Interneti, ose e ardhmja qė u krijua pa dashje nga ushtria amerikane!!!...
Si lindi ideja pėr tė krijuar rrjetin e komunikimit. Si u kthye interneti nė kishėn e biznesit botėror?!
Fillet e internetit datojnė nga vitet '60, kur ai filloi si pėrpjekje e ushtrisė amerikane pėr t'i lidhur me rrjet / Networks bazat e saj nėpėr Amerikė. Mė pas kėtė filluan ta bėjnė universitetet, duke u lidhur me njėra-tjetrėn dhe mė vonė universitetet shėrbyen si ISP pėr studentėt dhe profesorėt, me qėllim qė tė bėhej njė shkėmbim sa mė i madh informacionesh. Rreth viteve '70 filloi komercializimi i internetit, por atė botė mund tė pėrdorej vetėm posta elektronike dhe ishte shumė e shtrenjtė. Nė vitit '90 interneti bėri "boom" me komercializimin e plotė tė tij: firma tė nisura fillimisht me dy veta dhe me kapital prej 500 000$ pushtuan bursat e botės dhe punėsuan mijėra veta. P.sh. Yahoo filloi nė vitet 90 nga dy veta (japonezė), me kapital fillestar prej 1 000 000$, kurse tash vlera e saj nė bursa kap shumėn prej mbi 300 000 000$.
Si lindi ideja pėr tė krijuar rrjetin e komunikimit. Si u kthye interneti nė kishėn e biznesit botėror?!
Fillet e internetit datojnė nga vitet '60, kur ai filloi si pėrpjekje e ushtrisė amerikane pėr t'i lidhur me rrjet / Networks bazat e saj nėpėr Amerikė. Mė pas kėtė filluan ta bėjnė universitetet, duke u lidhur me njėra-tjetrėn dhe mė vonė universitetet shėrbyen si ISP pėr studentėt dhe profesorėt, me qėllim qė tė bėhej njė shkėmbim sa mė i madh informacionesh. Rreth viteve '70 filloi komercializimi i internetit, por atė botė mund tė pėrdorej vetėm posta elektronike dhe ishte shumė e shtrenjtė. Nė vitit '90 interneti bėri "boom" me komercializimin e plotė tė tij: firma tė nisura fillimisht me dy veta dhe me kapital prej 500 000$ pushtuan bursat e botės dhe punėsuan mijėra veta. P.sh. Yahoo filloi nė vitet 90 nga dy veta (japonezė), me kapital fillestar prej 1 000 000$, kurse tash vlera e saj nė bursa kap shumėn prej mbi 300 000 000$.