Portali
nga Nė Wuppertal tė
Gjermanisė u mbajt akademi pėrkujtimore pėr Heroin e Kosovės
Ahmet Krasniqin
Organizuar nga Nėndega
e LDK-sė nė Nordrhein-Westfalen dhe Dega e LDK-sė
nė Gjermani nė klubin 7 Shtatori nė Wuppertal, u
mbajt akademi pėrkujtimore nė njėmbėdhjetėvjetorin e vrasjes enigmatike
tė kolonel Ahmet Krasniqit, ish-ministėr i parė i mbrojtjes nė Qeverinė
e Kosovės, i shpallur Hero i Kosovės. Akademia u udhėheq nga Abedin
Gashi, anėtar i Kryesisė sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW kurse
krahas bashkatdhetarėve, anėtarėve e simpatizantėve tė LDK-sė
morėn pjesė edhe familjarė tė kolonelit Krasniqi nė krye me vėllain
e tij, Behxhet Krasniqin.
Ahmet Krasniqi bėri
pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak
tė Republikės sė Kosovės
Nė emėr tė
organizatorėve tė Akademisė foli Muharrem Xhafolli, anėtar i Kryesisė
sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW. Ai ndėr tė tjera tha se pėr ti
pasur tė qarta shkaqet e vrasjes sė Ahmet Krasniqit, duhet pasur tė
qartė situatėn politike qė mbretėronte nė gjithė hapėsirėn tonė
kombėtare. Krijimi i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė
Kosovės nė vitin 1998, krijoi bazėn e njė organizimi institucional
tė luftės ēlirimtare tė popullit tonė qė ishte nėnė robėrinė
serbe. Ardhja nė krye tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė njė atdhetari,
qė rrjedhtė nga njė familje me tradita tė larta tė atdhedashurisė
dhe tė trimėrisė, tė kolonel Ahmet Krasniqit, njėrit ndėr ushtarakėt
shqiptarė me pėrgatitje tė lartė profesionale, bėri qė tė alarmohen
armiqtė tanė shekullor nga droja se krijimi i Forcave tė Armatosura
tė Republikės sė Kosovės, pėr tė cilat punonte me pėrkushtim
Ahmet Krasniqi, do tua prishnin planet dhe skenarėt qė i kishin
thurė. Ahmet Krasniqi bėri pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e
faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės, qė ishte
kushti i parė pėr tė iu kundėrvu me sukses makinerisė ushtarake
tė Serbisė, nė realizimin e aspiratave tė saja antishqiptare.
Ahmet Krasniqi edhe pse
ishte i vetėdijshėm se kundėr tij dhe SHP tė FARK-ut po behėn
komplote tė rrezikshme, nuk e ndali veprimtarinė e tij pėr bashkimin
e subjekteve politike dhe ushtarake tė Republikės sė Kosovės. Ai
dha shembull konkret se shqiptarėt duhet harruar mosmarrėveshjet,
xhelozitė dhe hasmėritė qė i kishin nė mes vedi pėr shkak se ishim
nė luftė me Serbinė. Nė vitin 1992 familja Krasniqi nė Zhilovodė
ishin bėr objekt kontrollimi dhe maltretimi nga policia serbe, ngase
siē thoshte policia serbe "nipat e Aziz Zhilivodės, kanė formuar
njėsite guerile tė cilat po veprojnė rrėzė Qyqavicės", dhe
pas shumė peripecive dhe pėrpjekjeve arritėn qė Ahmeti e mė vonė
edhe Behxheti e tė tjerė, tė shpėtojnė kthetrave tė policisė
serbe dhe tė largohen pėr nė Shqipėri.
Nė emėr tė
Degės sė LDK-sė nė Gjermani foli Myftar Halili
Dragidella, anėtar i Kryesisė dhe zėdhėnės i saj. Ai pasi pėrshėndeti
tė pranishmit dhe pasi i falėnderoi ata pėr pjesėmarrje nė kėtė
akademi sikurse nė tė gjitha manifestimet qė i organizon Dega e LDK-sė
nė Gjermani foli edhe pėr kontributin e madh tė Heroit tė Popullit
kolonel Ahmet Krasniqit. Ai tha se vrasja enigmatike nė kryeqytetin
shqiptar e ministrit tė mbrojtjes dhe atė nė kohė tė luftės ishte
sulm ndaj pėrpjekjeve tė luftėtarėve shqiptarė pėr ēlirimin e
Kosovės. Kolonel Ahmet Krasniqi do tė mbetet gjithmonė njėri prej
personaliteteve mė tė ēmuara shqiptare si nė pėrpjekje pėr ēlirimin
e Kosovės ashtu edhe kudo ku ai jetoi e veproi. Apeli ynė, tha ai,
do tė ishte: Tė zbulohet vrasėsi i kolonelit dhe eshtrat e tij tė
kthehen nė Kosovė, pėr tė cilėn ai e dha jetėn.
Qazim Bajgoraliu, sekretar
i Degės sė LDK-sė nė Gjermani, ndėr tė tjera tha se kolonel A.
Krasniqi ishte autor i shumė punimeve te shumta studimore dhe shkencore
nė lėmin e artit ushtarak. Karriera ushtarake e tij nė armatėn jugosllave
ishte pėrplot barriera dhe pengesa, ishte degraduar disa herė, vetėm
e vetėm se ishte shqiptar me shkathtėsi tė veēanta prej ushtaraku,
e degraduan edhe me rastin e burgosjes sė vėllait tė tij Behxhetit
nė vitin 1982, nga se edhe ky iu kishte bashkangjitur dhjetė vite
mė vonė lėvizjes sė cilės i takonte kolonel A. Krasniqi. Kolonel
A. Krasniqi, kishte punuar me pėrkushtim tė madh pėr tė koordinuar
aktivitetin e eprorėve shqiptarė me qeverinė e Republikės sė Kosovės
qė nga viti 1993 dhe sidomos nė vitin 1998, qė me profesionalizėm
tė lartė pėr tė ngritur bazat e njė ushtrie e cila do t“i jepte
grushtin dhe goditjen e fortė forcave serbe.
Eshtrat e Heroit Ahmet
Krasniqit tė kthehen nė Kosovė
Kolonel A. Krasniqi,
si komandant i pėrgjithshėm i shtabit tė FARK dhe ministėr
i mbrojtjes punoi gjithashtu me pėrkushtim pėr institucionalizimin
e ushtrisė dhe unifikimin e faktorit ushtarak dhe atij politik. Ishin
rezultatet e punės sė tij, qė kolonel A. Krasniqi i sollėn vdekjen
e parakohshme nga se ēdo ditė UĒK, po forcohej dhe profesionalizohej
dhe pėr armiqtė e shqiptarėve po bėhej vonė, nėse UĒK ngrihej
nė dy kėmbėt, kėshtu qe pushteti i qeverisė sė Nanos, nė bashkėpunim
me forcat tjera tė errėta, mundėsuan armiqtė e UĒK-sė dhe popullit
shqiptar tė kryejnė atentatin qė i mori jetėn ministrit, komandantit,
ushtarakut, shkencėtarit e atdhetarit, kolonel Ahmet Krasniqit dhe
kjo ishte goditje e madhe pėr UĒK dhe popullin shqiptar nė pėrgjithėsi.
Gjatė veprimtarisė sė tij nė Shqipėri ballafaqohej me vėshtirėsi
dhe ka qenė shumė herė i ndaluar dhe i kontrolluar nga policia e
shtetit amė, si nė Tiranė ashtu edhe ne Kukės e gjetiu dhe tė gjitha
kėto i pėrballonte me shpresė se njė ditė do tė tejkalohen, por
fatkeqėsisht dora tradhtare ia mori jetėn dhe dėshira e tij pėr
atė qė punoi nuk u realizua, pra tė formonte njė UĒK qė nė tė
vėrtetė do tė ēlironte Kosovėn. Njė ditė eshtrat e kolonel A.
Krasniqit duhet tė kthehen nė tokėn e Kosovės, pėr tė cilėn aq
shumė punoi dhe e deshi dhe sė njė ditė do tė ndriēohen tė gjitha
ato pengesa dhe vėshtirėsi. tha Qazim Bajgoraliu.
Nė kėtė akademi
folėn edhe Refki Ahmeti, ish-ushtar i kolonelit Ahmet Krasniqi, Agush
Balaj, ish-deputet i Kuvendi tė Kosovės qė nė Kaēanik aprovuan
Kushtetutėn e Kosovės, krijuesi Faruk Tasholli, aktori Liman Zogaj
recitoi pėr Heroin Ahmet Krasniqi sikurse qė me njė recitim u paraqit
edhe e reja Bleona Muēolli.
Nė emėr tė
familjes Krasniqi, organizatorėt e kėsaj akademie dhe tė gjithė
pjesėmarrėsit i falėnderoi Dardan Krasniqi, nip i kolonelit Ahmet
Krasniqit. Ai me duke iu drejtuar pjesėmarrėsve ndėr tė tjera
tha: Me pjesėmarjen tuaj nė kėtė tubim ju keni nderuar Ahmet Krasniqin,
keni nderuar pėrpjekjet e tij dhe tė bashkėpunėtorėve tė tij pėr
tė bėrė njė ushtri tė organizuar mirė dhe tė depolizituar tėrėsisht,
ushtri e cila do tė ishte e denjė pėr t“u ballafaquar me armikun
shekullor dhe jo vetėm pėr t“u ballafaquar por edhe pėr tė triumfuar
ndaj tij. Axha im Ahmeti, siē e dini edhe ju krahas detyrės sie ministrit
ai ka bėrė pėrpjekje qė tė bashkojė faktorin politik, sepse e
dinte se vetėm tė bashkuar mund ta bėnin realitet ėndrrėn shekullore
pėr liri e pavarėsi tė trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi, andaj
unitetin e konsideronte armėn kryesore. Pėr kėtė unitet ai kishte
sakrifikuar ēdo gjė, pra edhe jetėn. Ju duhet ta dini se ai ishte
ekzekutuar nga ata qė ishin kundėr bashkimit tonė, e ekzekutuatn
ata kriminelė qė nė kohėrat mė tė vėshtira qė kalonte populli
ynė mendonin vetėm pėr pėrfitime materiale.
Myftar Halili
Gjermanisė u mbajt akademi pėrkujtimore pėr Heroin e Kosovės
Ahmet Krasniqin
Organizuar nga Nėndega
e LDK-sė nė Nordrhein-Westfalen dhe Dega e LDK-sė
nė Gjermani nė klubin 7 Shtatori nė Wuppertal, u
mbajt akademi pėrkujtimore nė njėmbėdhjetėvjetorin e vrasjes enigmatike
tė kolonel Ahmet Krasniqit, ish-ministėr i parė i mbrojtjes nė Qeverinė
e Kosovės, i shpallur Hero i Kosovės. Akademia u udhėheq nga Abedin
Gashi, anėtar i Kryesisė sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW kurse
krahas bashkatdhetarėve, anėtarėve e simpatizantėve tė LDK-sė
morėn pjesė edhe familjarė tė kolonelit Krasniqi nė krye me vėllain
e tij, Behxhet Krasniqin.
Ahmet Krasniqi bėri
pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak
tė Republikės sė Kosovės
Nė emėr tė
organizatorėve tė Akademisė foli Muharrem Xhafolli, anėtar i Kryesisė
sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW. Ai ndėr tė tjera tha se pėr ti
pasur tė qarta shkaqet e vrasjes sė Ahmet Krasniqit, duhet pasur tė
qartė situatėn politike qė mbretėronte nė gjithė hapėsirėn tonė
kombėtare. Krijimi i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė
Kosovės nė vitin 1998, krijoi bazėn e njė organizimi institucional
tė luftės ēlirimtare tė popullit tonė qė ishte nėnė robėrinė
serbe. Ardhja nė krye tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė njė atdhetari,
qė rrjedhtė nga njė familje me tradita tė larta tė atdhedashurisė
dhe tė trimėrisė, tė kolonel Ahmet Krasniqit, njėrit ndėr ushtarakėt
shqiptarė me pėrgatitje tė lartė profesionale, bėri qė tė alarmohen
armiqtė tanė shekullor nga droja se krijimi i Forcave tė Armatosura
tė Republikės sė Kosovės, pėr tė cilat punonte me pėrkushtim
Ahmet Krasniqi, do tua prishnin planet dhe skenarėt qė i kishin
thurė. Ahmet Krasniqi bėri pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e
faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės, qė ishte
kushti i parė pėr tė iu kundėrvu me sukses makinerisė ushtarake
tė Serbisė, nė realizimin e aspiratave tė saja antishqiptare.
Ahmet Krasniqi edhe pse
ishte i vetėdijshėm se kundėr tij dhe SHP tė FARK-ut po behėn
komplote tė rrezikshme, nuk e ndali veprimtarinė e tij pėr bashkimin
e subjekteve politike dhe ushtarake tė Republikės sė Kosovės. Ai
dha shembull konkret se shqiptarėt duhet harruar mosmarrėveshjet,
xhelozitė dhe hasmėritė qė i kishin nė mes vedi pėr shkak se ishim
nė luftė me Serbinė. Nė vitin 1992 familja Krasniqi nė Zhilovodė
ishin bėr objekt kontrollimi dhe maltretimi nga policia serbe, ngase
siē thoshte policia serbe "nipat e Aziz Zhilivodės, kanė formuar
njėsite guerile tė cilat po veprojnė rrėzė Qyqavicės", dhe
pas shumė peripecive dhe pėrpjekjeve arritėn qė Ahmeti e mė vonė
edhe Behxheti e tė tjerė, tė shpėtojnė kthetrave tė policisė
serbe dhe tė largohen pėr nė Shqipėri.
Nė emėr tė
Degės sė LDK-sė nė Gjermani foli Myftar Halili
Dragidella, anėtar i Kryesisė dhe zėdhėnės i saj. Ai pasi pėrshėndeti
tė pranishmit dhe pasi i falėnderoi ata pėr pjesėmarrje nė kėtė
akademi sikurse nė tė gjitha manifestimet qė i organizon Dega e LDK-sė
nė Gjermani foli edhe pėr kontributin e madh tė Heroit tė Popullit
kolonel Ahmet Krasniqit. Ai tha se vrasja enigmatike nė kryeqytetin
shqiptar e ministrit tė mbrojtjes dhe atė nė kohė tė luftės ishte
sulm ndaj pėrpjekjeve tė luftėtarėve shqiptarė pėr ēlirimin e
Kosovės. Kolonel Ahmet Krasniqi do tė mbetet gjithmonė njėri prej
personaliteteve mė tė ēmuara shqiptare si nė pėrpjekje pėr ēlirimin
e Kosovės ashtu edhe kudo ku ai jetoi e veproi. Apeli ynė, tha ai,
do tė ishte: Tė zbulohet vrasėsi i kolonelit dhe eshtrat e tij tė
kthehen nė Kosovė, pėr tė cilėn ai e dha jetėn.
Qazim Bajgoraliu, sekretar
i Degės sė LDK-sė nė Gjermani, ndėr tė tjera tha se kolonel A.
Krasniqi ishte autor i shumė punimeve te shumta studimore dhe shkencore
nė lėmin e artit ushtarak. Karriera ushtarake e tij nė armatėn jugosllave
ishte pėrplot barriera dhe pengesa, ishte degraduar disa herė, vetėm
e vetėm se ishte shqiptar me shkathtėsi tė veēanta prej ushtaraku,
e degraduan edhe me rastin e burgosjes sė vėllait tė tij Behxhetit
nė vitin 1982, nga se edhe ky iu kishte bashkangjitur dhjetė vite
mė vonė lėvizjes sė cilės i takonte kolonel A. Krasniqi. Kolonel
A. Krasniqi, kishte punuar me pėrkushtim tė madh pėr tė koordinuar
aktivitetin e eprorėve shqiptarė me qeverinė e Republikės sė Kosovės
qė nga viti 1993 dhe sidomos nė vitin 1998, qė me profesionalizėm
tė lartė pėr tė ngritur bazat e njė ushtrie e cila do t“i jepte
grushtin dhe goditjen e fortė forcave serbe.
Eshtrat e Heroit Ahmet
Krasniqit tė kthehen nė Kosovė
Kolonel A. Krasniqi,
si komandant i pėrgjithshėm i shtabit tė FARK dhe ministėr
i mbrojtjes punoi gjithashtu me pėrkushtim pėr institucionalizimin
e ushtrisė dhe unifikimin e faktorit ushtarak dhe atij politik. Ishin
rezultatet e punės sė tij, qė kolonel A. Krasniqi i sollėn vdekjen
e parakohshme nga se ēdo ditė UĒK, po forcohej dhe profesionalizohej
dhe pėr armiqtė e shqiptarėve po bėhej vonė, nėse UĒK ngrihej
nė dy kėmbėt, kėshtu qe pushteti i qeverisė sė Nanos, nė bashkėpunim
me forcat tjera tė errėta, mundėsuan armiqtė e UĒK-sė dhe popullit
shqiptar tė kryejnė atentatin qė i mori jetėn ministrit, komandantit,
ushtarakut, shkencėtarit e atdhetarit, kolonel Ahmet Krasniqit dhe
kjo ishte goditje e madhe pėr UĒK dhe popullin shqiptar nė pėrgjithėsi.
Gjatė veprimtarisė sė tij nė Shqipėri ballafaqohej me vėshtirėsi
dhe ka qenė shumė herė i ndaluar dhe i kontrolluar nga policia e
shtetit amė, si nė Tiranė ashtu edhe ne Kukės e gjetiu dhe tė gjitha
kėto i pėrballonte me shpresė se njė ditė do tė tejkalohen, por
fatkeqėsisht dora tradhtare ia mori jetėn dhe dėshira e tij pėr
atė qė punoi nuk u realizua, pra tė formonte njė UĒK qė nė tė
vėrtetė do tė ēlironte Kosovėn. Njė ditė eshtrat e kolonel A.
Krasniqit duhet tė kthehen nė tokėn e Kosovės, pėr tė cilėn aq
shumė punoi dhe e deshi dhe sė njė ditė do tė ndriēohen tė gjitha
ato pengesa dhe vėshtirėsi. tha Qazim Bajgoraliu.
Nė kėtė akademi
folėn edhe Refki Ahmeti, ish-ushtar i kolonelit Ahmet Krasniqi, Agush
Balaj, ish-deputet i Kuvendi tė Kosovės qė nė Kaēanik aprovuan
Kushtetutėn e Kosovės, krijuesi Faruk Tasholli, aktori Liman Zogaj
recitoi pėr Heroin Ahmet Krasniqi sikurse qė me njė recitim u paraqit
edhe e reja Bleona Muēolli.
Nė emėr tė
familjes Krasniqi, organizatorėt e kėsaj akademie dhe tė gjithė
pjesėmarrėsit i falėnderoi Dardan Krasniqi, nip i kolonelit Ahmet
Krasniqit. Ai me duke iu drejtuar pjesėmarrėsve ndėr tė tjera
tha: Me pjesėmarjen tuaj nė kėtė tubim ju keni nderuar Ahmet Krasniqin,
keni nderuar pėrpjekjet e tij dhe tė bashkėpunėtorėve tė tij pėr
tė bėrė njė ushtri tė organizuar mirė dhe tė depolizituar tėrėsisht,
ushtri e cila do tė ishte e denjė pėr t“u ballafaquar me armikun
shekullor dhe jo vetėm pėr t“u ballafaquar por edhe pėr tė triumfuar
ndaj tij. Axha im Ahmeti, siē e dini edhe ju krahas detyrės sie ministrit
ai ka bėrė pėrpjekje qė tė bashkojė faktorin politik, sepse e
dinte se vetėm tė bashkuar mund ta bėnin realitet ėndrrėn shekullore
pėr liri e pavarėsi tė trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi, andaj
unitetin e konsideronte armėn kryesore. Pėr kėtė unitet ai kishte
sakrifikuar ēdo gjė, pra edhe jetėn. Ju duhet ta dini se ai ishte
ekzekutuar nga ata qė ishin kundėr bashkimit tonė, e ekzekutuatn
ata kriminelė qė nė kohėrat mė tė vėshtira qė kalonte populli
ynė mendonin vetėm pėr pėrfitime materiale.
Myftar Halili