Allahu i pėrgjigjet lutjes se secilit lutės
Allahu, i Gjithfuqishmi, i Mėshirshmi dhe Mėshiruesi, shpalli ne Kuran se Ai ėshtė pranė njeriut dhe do tė ju pėrgjigjet njerzėve kur ata i luten Atij. Njė prej ajeteve tė shpallura ėshtė:
E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qėnė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua. (bekare: 186)
Siē u tha nė ajetin e mėsipėrm, Allahu ėshtė pranė ēdonjėrit, Ai ka dijeni pėr dėshirat e ēdonjėrit, ndjenjat, mendimet, ēdo fjalė tė shprehur, dhe ēdo gjė tė pėrshpėritur, bile edhe ēfarė ėshtė e fshehur thell nė mendjet e ēdonjėrit. Si pasoj e kėsaj, Allahu dėgjon dhe din pėr ēdo njėri i cili i kthehet Atij dhe i lutet Atij. Kjo ėshtė bekimi i Allahu pėr njėrzimin, dhe manifestim i mėshires, mirėsisė dhe fuqisė sė pakufij tė Tij.
Allahu ka dijeni dhe fuqi tė pakufi. Ai ėshtė Zotėruesi i ēdo gjėje nė tėrė gjithėsinė. Ēdo gjallesė, ēdo gjė, prej sa duket njerėzve mė tė fuqishėm deri tė ata mė tė dobėt, prej njerėzve mė tė varfėr deri te njerėzit mė tė pasur, prej trupave madheshtor qiellor e deri te streha e shtazes mė tė imėt nė tokė, tė gjitha i takojnė Allahut dhe tė gjitha janė nėn kontrollin dhe dėshirėn e Tij
Njė pėrson i cili ka besim nė ketė tė vėrtetė mund ti lutet Allahut pėr ēfarėdo qoftė dhe mund tė shpresoi se Allahu do ti pėrgjigjet kėtyre lutjeve. P.sh. njė pėrson i cili ėshtė semur nga ndonjė smundje e pasherueshme, sigurisht do tė drejtohet te tė gjitha llojet e kujdesit mjeksor. Sidoqoftė, duke e ditur se vetėm Allahu e kthen shendetin, lutjet do ti ofrohen atij pėr shėrim. Si rrjedhim, njė pėrson me disa lloje tė frigės prej ankthit, mund ti lutet Allahut pėr qėtsim dhe ti largoi te gjitha llojet e frigės. Njė pėrson i cili befasisht ka hasur ne vėshtirsi financiale tė cilat nuk mund ti kryej, mund ti drejtohet Allahut pėr menjanimin e vėshtėrsive financiale. Njeriu mund ti lutet Allahut pėr numėr tė pakufizuar tė gjėrave, pėr tregimin e rrugės sė drejt, pėr pranim nė xhennet me besimtarėt e tjerė, pėr njė vend mė tė mirė nė xhennet dhe shpetimin e tij nga xhehennemi me fuqin e Allahut, pėr shendet tė mirė, dhe kėshtu me radhė. Kjo ėshtė ēfarė Pejgamberi i Allahut (saas) ju tha shokėve tė tij i tensionuar kur tha:
Doni te ju njoftoi me njė armė e cila do te ju mbroi juve nga e liga e armikut dhe do te rrit ushqimin e juaj? Ata than: po, o i dėrguar i Allahut . ai tha: thirrne Allahun ditėn dhe natėn, se namazi ėshtė arma e besimtarit1
Megjithatė, nė Kuran ėshtė edhe njė zbulim, i cili meriton vemendje nė kėtė pike. Sikur qė Allahut thotė nė Kuran :
Njėriu (e tepron) lutet pėr keq, ashtu sikurse lutet pėr mirė, (po Allahu nuk e pranon lutjen e tij pėr keq); njėriu (nga vetė natyra e tij) ėshtė i ngutshėm. (isra: 11)
Nuk ėshtė ēdo lutje e njeriut e dobishme. P.sh. njė pėrson mund tė lus Allahun pėr mė shumė pronė e pasuri pėr ardhmerinė e fėmijėve tė tij. Megjithatė Allahu mund tė mos shoh mirėsi nė kėtė kėrkesė. Mund tė jetė se prospėriteti do ti largoi fėmijėt e tij nga adhurimi i Allahut. Ne kėtė kuptim, Allahu dėgjon lutjen e kėtij pėrsoni, e pranon si njė lloi tė adhurimit dhe i pėrgjigjet nė varianten mė tė mirė. Si alternativ, njė pėrson mund tė lutet qė tė mos vonohet nė njė takim. Megjithatė, mund tė jetė se ėshtė mė mirė pėr tė qė tė shkoi nė atė destinacion pas kohės sė caktuar, por nė vend tė saj ta bej tė mundshme tė takoi dikend qė do tė kontribojė diēka e cila do tė jet mė fitimprurėse pėr tėrė jetėn e tij . Allahu e di kėtė dhe i pėrgjigjet lutėsit, jo nė formėn tė cilėn pėrsoni mendoi, por nė mėnyrėn mė tė mirė pėr tė. D.m.th, Allahu e dėgjon lutjen e atij pėrsoni, por nese Ai nuk sheh mirė nė lutjen e tij, atėhere Ai krijon ēfarė ėshtė mė mirė pėr tė. Kjo nė vetvete ėshtė njė fshehtėsi shumė e rėndėsishėme.
Kur lutja paraqitet e papėrgjegjur, ata tė pavetdijėshmit nė kėtė fshehtėsi supuzojnė se Allahu nuk e ka dėgjuar thirrjen e tyre. Kjo nė tė vėrtetė ėshtė njė besim i shtrėmber i injorances sepse Allahu thotė:
Ne e kemi krijuar njėriun dhe dimė se ē'pėshpėritė ai nė vetvete dhe Ne jemi mė afėr tij se damari (qė rrah) i qafės sė tij.( kaf:16)
Ai Allahu e di ēdo fjalė qė njėriu e flet, ēdo mendim dhe ēdo moment qė ndokuj i takon gjatė jetes se tij. Edhe atėhere kur dikush ėshtė fjetur, Allahu e di se ēfarė ai provon nė ėndėrr. Ėshtė Allahu i Cili krijon ēdo gjė. Si pasoj, ēdo here qė ndokush i lutet Allahut, ai duhet ta dij se Allahu do ta pranoi lutjen e tij si adhurim dhe tė besoj se Allahu do ti pėrgjigjes lutjes se tij nė kohėn mė tė duhur dhe do tė krijoi ēfarė ėshtė mė e mirė pėr tė.
Lutja, ndonėse ėshtė formė e adhurimit tė Allahut, ėshtė gjithashtu edhe njė dhuratė shumė e ēmuar pėr njerėzinė. Sepse, pėrmes lutjes, Allahu ia mundson njėriut tė arrij ēdo gjė qė Allahu mendon se ėshtė e mirė dhe qė ėshtė fitimprurese pėr tė. Allahu e shpall rėndsinė e lutjeve ne ajetin ku thotė:
Thuaj: Allahu im as nuk do tė kujdesej pėr ju, sikur tė mos ishte lutja juaj (kur gjendeni nė vėshtirėsi, ose sikur tė mos ishit tė thirur tė besoni), e ju pėrgėnjėshtruat, andaj dėnimi do t'ju jetė i pandėrprerė. (furkan: 77)
Allahu iu pėrgjigjet lutjes se atyre
te cilėt janė nė nevoj dhe shqėtsim
Lutjet janė kohėt kur njeriu ėshtė mė sė afėrmi me Allahun ndihet sinqėrisht, ėshtė koha kur njėriu e kupton afėrsinė e Allahut dhe veten si rob i Allahut, ai ėshtė nė nevoj pėr Allahun. Kjo ėshtė sepse kur dikush lutet, kupton se sa i ulėt e i pafuqishem ėshtė para Allahut, dhe kupton se askush pėrpos Allahut nuk mund ti ndihmoi. Sinqėriteti dhe ēiltėrsia e lutjes se ndokujt mvaret nga ajo se sa shumė ai ėshtė nė nevojė. P.sh ēdokush i lutet Allahut pėr paqė nė botė. Sidoqoftė ndokush qė gjindet i pashpresė nė mes tė luftės do tė lutet mė shumė dhe mė seriozisht dhe mė pėrulur Allahut. Ngjashėm, njerėzit, gjatė stuhisė nė anije ose nė aeroplan nė rrezik tė pėrplasjes, do ti luten pėrulsisht Allahut. Ata do tė jenė tė sinqertė dhe tė nėnshtruar nė lutjet e tyre. Allahu shpalli kėtė fakt nė ajetin ku thotė:
Thuaj: Kush ju shpėton prej errėsirave (trishtuese) tė tokės e tė detit e (nga trishtimi) ju e lutni atė haptas e fshehtas (duke thėnė), nėse Ai na shpėton prej kėsaj, ne do tė jemi (besimtarė) mirėnjohės? (En'am: 63)
Nė Kuran Allahu e urdhron njėriun qė tė lutėt me pėrulėsi:
Luteni Allahun tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė. (A'raf: 55)
Nė njė ajet tjeter, Allahu thotė se ai i pėrgjigjet thirrjes se nevojėtarėve dhe tė shtypurve
A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar tė keqėn e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr pos All-llahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni. (Neml: 62)
Padyshim, ndokush nuk duhet doemosdo tė takoi vdekjen pėr me ju lutė Allahut dhe ti lutėt Atij nė nevojė. Keta shembuj janė dhėnė qė ti bėj njėrzit tė kuptojnė gjendjen shpirtėrore me tė cilėn tė lutėn sinqėrisht dhe tė mendojnė pėr momentin e vdekjes, kur njėriu nuk mundet mė tė jet i ēkujdesur dhe definitivisht ti kthehet Allahut me sinqėritet tė brendshėm. Besimtarėt tė cilėt janė pėrzemersisht tė terhequr te Allahu, nė anėn tjetėr, duke qėnė te vetėdishėm pėr dobsitė dhe duke ndier nevojė, ēdo herė kthehen sinqėrisht te Allahu, edhe nese nuk janė nė gjendjen jetė a vdekje. Kjo ėshtė njė karakteristik e rėndėsishme e cila i dallon prej jobesimtarėve dhe prej atyre me besim te dobėt.
Mos caktimi i ēfardo kufiri nė lutje
Njė pėrson mund tė kerkoj nga Allahu gjithēka mbrenda kufijve tė lejueshėm (hallall ). Kjo ėshtė pėr arsye se, siē u pėrmend mė parė, Allahu ėshtė i vetmi sundimtar dhe pronar i tėrė gjithėsis; dhe nėse Ai deshiron, Ai i jep njeriut gjithēka qė Ai dėshiron. Ēdo pėrson qė i drejtohet Allahu dhe i lutet Atij do tė kreditoi forcen e Allahut me bė gjithēka dhe tė jetė i vendosur nė kerkesė sikur qė i dashuri ynė Pejgamberi (saas) ka thėnė2: njėriu duhet ta dijė se ėshtė lehtė pėr Allahun tė plotsoi ēdo dėshirė tė tij, dhe Allahu do ti plotsoi pėrsonit ēdo kėrkes te tij nese ka ēfardoqoftė tė mirė pėr atė njėri nė atė lutje. Lutjet e Pejgamberve dhe besimtarėve tė vėrtetė tė pėrmendur nė Kuran cakton njė shembull pėr besimtarėt pėr ēeshtjet qė mund tė lusin Allahun. P.sh. Pejgamberi Zekrija (as) ju ėshtė lutur Allahut pėr trashigimtar tė kėnaqshėm dhe , Allahu ju pėrgjegj lutjes sė tij, pa marr parasysh se gruaja e tij ishte sterile:
Kur ai iu lut Allahut tė vet me njė zė tė ulėt, e Tha: Allahu im! Vėrtet, mua mė janė dobėsuar eshtrat, mė janė pėrhapur thinjat nė kokėn time, e me lutjen time ndaj Teje o Allahu im, asnjėherė nuk kam qėnė i dėshpėruar.Unė ua kam frikė pasardhėsve tė mi pas meje (kushėrinjve se do ta humbnin fenė), ndėrsa gruaja ime ėshtė sterile, pra mė falė nga ajo mirėsia Jote njė pasardhės (njė fėmijė).Tė mė trashėgojnė mua dhe t'i trashėgojė ata nga familja e Jakubit, dhe bėrė atė, o Zot, tė kėndshėm! (tė vyeshėm)!( Merjem: 3-6)
Allahu ju pėrgjigj lutjes sė Pejgamberit Zekrijaha dhe i dha atij lajmin e mirė pėr Pejgamberin Jahja (as) pasiqė i pranoi lajmet e reja pėr djalin, Pejgamberi Zekrijaha ishte i befasuar pasi qė gruaja e tij ishte sterile. Pėrgjegjėja e Allahut, Pejgamberit Zekrijaha, (as) zbulon njė fshehtėsi tė cilėn besimtarėt duhet gjithmonė ta mbajnė nė mend:
Ai tha: Allahu im, si do tė kemė unė djalė kur gruaja ime ishte qė nuk lind, e unė kam arritur pleqėri tė thellė? Tha: Ja, kėshtu Allahu yt ka thėnė: se ajo pėr Mua ėshtė lehtė; Unė tė krijova mė parė ty, qė nuk ishe fare! ( Merjem: 8-9)
Ka shumė Pejgamber te cilėt pėrmenden nė Kuran tė cilve ju dhanė pėrgjegjėje nė lutje. P.sh. Pejgamberi Nuhi (as) e luti Allahun tė u sjell vuajtje popullit tė tij, tė cilėt e humben rrugen e drejt pavarsisht nga pėrpekjet mė tė mira tė tij pėr ti udhhequr ata pėr rrugėn e drejt. Si pėrgjegjėje lutjes se tij Allahu solli njė denim tė madh nė ta, i cili hyri nė histori.
Pejgamberin Ejubi (as) thirrri Allahun e tij pėr arsye te smundjes, duke thėnė:
Mė gjeti belaja, e Ti je mė Mėshiruesi ndėr Mėshiruesit!(el enbija:83)
Pėrgjigjėja Profetit Ejub ėshtė shpallur si vijon:
Ne iu pėrgjegjėm atij nga mėshira e Jonė, ia hoqėm ato vėshtirėsi qė i kishte, i dhamė familjen e tij dhe aq sa ishin ata, dhe e bėmė pėrkujtim pėr tė devotshmit. (el enbija:84)
Allahu ju pėrgjigj Pejgamberit Sylejmanit (as) i cili u lutė:
Tha: Allahu im, mė fal (gabimin), mė dhuro asi pushteti qė askush pas meje nuk do tė ketė; vėrtet, Ti je dhuruesi mė i madh.(sad; 35)
Dhe Allahu i dhuroi pasuri dhe fuqi tė madhe.
Prandaj, ata te cilėt luten duhet tė kenė nė mendjėt e tyre ajetin:
Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhėri i Tij ėshtė vetėm t'i thotė: Bėhu! Ai menjėherė bėhet. (ja sin:82)
Siē thuhet nė ajet ēdo gjė ėshtė e lehtė pėr Allahun dhe Ai dėgjon dhe dinė ēdo lutės.
Allahu ju jep bekim nė kėtė botė atyre qė e deshirojnė, por nė jetėn e ardhshme ata do tė vuajnė njė humbje tė rėndė
Deshirat e atyre tė cilėt nuk fshehin njė frikė tė rrėnjosur thellė nė zemrat e tyre nga Allahu dhe munges tė njė besimi tė thellė, nė jetė e ardhshme janė tė drejtuar pa fjalė. Ata luten pėr pasuri, pronė dhe pozitė vetėm pėr jetėn nė ketė botė. Allahu na informon neve se ata tė cilėt e deshirojnė vetėm kėtė botė nuk do tė kenė shpėrblim nė botėn e ardhshme. Besimtarėt, nė anėn tjetėr, luten pėr tė dy botėrat, pėr kėtė dhe pėr ahiret, pasi qė ata besojnė se jeta nė botėn e ardhshme ėshtė e vertetė dhe ėshtė afėr sikur kjo jetė. Ne kėtė Allahu thotė:
Ka disa prej njėrėzve qė thonė: Allahu ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė! pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.E, ka prej tyre asish qė thonė: Allahu ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.(bekare:200-202)
Besimtaret, gjithashtu, luten pėr shendet, pasuri, dituri dhe lumturi. Sidoqoft lutjet e tyre bartin synimin qė ta kėnaqin Allahun dhe kanė diēka qė ka tė bėjė me fenė (dinin). Ata luten pėr pasuri, mė qėllim, qė ta pėrdorin nė rrugėn e Allahut. Duke ju falenderuar kėsaj, Allahu i jep shembull Pejgamberit Sylejmanit (as) nė Kuran. Larg prej qėllimit pėr kėtė botė, lutja e Pejgamberit Sylejmanit (as) pėr njė posedim tė pashembullt, ishte vetem pėr qėllim fisnik qė ti shfrytzoi nė rrugėn e Allahut, duke i thirrur njėrzit nė fenė e Tij, dhe mbajtjen e vetvetės tė zėnė nė pėrkujtim tė Allahut. Fjalet e Pejgamberit Sylejmanit (as) tė shpallura nė Kuran paraqėsin kėtė qėllim tė sinqėrtė:
E ai tha: Unė i dhashė pėrparėsi dashurisė sė kuajve, ndaj Allahut tim,(sad:32)
Allahu iu pėrgjigj pikėrisht kėsaj lutje tė Sylejmanit, i dha atij njė pronė tė madhe dhe e shpėrbleu atė me bekimet e jetės sė ardhshme. Nė anėn tjetėr, Allahu gjithashtu ua plotson deshirat e atyre te cilėt e duan vetėm jetėn e kesaj bote, sidoqoftė, njė denim i vėshtirė i pret ata nė ahiret. Bekimin tė cilin nuk e kanė nė kėtė botė do tė jetė i pranishėm pėr ta edhe nė ahiret. Ky fakt me rėndsi ėshtė treguar nė Kuran si vijon:
Kush ėshtė qė dėshiron fitimin e botės tjetėr (ahiretin), Ne do t'ia shtojmė fitimin e tij, e kush e dėshiron vetėm fitimin e kėsaj bote, Ne ia japim, po nė botėn tjetėr ai nuk ka hise.(Esh-Shura:20)
Kush ėshtė qė ka pėr qėllim vetėm kėtė botė, Ne atij qė duam i japim nė tė aq sa duam, e pastaj atij i bėjmė tė hyjė nė xhehennem i nėnēmuar, i pėrbuzur. (Isra:18)
Burimi:
Disa sekrete te Kur`anit - Harun Yahya