Disa te dhena rreth Luftes se I-re Boterore.
-Lufta e Parė Botėrore apo Lufta e Madhe ishte lufta qė pėrfshiu pothuajse gjithė botėn,
nga viti 1914 deri nė vitin 1918. Kjo luftė e paparė ndonjėherė nė historinė e njerėzimit i
kushtoi atij humbjen e mbi nėntė milionė njerėzve.
"Lufta e Madhe" pėrfshiu gjashtė kontinentet e banuara tė lėmshit tokėsor:
Evropėn, Azinė, Afrikėn, Amerikėn e Jugut, Amerikėn e Veriut dhe Australinė.
-Lufta e I Botėrore nisi me vrasjen e kryedukės Franc Ferdinandit,
trashėgimtarit tė tronit tė Perandorisė Austro-Hungareze nė Sarajevė tė Bosnjės
nga kombėtaristi serbo-boshnjak Gavril Princip me 28 qershor 1914.
-Nė kėtė konflikt mbarėbotėror tė armatosur u pėrballuan dy fuqi tė mėdha:
Perandoritė qendrore (Perandoria gjermanike dhe Perandoria Austro-Hungareze)
dhe nga ana tjetėr Pakti i Trefishtė (me Mbretėritė e Bashkuara, Francėn, dhe Rusinė).
-Lufta e Madhe filloi me 28 korrik 1914 dhe pėrfundoi mė 11 nėntor 1918 me fitoren e Paktit tė Trefishtė.
-Lufta shkaktoi shpėrbėrjen e katėr perandorive:
Perandorisė Austro-Hungareze, Prusisė, Perandorisė Osmane dhe Rusisė.
Gjermania humbi perandoritė koloniale dhe shtetet evropiane tė Ēekosllovakisė, Estonisė,
Finlandės, Letonisė, Lituanisė, Polonisė dhe Jugosllavisė fituan pamvarėsinė.
-Lufta e I Botėrore shėnoi mbarimin e rendit botėror qė u vendos pas Luftėrave
Napoleoniane, dhe ishte njė shkaktare e rėndėsishme pėr shpėrthimin e Luftės sė Dytė Botėrore.
Shkaqet
1.Rivaliteti mes shteteve per te vendosur hegjemonine e tyre ne kolonite me te largeta
2.Politika agresive qe ndiqnin shtetet ndaj njeri-tjetrit dhe gara e shfrenuar e armatimeve
3.Konflitet mes shteteve per pabarazine ekonomike dhe lindja e ndjenjes se nacionalizmit.
Shpėrthimi i luftės
Shkaqet e luftės sė 1 Botėrore ishin tė shumėllojshme.
Britania e Madhe dhe Franca humbėn parėsin ekonomike dhe ushtarake, kurse vendi i tyre
ishte marrė nga forcat e reja ushtarako-ekonomike SHBA , Gjermani dhe Japonia.
Ky ekulibėr i ri ushtarako-ekonomik, kėmbėngulja pėr ndarje tė re tė botės nė zona per ndikim,
ndarja e re koloniale, dėshira pėr sigurim tė tregjeve tė reja dhe lėndė tė parė- e gjitha kjo e
komplikoi seriozisht jetėn politike ndėrkombėtare dhe krizat politike bėheshin gjithnjė me te
shpeshta dhe mė tė rrezikshme.Rivaliteti midis fuqive tė mėdha u theksua nė Evropė, Azi dhe Afrikė.
Pėr arritjen mė tė mirė tė qėllimeve tė tyre, fuqitė e mėdha evropiane formuan dy blloqe tė
luftarako-politike ANTANTEN dhe FORCAT QENDRORE.
Pasojat
Pasojat me te madha gjate lutes se 1 boterore ishin shkaterimet dhe demet qe u bene, si psh.
vdekja e njerzve, shkaterrimi i shtepive, i fabrikave, i shkollave, i urave etj.
Pasojat qe solli Lufta I Boterore ishin te shumta.
1.Ne fushen politike:
Solli ndryshimin e kufinjve dhe lindjen e shteteve te reja
2.Ne fushen sociale:
Mbi 8.5 milion njerez u vrane.
3.Ne fushen ekonomike:
a)Shpenzimet e shumta ne fushen ushtarake sollen rrenimin ekonomik te Britanise se Madhe dhe te Gjermanise
b)Tokat me bujqesore te Frances dhe te Belgjikes mbeten djerre ose u shkaterruan
c)U rrit niveli i papunesise sepse moshat e reja dhe ata qe ishin te afte te punonin kishin marre pjese ne lufte dhe
ishin vrare ose ishin gjymtuar 77 242 3081, -4 Tetor 2009 13:55 (CEST)
Ngatėrresė ndėrmjet Fuqive Qėndrore
Strategjia e Fuqive Qėndrore vuajti nga pamundėsia pėr komunikim. Gjermania kishte pranuar tė
mbėshteste pushtimin austro-hungarez nga Serbia, por interpretimi i kuptimit tė saj ndryshonte.
Liderėt e Austro- Hungarezėve besonin se Gjermania do tė mbulonte anėn veriore kundra Rusisė.
Sidoqoftė, Gjermania parashikoi drejtimin austro-hungarez drejt shumicės sė trupave tė tij kundėr
Rusisė, nė kohen qė Gjermania luftonte me Francėn. Ky ngatėrrim detyroi ushtrinė austro-hungareze
te shpėrndante forcat e saj ndėrmjet Rusisė dhe Serbisė.
Nė 9 Shtator, 1914 programi I shtatorit,njė plan I cili detajoi dėshirat specifike tė Gjermanisė pėr
luftė dhe kushtet qė Gjermania vuri pėr tu ndaj Fuqive Aleate, u pėrjashtua nga kancelari gjerman
Theobald von Bethmann Hollweg.
Krimet e luftės
Masakra e Belgjikės
Nė Belgjikė, trupat gjermane, nga frika e ushtarėve guerile tė Francės dhe Belgjikės, masakruan
banorėt e qytetit tė Andenne (211 tė vdekur), Tamines (384 tė vdekur), dhe Dinat (612 tė vdekur).
Nė 25 gusht 1914, gjermanėt i vunė zjarrin qytetit Leuven, dogjėn librarinė me afėrsisht 230,000 libra,
vranė 209 civile dhe detyruan 42,000 tė evakuoeshin. Kėto veprime sollėn dėnim nė mbarė botėn.
-Lufta e Parė Botėrore apo Lufta e Madhe ishte lufta qė pėrfshiu pothuajse gjithė botėn,
nga viti 1914 deri nė vitin 1918. Kjo luftė e paparė ndonjėherė nė historinė e njerėzimit i
kushtoi atij humbjen e mbi nėntė milionė njerėzve.
"Lufta e Madhe" pėrfshiu gjashtė kontinentet e banuara tė lėmshit tokėsor:
Evropėn, Azinė, Afrikėn, Amerikėn e Jugut, Amerikėn e Veriut dhe Australinė.
-Lufta e I Botėrore nisi me vrasjen e kryedukės Franc Ferdinandit,
trashėgimtarit tė tronit tė Perandorisė Austro-Hungareze nė Sarajevė tė Bosnjės
nga kombėtaristi serbo-boshnjak Gavril Princip me 28 qershor 1914.
-Nė kėtė konflikt mbarėbotėror tė armatosur u pėrballuan dy fuqi tė mėdha:
Perandoritė qendrore (Perandoria gjermanike dhe Perandoria Austro-Hungareze)
dhe nga ana tjetėr Pakti i Trefishtė (me Mbretėritė e Bashkuara, Francėn, dhe Rusinė).
-Lufta e Madhe filloi me 28 korrik 1914 dhe pėrfundoi mė 11 nėntor 1918 me fitoren e Paktit tė Trefishtė.
-Lufta shkaktoi shpėrbėrjen e katėr perandorive:
Perandorisė Austro-Hungareze, Prusisė, Perandorisė Osmane dhe Rusisė.
Gjermania humbi perandoritė koloniale dhe shtetet evropiane tė Ēekosllovakisė, Estonisė,
Finlandės, Letonisė, Lituanisė, Polonisė dhe Jugosllavisė fituan pamvarėsinė.
-Lufta e I Botėrore shėnoi mbarimin e rendit botėror qė u vendos pas Luftėrave
Napoleoniane, dhe ishte njė shkaktare e rėndėsishme pėr shpėrthimin e Luftės sė Dytė Botėrore.
Shkaqet
1.Rivaliteti mes shteteve per te vendosur hegjemonine e tyre ne kolonite me te largeta
2.Politika agresive qe ndiqnin shtetet ndaj njeri-tjetrit dhe gara e shfrenuar e armatimeve
3.Konflitet mes shteteve per pabarazine ekonomike dhe lindja e ndjenjes se nacionalizmit.
Shpėrthimi i luftės
Shkaqet e luftės sė 1 Botėrore ishin tė shumėllojshme.
Britania e Madhe dhe Franca humbėn parėsin ekonomike dhe ushtarake, kurse vendi i tyre
ishte marrė nga forcat e reja ushtarako-ekonomike SHBA , Gjermani dhe Japonia.
Ky ekulibėr i ri ushtarako-ekonomik, kėmbėngulja pėr ndarje tė re tė botės nė zona per ndikim,
ndarja e re koloniale, dėshira pėr sigurim tė tregjeve tė reja dhe lėndė tė parė- e gjitha kjo e
komplikoi seriozisht jetėn politike ndėrkombėtare dhe krizat politike bėheshin gjithnjė me te
shpeshta dhe mė tė rrezikshme.Rivaliteti midis fuqive tė mėdha u theksua nė Evropė, Azi dhe Afrikė.
Pėr arritjen mė tė mirė tė qėllimeve tė tyre, fuqitė e mėdha evropiane formuan dy blloqe tė
luftarako-politike ANTANTEN dhe FORCAT QENDRORE.
Pasojat
Pasojat me te madha gjate lutes se 1 boterore ishin shkaterimet dhe demet qe u bene, si psh.
vdekja e njerzve, shkaterrimi i shtepive, i fabrikave, i shkollave, i urave etj.
Pasojat qe solli Lufta I Boterore ishin te shumta.
1.Ne fushen politike:
Solli ndryshimin e kufinjve dhe lindjen e shteteve te reja
2.Ne fushen sociale:
Mbi 8.5 milion njerez u vrane.
3.Ne fushen ekonomike:
a)Shpenzimet e shumta ne fushen ushtarake sollen rrenimin ekonomik te Britanise se Madhe dhe te Gjermanise
b)Tokat me bujqesore te Frances dhe te Belgjikes mbeten djerre ose u shkaterruan
c)U rrit niveli i papunesise sepse moshat e reja dhe ata qe ishin te afte te punonin kishin marre pjese ne lufte dhe
ishin vrare ose ishin gjymtuar 77 242 3081, -4 Tetor 2009 13:55 (CEST)
Ngatėrresė ndėrmjet Fuqive Qėndrore
Strategjia e Fuqive Qėndrore vuajti nga pamundėsia pėr komunikim. Gjermania kishte pranuar tė
mbėshteste pushtimin austro-hungarez nga Serbia, por interpretimi i kuptimit tė saj ndryshonte.
Liderėt e Austro- Hungarezėve besonin se Gjermania do tė mbulonte anėn veriore kundra Rusisė.
Sidoqoftė, Gjermania parashikoi drejtimin austro-hungarez drejt shumicės sė trupave tė tij kundėr
Rusisė, nė kohen qė Gjermania luftonte me Francėn. Ky ngatėrrim detyroi ushtrinė austro-hungareze
te shpėrndante forcat e saj ndėrmjet Rusisė dhe Serbisė.
Nė 9 Shtator, 1914 programi I shtatorit,njė plan I cili detajoi dėshirat specifike tė Gjermanisė pėr
luftė dhe kushtet qė Gjermania vuri pėr tu ndaj Fuqive Aleate, u pėrjashtua nga kancelari gjerman
Theobald von Bethmann Hollweg.
Krimet e luftės
Masakra e Belgjikės
Nė Belgjikė, trupat gjermane, nga frika e ushtarėve guerile tė Francės dhe Belgjikės, masakruan
banorėt e qytetit tė Andenne (211 tė vdekur), Tamines (384 tė vdekur), dhe Dinat (612 tė vdekur).
Nė 25 gusht 1914, gjermanėt i vunė zjarrin qytetit Leuven, dogjėn librarinė me afėrsisht 230,000 libra,
vranė 209 civile dhe detyruan 42,000 tė evakuoeshin. Kėto veprime sollėn dėnim nė mbarė botėn.