Macet parandjejne termetet.
Shkencėtarėt kanė vėnė re se afro 70 lloje qeniesh tė gjalla janė nė gjendje "tė bėjnė punėn" e sizmografėve dhe njė ndėr vendet e para midis tyre e zėnė macet e zakonshme shtėpiake.
Historia njeh shumė raste kur nė vigjilje tė tėrmeteve dhe tė shpėrthimit tė tyre dhe janė kthyer vetėm pas katastrofave. Po kėshtu, ėshtė vėnė re se para tėrmeteve macet janė tė shqetėsuara, u ngrihet leshi pėrpjetė, mbledhin veshėt.Ato, pa asnjė shkak, tronditen, mjaullijnė, dridhen, fshihen, largohen nga shtėpia, ndofta sepse ato ndjejnė edhe dridhjet mė tė dobėta tė tokės, tė cilat mezi i shėnojnė edhe aparatet mė tė ndjeshėm.
Ka edhe njė mendim tjetėr: Para tėrmeteve dhe shpėrthimit tė vullkaneve shtohet elektriciteti statik, tė cilin ato e ndjejnė tė parat. Edhe organizmi i njeriut i ndjen kėto "ngarkesa elektrike": Shpeshohet pulsi, sistemi nervor irritohet, mirėpo kurrkujt nuk i shkon ndėrmend se kėto janė paralajmėrim fatkeqėsish. Veē kėsaj, macet, mė fort se njerėzit, reagojnė edhe ndaj ndryshimeve nė fushėn magnetike tė Tokės, ndaj ultratingujve, qė shpesh paraprijnė tėrmetet dhe shpėrthimet e vullkaneve. Mbase tė gjitha kėto sė bashku i bėjnė macet parashikuese tė pėrpikta tė fatkeqėsive natyrore.