Portali
nga Bletėt numėrojnė deri nė 4, dhe dallojnė ngjyrat:
Edhe bletėt dinė tė numėrojnė. Zbulimi ėshtė bėrė nga njė grup shkencėtarėsh australianė tė universitetit Qeensland, qė kanė punuar sė bashku me njė shkencėtare suedeze, Marie Dacke.
Shkencėtarėt morėn disa bletė dhe bėnė eksperimentin, i cili vėrteton se kėto insekte tė vogla, edhe pse kanė njė trup me peshė 1 miligram mund tė arrijnė tė numėrojnė deri nė 4. Shkencėtarėt vendosėn njė njė tub, 5 hoje bletėsh , dhe vetėm nė njė prej tyre u hodh nektari.
Mė pas liruan bletėt, tė cilat flutuar menjėherė drejt hojes qė kishte ushqimin. Por e reja ėshtė se nė momentin kur nektari hiqej, bletėt vazhdonin tė zgjidhnin atė hoje.
Kemi zbuluar- thotė profesor Mandyam Srinivasan se nėse bletėt stėrviten, pėrshembull, tė fluturojnė drejt plakės sė tretė, do tė vazhdojnė tė zgjedhin sėrish atė, pa asnjė influencė. Po kėshtu nėse atyre i mėson qė tė zgjedhin hojen e 4, ato do tė shkojnė te 4 por kujdes: Shkencėtarėt kanė zbuluar se aftėsia e bletėve pėr tė numėruar hojet ndalon te numri 4. Mė tej ato nuk mund tė shkojnė.
Skuadra e universitetit Queensland gjithashtu tregoi se bletėt mund tė mėsojnė tė dallojnė ngjyrat dhe tė trajnohen tė fluturojnė nė labirintė tė ndėrlikuar. I njėjti profesor Srinivasan, i cili punon nė Institutin e studimit tė trurit, se nėse dicka qė bletėt e kanė parė mbulohet, ato janė nė gjendje ta dallojnė. Nė tė njėjtėn mėnyrė ato janė nė gjendje tė njohin tipe tė ndryshme tė aromave, duke krijuar njė asosacion mes kėtyre dhe vendit nė tė cilin gjenden, si dhe mund tė kuptojnė konceptin e ngjashmėrisė mes njė objekti dhe njė objekti tjetėr.
Ndėrsa sipas njė studimi tė njė shkencėtėari kinez tė Universitetit Zhejiang tė Hangzhou, dhe tė universitetit australian Canberra, bletėt qė i pėrkasin specieve tė ndryshme dallohen mes tyre duke folur nė dialekte tė ndryshme . Shkencėtarėt pohojnė se truri i bletės ka aftėsia qė janė tė njėjta me trurin e njeriut.
Edhe bletėt dinė tė numėrojnė. Zbulimi ėshtė bėrė nga njė grup shkencėtarėsh australianė tė universitetit Qeensland, qė kanė punuar sė bashku me njė shkencėtare suedeze, Marie Dacke.
Shkencėtarėt morėn disa bletė dhe bėnė eksperimentin, i cili vėrteton se kėto insekte tė vogla, edhe pse kanė njė trup me peshė 1 miligram mund tė arrijnė tė numėrojnė deri nė 4. Shkencėtarėt vendosėn njė njė tub, 5 hoje bletėsh , dhe vetėm nė njė prej tyre u hodh nektari.
Mė pas liruan bletėt, tė cilat flutuar menjėherė drejt hojes qė kishte ushqimin. Por e reja ėshtė se nė momentin kur nektari hiqej, bletėt vazhdonin tė zgjidhnin atė hoje.
Kemi zbuluar- thotė profesor Mandyam Srinivasan se nėse bletėt stėrviten, pėrshembull, tė fluturojnė drejt plakės sė tretė, do tė vazhdojnė tė zgjedhin sėrish atė, pa asnjė influencė. Po kėshtu nėse atyre i mėson qė tė zgjedhin hojen e 4, ato do tė shkojnė te 4 por kujdes: Shkencėtarėt kanė zbuluar se aftėsia e bletėve pėr tė numėruar hojet ndalon te numri 4. Mė tej ato nuk mund tė shkojnė.
Skuadra e universitetit Queensland gjithashtu tregoi se bletėt mund tė mėsojnė tė dallojnė ngjyrat dhe tė trajnohen tė fluturojnė nė labirintė tė ndėrlikuar. I njėjti profesor Srinivasan, i cili punon nė Institutin e studimit tė trurit, se nėse dicka qė bletėt e kanė parė mbulohet, ato janė nė gjendje ta dallojnė. Nė tė njėjtėn mėnyrė ato janė nė gjendje tė njohin tipe tė ndryshme tė aromave, duke krijuar njė asosacion mes kėtyre dhe vendit nė tė cilin gjenden, si dhe mund tė kuptojnė konceptin e ngjashmėrisė mes njė objekti dhe njė objekti tjetėr.
Ndėrsa sipas njė studimi tė njė shkencėtėari kinez tė Universitetit Zhejiang tė Hangzhou, dhe tė universitetit australian Canberra, bletėt qė i pėrkasin specieve tė ndryshme dallohen mes tyre duke folur nė dialekte tė ndryshme . Shkencėtarėt pohojnė se truri i bletės ka aftėsia qė janė tė njėjta me trurin e njeriut.