emrin e All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė Posaēėm Lavdėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve, Tė Gjithmėshirshmit, Mėshiruesit tė posaēėm Sunduesit tė Ditės sė gjykimit Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nga Ti ndihmė kėrkojmė, Na udhėzo nė Rrugėn e drejtė, Nė rrugėn e atyre tė cilėt i ke begatuar me tė mira, E jo nė tė atyre qė je hidhėruar nė ta, Dhe as nė tė atyre qė janė tė humbur. Amin). (Pranoje o Zot!). Pastaj thuhet ndonjė sure a pjesė nga Kur'ani, pėr shembull: Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Vel asėr. Innel insane le fi husėr. Il-lel-ledhine amenu ve amilussalihati, ve tevasau bil hakki, ve tevasau bissabėr.
(Pasha kohėn. Vėrtetė njeriu ėshtė nė humbje.Pėrveē atyre qė besojnė, bėjnė vepra tė mira, porosisin njėri-tjetrin t'i pėrmbahen tė vėrtetės dhe tė durojnė.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Inna eėtajnakel kevther. Fe sal-li li rabbike venhar. Inne shanieke huvel ebter.
(Ne vėrtetė tė dhamė ty shumė tė mira. Andaj ti falu dhe therr kurban pėr Zotin tėnd. E s'ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė i farėsosur.) ose Bismil-lahir-rahmanir-rahim. Kul huvallahu ehad. Allahussamed. Lem jelid ve lem juled ve lem jekun lehu kufuven ehad.
(Thuaj: Ai All-llahu ėshtė Njė! Allahu ėshtė Ai qė ēdo gjė ka nevojė pėr Atė. Ai nuk ka lindur kė, e as qė ėshtė i lindur. Dhe askush s'ėshtė i barabartė me Tė.), etj. Kjo lexohet me zė nė namazin e sabahut, akshamit dhe jacisė.
6. Tė bėhet rukuja (pėrkulja) duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh), dhe duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Ashtu i kėrrusur, drejtohet mirė shpina, e duart vendosen nė gjunj, e nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-adhim (i pa tė meta je o Zoti im i Madh). Mirė ėshtė tė thuhet kjo tri apo mė shumė herė.
7. Tė ngritet nga rukuja duke thėnė: semiallahu limen hamideh (All-llahu e dėgjon atė qė e falėnderon), duke i ngritur duart deri nė vesh apo supe. Pas ngritjes thuhet: rabbena ve lekel-hamd (o Zoti ynė, Ty tė takon lavdėrimi).
8. Tė bėhet sexhde duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) do tė thotė lėshohet me duar dhe vendoset nė tokė balli, hunda, shuplakat e duarve, gjunjėt dhe majet e gishtave tė kėmbės. Nė kėtė pozitė thuhet: subhane rabbijel-aėla (i patėmeta je o Zoti im i Lartė). Kjo thuhet tri apo mė shumė herė.
9. Tė ngritet koka duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe tė ulet mbi kėmbėn e djathtė. Nė atė pozitė thuhet: rabbigfirlij, rabbigfirlij (mė fal,o Zot).
10. Tė bėhet sexhdeja e dytė duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe bėhen po ato veprime qė janė bėrė nė sexhden e parė. Kėshtu ėshtė falur njė rekat.
11.Tė ngritet koka nga sexhdeja duke thėnė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh) dhe njė ēast tė shkurtėr qėndrohet ulur, e duke u mbėshtetur me grushta nė tokė ngritet nė kėmbė dhe fillon rekatin e dytė. Ashtu i ngritur thuhet: Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim, sureja: elhamdulil-lahi rabbil alemin dhe njėra nga suret e Kur'anit.
12. Nėse namazi ėshtė dy rekatėsh (siē ėshtė sabahu dhe xhumaja) pas ngritjes nga sexhdeja e dytė qėndrohet ulur duke peshuar mbi kėmbėn e majtė, kurse gishtat e kėmbės sė djathtė mbesin tė kthyera kah Kibleja. Nė kėtė pozitė, dora e djathtė vendoset mbi kofshėn e djathtė dhe bėhet grusht, e gishti tregues drejtohet kah Kibleja, kurse dora e majtė mbi kofshėn e majtė.Pastaj thuhet:
Ettehijatu lil-lahi vessalavatu vettajjibatu, esselamu alennebijji ve rahmetullahi ve berekatuhu, esselamu alejna ve ala ibadil-lahissalihin. Eshhedu en la ilahe il-lallahu ,ve eshhedu enne muhammeden abduhu ve resuluhu.
(Pėrshėndetjet janė pėr All-llahun, lutjet Atij dhe punėt e mira. Paqja, mėshira dhe bekimi qoftė pėr tė dėrguarin e Tij. Paqja qoftė mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė All-llahut. Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar pėrpos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij). Nė vazhdim thuhet: Allahumme sal-li ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema sal-lejte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid. Allahumme barik ala muhammedin ve ala ali muhammed, kema barekte ala ibrahime ve ala ali ibrahime inneke hamidun mexhid.
(O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke mėshiruar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit. O All-llah bekoje Muhammedin dhe pasuesit e Muhammedit, siē e ke bekuar Ibrahimin dhe pasuesit e Ibrahimit, Ti je i Lavdėruar dhe i Madhėruar). Pastaj kėrkohet strehim nga All-llahu prej katėr gjėrave: Allahumme inni eudhubike min adhabi xhehennem, ve min adhabil kabr, ve min fitnetil mahja vel memati, ve min fitnetil mesihiddexhal. (O All-llah, kėrkojė strehim te Ti nga dėnimi i xhehennemit, nga dėnimi i varrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Dexhxhxhallit). Mė pastaj kėrkohen nga All-llahu tė mirat e dynjasė dhe ahiretit, dhe lutet pėr prindėrit e tė gjithė muslimanėt:
Rabbena atina fiddunja haseneten ve fil ahireti haseneten ve kina adhabennar. Rabbenagfirlij ve li validejje ve lil mu'minine jevme jekumul hisab. (Zoti ynė, na jep nė dynja tė mira dhe nė botėn tjetėr tė mira dhe na ruaj nga dėnimi i zjarrit. Zoti ynė, mė fal mua, prindėrit tė mi dhe besimtarėt nė Ditėn e llogarisė). Namazi pėrfundon duke dhėnė selam e duke kthyer kokėn nė anėn e djathtė me fjalėt:
Esselamu alejkum ve rahmetullah (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ju), dhe nė tė njėjtėn mėnyrė jepet selam nė anėn e majtė. Kėshtu falet sabahu dhe xhumaja (pra rekatet farz).
13. E nėse namazi ėshtė trerekatėsh (akshami), atėherė lexohet vetėm: Ettehijjatu lil-lahi vessalavatu dhe Allahummme sal-li ala muhammed e pastaj duhet ngritur nė kėmbė duke u mbėshtetur me grushta nė tokė dhe ngriten duart deri nė veshė apo nė supe, duke thėnė: All-llahu ekber. (All-llahu ėshtė mė i madh) Nė pozitėn vertikale vendosen duart mbi gjoks, ashtu siē u sqarua mė lart dhe lexohet vetėm: Elhamdu lil-lahi rabbil alemin (e s'ėshtė gabim nėse lexohet ndonjė sure pas kėsaj), bėhet rukuja, sexhdet dhe mė nė fund bėhet ulja dhe thuhen ato dova qė u sqaruan mė lart dhe jepet selam. Kėshtu ėshtė falur akshami (pra rekatet farz). Kurse nė namazet katėrrekatėshe (ikindia dhe jacia) falen edhe dy rekate pas uljes sė parė.Do tė thotė duhet ngritur nė kėmbė, ku thuhet: El hamdu lil-lahi , bėhet rukuja, dy sexhdet dhe prapė duhet ngritur nė kėmbė ku thuhet: El hamdu lil-lahi, bėhet rukuja dhe dy sexhdet dhe bėhet ulja e dytė ashtu siē u sqarua mė lart dhe jepet selam. Kėshtu falet ikindia dhe jacia (pra rekatet farz).
14.Pasi ėshtė kryer namazi, bėhet dhikri pas namazit. Sė pari thuhet tri herė: Estagfirullah (Kėrkojė falje nga All-llahu), e mė tutje: Allahume entesselam ve minkesselam tebarekte ja dhel xhelali vel ikram (O All-llah Ti je i Pėrsosur dhe nga Ti ėshtė shpėtimi, qofsh i bekuar o Zot i Madhėshtisė dhe Bujarisė). Pastaj Ajetul kursij (Tesbih dova):
All-llahu la ilahe il-la hu. El hajjul kajjum. La te' hudhuhu sinetun ve la neum. Lehu ma fissemavati ve ma fil ard. Men dhel-ledhi jeshfeu indehu il-la bi idhih. Jaėlemu ma bejne ejdihim ve ma halfehum. Ve la juhitune bi shejin min ilmihi il-la bi ma sha. Vesia kursijjuhussemavati vel ard. Ve la jeuduhu hifdhuhuma ve huvel alijjul adhim.
(All-llahu ėshtė Njė, nuk ka tė adhuruar pėrpos Tij. I Gjalli, Mbikqyrėsi i pėrhershėm. Atė nuk e kap as kotja, e as gjumi. E Tij ėshtė ē'ka nė qiej e nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai, pos me lejen e Tij. E di tė tashmen dhe tė ardhmen, e nga ajo qė Ai di, tė tjerėt dinė vetėm aq sa Ai do. Kursija e Tij ėshtė sa qiejt dhe toka, kurse kujdesi iTij ndaj tė dyjave nuk i vie rėndė. Ai ėshtė i Larti, i Madhi).
Pastaj thuhet: Subhanallah (33 herė) (i patėmeta ėshtė All-llahu),
El hamdulil-lah (33 herė) (i lavdėruar qoftė All-llahu),
All-llahu ekber (33 herė) (All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe nė fund: La ilahe il-lallahu vahdehu la sherike lehu, lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (Askush s'meriton tė adhurohet pėrpos All-llahut, Ai s'ka partner, Atij i takon krejt sundimi dhe lavdėrimi dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo gjė).
___________________________
*Siē u pa mė lart njė rekat pėrbėhet prej: - tekbirit fillestar (shiko HAPIN 4); - leximit tė subhanekallahumme , elhamdulil-lahi dhe sures (shiko HAPIN 5); - rukusė (shiko HAPIN 6) dhe - dy sexhdeve (shiko HAPIN 8, 9 dhe 10).
*Nė fund tė dy rekateve bėhet ulja (shiko HAPIN 12). *Nėse namazi ėshtė dyrekatėsh pėrfundohet me selam (shiko HAPIN 12 nė fund). *Nėse namazi ėshtė tre apo katėr rekatėsh atėherė falet edhe njė, respektivisht dy rekate dhe bėhet ulja e fundit (shiko HAPIN 12). Numri i rekateve tė:
Namazi/rekatet sunnetit tė parė farzit sunnetit tė dytė
SABAHU 2 2
DREKA 4* 4 2
IKINDIA 4 4
AKSHAMI 3 2
JACIA 4 2
XHUMAJA 2 2 ose 4*
Vėrejtje. Sunnetet katėr rekatėshe falen duke i ndarė dy nga dy rekate.
Pejgamberi alejhis-selam lidhur me sunetet e pesė namazeve thotė: ē'do musliman qė i falė ēdo ditė dymbėdhjetė rekate vullnetarisht, pra jo tė obliguara, All-llahu ia ndėrton njė shtėpi nė Xhennet.
Nė namazin e SABAHUT, AKSHAMIT dhe JACISث tekbiret (shqiptimet All-llahu ekber nė fillim tė namazit dhe gjatė ndėrrimit tė pozitės nė namaz), Elhamdu lil-lahi dhe sureja ( kėto tė dyja vetėm nė dy rekatet e para) thuhen me zė tė lartė.
Namazi falet njejtė, si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femra, ngase Pejgamberi alejhis-selam nuk ka bėrė dallim mes formės sė namazit tė meshkujve dhe tė femrave, me pėrjashtim se femra duhet t'i mbulojė disa pjesė tė trupit mė shumė se mashkulli.