Portali
nga Pal Sokoli
HARMONIA E SHPIRTIT GJETI SHTIGJET
E DRITES QE SI ZAMBAK
LIGJĖRUAN PĖR THEMELET E
JETĖS SHQIPTAR GJATĖ PROMOVIMIT TĖ KATĖR LIBRAVE
TĖ RINJ NĖ WUPPERTAL
Wuppertal-04.10.2009
Nė sallėn e klubit shqiptar
nė Wuppertal ishin tubuar krijues dhe artdashės nga shumė qytete
tė shtetit gjerman dhe nga shtete fqinje, Holanda dhe Belgjika. Tė
pranishėm ishin edhe pėrfaqėsues tė medieve tė ndryshme ndėr tė
tjerė edhe tė televizionit tė RTK-sė.
Tubimin e shpalli tė
hapur autori i kėtyre rreshtave (P. Sokoli)duke i pėrshėndetur tė
gjithė tė pranishmit dhe sidomos pėrzemėrsisht pėrshėndeti autorėt
e librave tė rinj, pastaj posaēėrisht pėrshėndeti miqtė artdashės
tė cilėt kishin ardhur nga larg enkas pėr kėtė takim.
Jam shumė i kėnaqur qe
krijuesit tanė po ruajnė, po kultivojnė dhe po lejnė gjurmė tė
artit dhe letėrsisė shqipe tė brezat e rinj kėtu nė mėrgatė.
Duke ju uruar mirėseardhje te pranishmėve dhe duke ju uruar suksese
autorėve tė rinj fjalėn e mori udhėheqėsi i kėtij takimi z. Liman
Zogaj. Liman Zogaj ftoi nė skenė te katėr autorėt e librave tė
rinj dhe duke ju dėshiruar suksese tė reja, ftoj edhe referuesit e
tyre.
Pėr librin Themelet e jetės
tė poetit dhe kryetarit tė Lidhjes sė shkrimtarėve shqiptar nė
gjermani, njėrit ndėr themeluesit e Radio Kosova e lirė dhe
ish ushtarit tė bjeshkėve tė Berishės z. Martin Ēunit, foli z.
Vehbi Musa.
Te ky libėr shoh
z. Martin Ēuni dhe librin e tij Themelet e jetės,shoh pra Martin
Ēunin i cili ballafaqohet me botėn e tij nė njėrėn anė dhe me
botėn e njė regjimi aktual nė anėn tjetėr.tha z. Vehbi Musa.
Tentativat e shkrimtarėve qe tė dalin nga mediokriteti dhe tė ngrit
zėrin kundėr padrejtėsive pėrfundojnė nė katrahurė me pushtetin
nė fuqi. Libri i Martin Ēunit Themelet e jetėsėshtė edhe
njė pjesė e jetės se pėrjetuar nga vet autori. Autori na i
sjellė si tablo tė gjitha kėto pėrjetime tė cilat janė nė korrelacion
me strukturat shtetėrore tė atėhershme dhe krajatave qoftė familjare,
qoftė individuale. Vehbi Musa lexoj dhe komentoj disa fragmente nga
ky libėr.
Pėr Librin Zambaku i Gjakovės
tė znj. Sabahate Byci, referoi znj. Sevėme Fetiqi- Preteni gjithashtu
poete dhe anėtare e Lidhjes se shkrimtarėve shqiptar nė Gjermani.
Ajo foli pėr aktivitetin e pėrbashkėt me znj. Sabahate Byci qe nga
vitet e tetėdhjeta nė Kosovė e qe nga viti 1992
nė Gjermani. Sabahate Byci qe nga vitet e tetėdhjeta ishte e pranishme
nėpėr revistat tona letrare e tani na vjen me librin e saj tė parė,me
nje Zambak poezishė tha z. Sevėme Fetiqi- Preteni dhe lexoj njė
pjesė te parathėnies se kėtij libri tė shkruar nga redaktori
Besim R Cengu; . Poezia e Sabahate Bycit ka njė tematikė dhe njė
trajtim tė atij lloji qė e bėn vargun tė veēantė, teknikisht tė
njė natyre tjetėr, krejt tjetėr, krahasuar me prodhimet e sotme poetike
nė vendin tonė. Ajo nuk pretendon shumė tė shprehet pėrmes vargut,
se sa pėrmes ndjenjės, pėrmes fjalės sė pėrmallshme qė ngjit
e lė gjurmė, tė bėn tė mendosh. Kjo ka bėrė qė poezia e kėtij
vėllimi ėshtė lehtėsisht e kuptueshme, nuk ka ndėrlikime tė vargut
e rėndesė tė fjalės. Dhe me tutje Krijimet poetike tė kėtij vėllimi
janė fryt i njė zemre shqiptare qė pulson shqip, emocionohet shqip,
dashuron e urren shqip, janė ide qė dalin nga njė mendje qė mendon
shqip, gjykon e analizon shqip, por edhe qė mundohet tu jepet tė
tjerėve nėpėrmjet njė poezie duke thirrur nė ndihmė fjalėn krenare,
tė bukur e kumbuese shqipe. .Me nė fund referuesja e pėruroj autoren
Sabahate Byci pėr librin duke i uruar suksese te tjera.
Pėr librin e Liman ZogajtShtigjet
e dritės referoi z.Qamil Faniqi i cili kishte ardhur nga Roterdami-Holandė
posaēėrisht pėr kėtė takim. Q. Faniqi pėrkujtoi edhe rėndėsinė
letrare tė librit te parė tė z. Liman Zogaj Kosovė nuk ta mora
diellin dhe duke u ndalur tanimė ne librin qe kemi nė duarShtigjet
e Dritės, Liria tė bėnė udhėtar kėrkimi , shpesh dukesh
si njė barkė nė oqean rrahur valėsh drejtė
brigjeve pas ėndrrave e apo si shtegtar nėpėr hapėsirė i
rrethuar nga shumė ngjarje tė cilat i bėhen ligjėrim poetik edhe
pėr kundėr sakrificės duke mos heq dorė nga realiteti. Pra, ndonėse
i dėrmuar herė herė, ai jeton me shpresėn sė e ardhmja po
vjen dhe veē ka trokitur ėndrrės sė tij.
Liman Zogajn nė poezinė e tij jo rrallė e gjejmė tė ndeshur
edhe me ēaste dramatike dhe sikur bėn thirrje ti bashkohemi brengave
tė tij qė sa mė shpejtė ta ndezim dritėn e lirisė. Pra ai
bėnė rrugė shekujve, mbi monumentet e historisė sė
lavdishme tė kombit ndaj edhe smund tė mos bėhemi bashkudhėtar
nė vargun e tij poetiktha z.Qamil Faniqi duke lexuar edhe disa strofa
poezish qe i kishin lėnė mbresa tė veēanta. z. Faniqi foli pėr
brendinė e librit,konstruktit te tij si dhe tematika me shumė sfidat
e jetės tė cilave poeti ju qėndron vertikalisht.
Liman Zogajt mund tė nxirret
konkludim sė nė letrat shqipe po bėhen gjurma tė cilat koha
do ti vulos nė historikun e vetė letrar, nė kulturėn tonė kombėtare.(Q.
Faniqi).
Pastaj pėr librin e autorit
Avni Bellaina Harmonia e shpirtit referoi poeti ,Shaban Cakolli.
Libri i z, Bellaina ėshtė me tematikė te re nė literaturėn tonė,me
tematik nga mendimi pozitiv, qe trajton ēėshtje ontologjike
tė njerėzimit, ku njeriu ėshtė si qenia me e vetėdijshme e universit,
njeriu ėshtė kompjuteri mė i mirė nė botė, thotė autori . Autori
pėrpiqet tė na dėshmon se mendimi pozitiv ėshtė rruga me e mire
qe njeriu ta zbuloi vetveten,e pastaj tė zgjidh drejt problemet e jetės.
Z. Liman Zogaj ju dha
fjalėn autorėve qe tė prezantohen dhe tė lexojnė apo flasin diēka
nga veprimtaria e tyre. Martin Ēuni u ndal shkurtimisht tė gjuha shqipe
dhe pėrkushtimi i ynė pėr te, e sidomos kur kemi mundėsi ta
pėrdorim gjuhėn tonė shqipe mos tė pėrdorim gjuhė tjetėr.
Pastaj Liman Zogaj lexoj poezi
nga veprimtaria e tij, ndėrsa Avni Bellaina tha se me kėtė libėr
po dėshmoj se shqiptarėt nuk janė vetėm luftėtar te mirė por edhe
si njerėz qe njohin dashurinė shumė mirė. Sabahate Byci lexoj
dy poezi nga libri i botuar te cilat siē tha ajo dalin nga
zemra.Poezi nga libri Pėrkushtime e H. Haxhosaj kushtuar Din
Mehmetit me rastin e 80-vjetorit te tij lexuan Dibran Demaku dhe
Pal Sokoli. Ne fund tė takimit Kryesia e Lidhjes se shkrimtarėve nė
Gjermani ju bashkua reagimit tė akademive tona shqiptare rreth Enciklopedisė
sė Maqedonisė duke e quajtur provokim zyrtar tė shtetit maqedon.
Lidhja e shkrimtarėve,artistėve
dhe krijuesve shqiptar,nė Gjermani gjerė me tani ka promovuar mbi
pesėdhjetė libra tė autorėve tanė nė mėrgim nė ketė shtet,
ka motivuar dhe po motivon autor te rinj nga mėrgata tė shkruajnė
dhe tė botojnė vepra tė reja, siē ishte rasti me disa nga autoret
e kėtij takimi. Veprimtarin do ta vazhdoj edhe mė tutje kemi nė program
promovimin e tre librave tjerė, dy tė poetit Dibran Demaku dhe njė
tė politikologės, mr. Kreshnike Mehmetaj Kosovos Weg in die
Unabhėngigkeit(Rruga e Kosovės kah pavarėsia), deri ka fundi i
kėtij viti.
Sa lutėsh pėr dritė,
mė mirė ndez njė qiri thoshte Nėna ynė e madhe;nėna Terezė,
kėshtu qe edhe nė sado pak aktivitete qe po bėjmė nė mėrgatė
gjermane po lejmė gjurmė tė artit dhe letėrsisė shqipe.
Autorėve ju urojmė suksese
tė reja
HARMONIA E SHPIRTIT GJETI SHTIGJET
E DRITES QE SI ZAMBAK
LIGJĖRUAN PĖR THEMELET E
JETĖS SHQIPTAR GJATĖ PROMOVIMIT TĖ KATĖR LIBRAVE
TĖ RINJ NĖ WUPPERTAL
Wuppertal-04.10.2009
Nė sallėn e klubit shqiptar
nė Wuppertal ishin tubuar krijues dhe artdashės nga shumė qytete
tė shtetit gjerman dhe nga shtete fqinje, Holanda dhe Belgjika. Tė
pranishėm ishin edhe pėrfaqėsues tė medieve tė ndryshme ndėr tė
tjerė edhe tė televizionit tė RTK-sė.
Tubimin e shpalli tė
hapur autori i kėtyre rreshtave (P. Sokoli)duke i pėrshėndetur tė
gjithė tė pranishmit dhe sidomos pėrzemėrsisht pėrshėndeti autorėt
e librave tė rinj, pastaj posaēėrisht pėrshėndeti miqtė artdashės
tė cilėt kishin ardhur nga larg enkas pėr kėtė takim.
Jam shumė i kėnaqur qe
krijuesit tanė po ruajnė, po kultivojnė dhe po lejnė gjurmė tė
artit dhe letėrsisė shqipe tė brezat e rinj kėtu nė mėrgatė.
Duke ju uruar mirėseardhje te pranishmėve dhe duke ju uruar suksese
autorėve tė rinj fjalėn e mori udhėheqėsi i kėtij takimi z. Liman
Zogaj. Liman Zogaj ftoi nė skenė te katėr autorėt e librave tė
rinj dhe duke ju dėshiruar suksese tė reja, ftoj edhe referuesit e
tyre.
Pėr librin Themelet e jetės
tė poetit dhe kryetarit tė Lidhjes sė shkrimtarėve shqiptar nė
gjermani, njėrit ndėr themeluesit e Radio Kosova e lirė dhe
ish ushtarit tė bjeshkėve tė Berishės z. Martin Ēunit, foli z.
Vehbi Musa.
Te ky libėr shoh
z. Martin Ēuni dhe librin e tij Themelet e jetės,shoh pra Martin
Ēunin i cili ballafaqohet me botėn e tij nė njėrėn anė dhe me
botėn e njė regjimi aktual nė anėn tjetėr.tha z. Vehbi Musa.
Tentativat e shkrimtarėve qe tė dalin nga mediokriteti dhe tė ngrit
zėrin kundėr padrejtėsive pėrfundojnė nė katrahurė me pushtetin
nė fuqi. Libri i Martin Ēunit Themelet e jetėsėshtė edhe
njė pjesė e jetės se pėrjetuar nga vet autori. Autori na i
sjellė si tablo tė gjitha kėto pėrjetime tė cilat janė nė korrelacion
me strukturat shtetėrore tė atėhershme dhe krajatave qoftė familjare,
qoftė individuale. Vehbi Musa lexoj dhe komentoj disa fragmente nga
ky libėr.
Pėr Librin Zambaku i Gjakovės
tė znj. Sabahate Byci, referoi znj. Sevėme Fetiqi- Preteni gjithashtu
poete dhe anėtare e Lidhjes se shkrimtarėve shqiptar nė Gjermani.
Ajo foli pėr aktivitetin e pėrbashkėt me znj. Sabahate Byci qe nga
vitet e tetėdhjeta nė Kosovė e qe nga viti 1992
nė Gjermani. Sabahate Byci qe nga vitet e tetėdhjeta ishte e pranishme
nėpėr revistat tona letrare e tani na vjen me librin e saj tė parė,me
nje Zambak poezishė tha z. Sevėme Fetiqi- Preteni dhe lexoj njė
pjesė te parathėnies se kėtij libri tė shkruar nga redaktori
Besim R Cengu; . Poezia e Sabahate Bycit ka njė tematikė dhe njė
trajtim tė atij lloji qė e bėn vargun tė veēantė, teknikisht tė
njė natyre tjetėr, krejt tjetėr, krahasuar me prodhimet e sotme poetike
nė vendin tonė. Ajo nuk pretendon shumė tė shprehet pėrmes vargut,
se sa pėrmes ndjenjės, pėrmes fjalės sė pėrmallshme qė ngjit
e lė gjurmė, tė bėn tė mendosh. Kjo ka bėrė qė poezia e kėtij
vėllimi ėshtė lehtėsisht e kuptueshme, nuk ka ndėrlikime tė vargut
e rėndesė tė fjalės. Dhe me tutje Krijimet poetike tė kėtij vėllimi
janė fryt i njė zemre shqiptare qė pulson shqip, emocionohet shqip,
dashuron e urren shqip, janė ide qė dalin nga njė mendje qė mendon
shqip, gjykon e analizon shqip, por edhe qė mundohet tu jepet tė
tjerėve nėpėrmjet njė poezie duke thirrur nė ndihmė fjalėn krenare,
tė bukur e kumbuese shqipe. .Me nė fund referuesja e pėruroj autoren
Sabahate Byci pėr librin duke i uruar suksese te tjera.
Pėr librin e Liman ZogajtShtigjet
e dritės referoi z.Qamil Faniqi i cili kishte ardhur nga Roterdami-Holandė
posaēėrisht pėr kėtė takim. Q. Faniqi pėrkujtoi edhe rėndėsinė
letrare tė librit te parė tė z. Liman Zogaj Kosovė nuk ta mora
diellin dhe duke u ndalur tanimė ne librin qe kemi nė duarShtigjet
e Dritės, Liria tė bėnė udhėtar kėrkimi , shpesh dukesh
si njė barkė nė oqean rrahur valėsh drejtė
brigjeve pas ėndrrave e apo si shtegtar nėpėr hapėsirė i
rrethuar nga shumė ngjarje tė cilat i bėhen ligjėrim poetik edhe
pėr kundėr sakrificės duke mos heq dorė nga realiteti. Pra, ndonėse
i dėrmuar herė herė, ai jeton me shpresėn sė e ardhmja po
vjen dhe veē ka trokitur ėndrrės sė tij.
Liman Zogajn nė poezinė e tij jo rrallė e gjejmė tė ndeshur
edhe me ēaste dramatike dhe sikur bėn thirrje ti bashkohemi brengave
tė tij qė sa mė shpejtė ta ndezim dritėn e lirisė. Pra ai
bėnė rrugė shekujve, mbi monumentet e historisė sė
lavdishme tė kombit ndaj edhe smund tė mos bėhemi bashkudhėtar
nė vargun e tij poetiktha z.Qamil Faniqi duke lexuar edhe disa strofa
poezish qe i kishin lėnė mbresa tė veēanta. z. Faniqi foli pėr
brendinė e librit,konstruktit te tij si dhe tematika me shumė sfidat
e jetės tė cilave poeti ju qėndron vertikalisht.
Liman Zogajt mund tė nxirret
konkludim sė nė letrat shqipe po bėhen gjurma tė cilat koha
do ti vulos nė historikun e vetė letrar, nė kulturėn tonė kombėtare.(Q.
Faniqi).
Pastaj pėr librin e autorit
Avni Bellaina Harmonia e shpirtit referoi poeti ,Shaban Cakolli.
Libri i z, Bellaina ėshtė me tematikė te re nė literaturėn tonė,me
tematik nga mendimi pozitiv, qe trajton ēėshtje ontologjike
tė njerėzimit, ku njeriu ėshtė si qenia me e vetėdijshme e universit,
njeriu ėshtė kompjuteri mė i mirė nė botė, thotė autori . Autori
pėrpiqet tė na dėshmon se mendimi pozitiv ėshtė rruga me e mire
qe njeriu ta zbuloi vetveten,e pastaj tė zgjidh drejt problemet e jetės.
Z. Liman Zogaj ju dha
fjalėn autorėve qe tė prezantohen dhe tė lexojnė apo flasin diēka
nga veprimtaria e tyre. Martin Ēuni u ndal shkurtimisht tė gjuha shqipe
dhe pėrkushtimi i ynė pėr te, e sidomos kur kemi mundėsi ta
pėrdorim gjuhėn tonė shqipe mos tė pėrdorim gjuhė tjetėr.
Pastaj Liman Zogaj lexoj poezi
nga veprimtaria e tij, ndėrsa Avni Bellaina tha se me kėtė libėr
po dėshmoj se shqiptarėt nuk janė vetėm luftėtar te mirė por edhe
si njerėz qe njohin dashurinė shumė mirė. Sabahate Byci lexoj
dy poezi nga libri i botuar te cilat siē tha ajo dalin nga
zemra.Poezi nga libri Pėrkushtime e H. Haxhosaj kushtuar Din
Mehmetit me rastin e 80-vjetorit te tij lexuan Dibran Demaku dhe
Pal Sokoli. Ne fund tė takimit Kryesia e Lidhjes se shkrimtarėve nė
Gjermani ju bashkua reagimit tė akademive tona shqiptare rreth Enciklopedisė
sė Maqedonisė duke e quajtur provokim zyrtar tė shtetit maqedon.
Lidhja e shkrimtarėve,artistėve
dhe krijuesve shqiptar,nė Gjermani gjerė me tani ka promovuar mbi
pesėdhjetė libra tė autorėve tanė nė mėrgim nė ketė shtet,
ka motivuar dhe po motivon autor te rinj nga mėrgata tė shkruajnė
dhe tė botojnė vepra tė reja, siē ishte rasti me disa nga autoret
e kėtij takimi. Veprimtarin do ta vazhdoj edhe mė tutje kemi nė program
promovimin e tre librave tjerė, dy tė poetit Dibran Demaku dhe njė
tė politikologės, mr. Kreshnike Mehmetaj Kosovos Weg in die
Unabhėngigkeit(Rruga e Kosovės kah pavarėsia), deri ka fundi i
kėtij viti.
Sa lutėsh pėr dritė,
mė mirė ndez njė qiri thoshte Nėna ynė e madhe;nėna Terezė,
kėshtu qe edhe nė sado pak aktivitete qe po bėjmė nė mėrgatė
gjermane po lejmė gjurmė tė artit dhe letėrsisė shqipe.
Autorėve ju urojmė suksese
tė reja