Pershendetje te nderuar anetare.
Ne vijim te kesaj teme do te keni mundesi
qe te informoheni me disa te dhena rreth
Tensionit te Gjakut...
''Tensioni i Gjakut''
Ēėshtė tensioni i gjakut?
Tensioni i gjakut ėshtė shtypja e gjakut nė muret e enėve tė gjakut (arterieve) nė ēdo pjesė tė trupit.
Gjaku rrjedh nėpėr enėt e gjakut pikėrisht sepse gjendet nėn tension tė tillė.
Tensioni krijohet me punėn e zemrės si pompė.
Gjatė secilės hedhje tė gjakut nga zemra (sistola), tensioni rritet, kurse gjatė derdhjes sė gjakut
nė zemėr (diastola), tensioni ulet.
Prandaj maten dy vlera tė tensionit tė gjakut, vlera e epėrme (sistolike) dhe vlera e ulėt (diastolike)
e tensionit tė gjakut. Tensioni i gjakut ėshtė i ndryshueshėm, ai ndryshon gjatė ditės dhe natės dhe
i ėshtė nėnshtruar shumė faktorėve tė jashtėm dhe tė brendshėm.
Ato ndryshime janė pasojė e aktivizimit tė mekanizmave tė shumtė, pėrmes tė cilave organizmi mundohet
ta mbajė qarkullimin pėrkatės varėsisht nga ndryshimet e kushteve jetėsore.
Ēėshtė tensioni normal i gjakut?
Vlera normale e tensionit tė gjakut, e cila mundėson jetė, kurse nuk dėmton sistemin e enėve tė gjakut,
ėshtė mesatarisht 120/80 milimetra tė shkallės sė zhivės (mmHg).
Disa persona normalisht kanė vlerė mė tė ulėt tė tensionit, qė ėshtė pasojė e ndėrtimit tė trupit tė tyre,
por ėshtė gjendje fiziologjike dhe vetvetiu nuk do tė thotė sėmundje.
Me kalimin e moshės, vlerat e tensionit tė gjakut bėhen diēka mė tė larta.
Por jo mė shumė se 140/90 mmHg, gjė qė llogaritet si vlerė e epėrme e tensionit normal tė gjakut.
Ne vijim te kesaj teme do te keni mundesi
qe te informoheni me disa te dhena rreth
Tensionit te Gjakut...
''Tensioni i Gjakut''
Ēėshtė tensioni i gjakut?
Tensioni i gjakut ėshtė shtypja e gjakut nė muret e enėve tė gjakut (arterieve) nė ēdo pjesė tė trupit.
Gjaku rrjedh nėpėr enėt e gjakut pikėrisht sepse gjendet nėn tension tė tillė.
Tensioni krijohet me punėn e zemrės si pompė.
Gjatė secilės hedhje tė gjakut nga zemra (sistola), tensioni rritet, kurse gjatė derdhjes sė gjakut
nė zemėr (diastola), tensioni ulet.
Prandaj maten dy vlera tė tensionit tė gjakut, vlera e epėrme (sistolike) dhe vlera e ulėt (diastolike)
e tensionit tė gjakut. Tensioni i gjakut ėshtė i ndryshueshėm, ai ndryshon gjatė ditės dhe natės dhe
i ėshtė nėnshtruar shumė faktorėve tė jashtėm dhe tė brendshėm.
Ato ndryshime janė pasojė e aktivizimit tė mekanizmave tė shumtė, pėrmes tė cilave organizmi mundohet
ta mbajė qarkullimin pėrkatės varėsisht nga ndryshimet e kushteve jetėsore.
Ēėshtė tensioni normal i gjakut?
Vlera normale e tensionit tė gjakut, e cila mundėson jetė, kurse nuk dėmton sistemin e enėve tė gjakut,
ėshtė mesatarisht 120/80 milimetra tė shkallės sė zhivės (mmHg).
Disa persona normalisht kanė vlerė mė tė ulėt tė tensionit, qė ėshtė pasojė e ndėrtimit tė trupit tė tyre,
por ėshtė gjendje fiziologjike dhe vetvetiu nuk do tė thotė sėmundje.
Me kalimin e moshės, vlerat e tensionit tė gjakut bėhen diēka mė tė larta.
Por jo mė shumė se 140/90 mmHg, gjė qė llogaritet si vlerė e epėrme e tensionit normal tė gjakut.