Tahir Sinani ėshtė vetėdije historike pėr
shtetin kombėtar
Shkruan: Prof. Abdyl KADOLLI
Prishtinė, 01. 08. 2008
Gjeneral Tahir Sinani ėshtė njėra ndėr figurat mė emblematike e mė frymėzuese tė historisė sonė tė re, qė me veprėn e vet tė jashtėzakonshme ka ngjallur krenarinė e admirimin tonė. Ai ėshtė vetė arketipi shqiptar, njė lidhje gjenetike me Mic Sokolin legjendar.
Foto: Dėshmori i kombit gjeneral Tahir Sinani
Kėngė kushtuar Gjeneral Tahir Sinanit
Tahir Sinani ėshtė njė fenomen i rrallė nė artin tonė luftarak, strateg i veprave tė mėdha. Akti i veprimit historik dhe i flijimit tė komandantit e strategut tė shquar ka simbolikėn e idealit tė shtetit kombėtar, tė vizionit tė atdheut tė plotė e tė lirė.
Ai ėshtė njė monument i kujtesės kombėtare, qė shquhet si maja e Shkėlzenit tė lindjes dhe maja e Korabit tė rėnies. Portreti i tij ka ngjashmėri me Alpet shqiptare: krenar, shtathedhur e syshqiponjė. Burrė me moral tė lartė: i rreptė e korrekt nė veprime, i dashur pėr miqtė dhe i tmerrshėm pėr armiqtė.
Ėshtė djali i pestė i Rukė Rizajt e Mal Sinanit, nga tetė djemtė e njė vajzė e tyre nė Grinė alpine tė Tropojės. Kishte lindur me 25 maj 1964 nė djepin epik tė Mic Sokolit e Col Delisė, Ali Ibrės e Smajl Hysenit, Haxhi Zekės e Bajram Currit. Kulla e Halil Sinanit ishte gjithherė kėshtjellė qėndrese ndaj hordhive serbe.
Dashuria ndaj atdheut dhe urrejtja ndaj kufirit tė mallkuar ishin mbjellė qė herėt nė shpirtin e tij malėsor. Komandant Tahir Sinani hyri nė historinė e re kombėtare me prirjen luftarake, diturinė e Zall-Herrrit dhe pėrvojėn e Ushtrisė shqiptare, si instruktor i stėrvitjeve, shef i Sektorit pėr ndėrhyrje tė shpejta dhe oficer i Kampit tė stėrvitjeve nė Tropojė.
Pas kushtrimit tė komandantit legjendar Adem Jashari, ėshtė ndėr eprorėt e rrallė qė i pėrgjigjet luftės historike tė UĒK-sė sė lavdishme, luftės mė tė organizuar antisllave gjatė njė shekulli gjenocidi serb.
Nė nėntor 1998 hidhet nė luftimet nė Kosovė, bėhet anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, themelon Qendrėn stėrvitore dhe komandon njėsitin special Arbri nė Divjakė, duke vepruar me sulme tė rrufeshme e tė befasishme mbi makinerinė fashiste serbe dhe duke mbrojtur popullsinė civile.
Tahir Sinani shkėlqen kudo si strateg ushtarak me njėsitin Arbri, shqiponjė e lirisė qė mbron zogjtė dhe ēerdhen e vet: nė Betejėn e Qafės sė Pagarushės, nė grykėn e Carralevės, nė Biraē e nė Blinajė, nė Shkozė e nė Zborc, nė Malishevė e Anadrin, duke minuar e sulmuar pozicionet armike.
Nė fazėn mė vendimtare tė Luftės ēlirimtare Tahir Sinani del nė krye tė Zonės operative tė Pashtrikut. Ai shquhet sidomos nė betejėn frontale tė Celinės pėr tė hapur korridorin e ndėrveprimit me operacionin Shigjeta tė Pashtrikut. Ėshtė heroike mbrojtja e vijės Llapushnik-Berishė-Qafė Duhėl, zonė me 100 mijė banorė, ku vepronte edhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė.
Mė 12 qershor 99 brigadat e kėsaj zone hyjnė triumfalisht nė Prizrenin historik. Pas ēlirimit tė Kosovės duhej pėrgatitur shpejt forcat e rregullta ushtarake, prandaj eprori me pėrvojė tė gjatė emėrohet komandant i Qendrės sė stėrvitjes dhe tė doktrinės nė Nashec, ndėrsa nė qershor 2000 komandant i Shkollės sė nėnoficerėve tė akademisė Hamėz Jashari tė TMK-sė.
Shpirti liridashės i komandant Tahir Sinanit nuk qetėsohet deri nė ēlirimin e plotė tė trojeve tė pushtuara shqiptare. Ai ishte njeri i veprimit dhe jo i vajtimit, njė hero i
shtetin kombėtar
Shkruan: Prof. Abdyl KADOLLI
Prishtinė, 01. 08. 2008
Gjeneral Tahir Sinani ėshtė njėra ndėr figurat mė emblematike e mė frymėzuese tė historisė sonė tė re, qė me veprėn e vet tė jashtėzakonshme ka ngjallur krenarinė e admirimin tonė. Ai ėshtė vetė arketipi shqiptar, njė lidhje gjenetike me Mic Sokolin legjendar.
Foto: Dėshmori i kombit gjeneral Tahir Sinani
Kėngė kushtuar Gjeneral Tahir Sinanit
Tahir Sinani ėshtė njė fenomen i rrallė nė artin tonė luftarak, strateg i veprave tė mėdha. Akti i veprimit historik dhe i flijimit tė komandantit e strategut tė shquar ka simbolikėn e idealit tė shtetit kombėtar, tė vizionit tė atdheut tė plotė e tė lirė.
Ai ėshtė njė monument i kujtesės kombėtare, qė shquhet si maja e Shkėlzenit tė lindjes dhe maja e Korabit tė rėnies. Portreti i tij ka ngjashmėri me Alpet shqiptare: krenar, shtathedhur e syshqiponjė. Burrė me moral tė lartė: i rreptė e korrekt nė veprime, i dashur pėr miqtė dhe i tmerrshėm pėr armiqtė.
Ėshtė djali i pestė i Rukė Rizajt e Mal Sinanit, nga tetė djemtė e njė vajzė e tyre nė Grinė alpine tė Tropojės. Kishte lindur me 25 maj 1964 nė djepin epik tė Mic Sokolit e Col Delisė, Ali Ibrės e Smajl Hysenit, Haxhi Zekės e Bajram Currit. Kulla e Halil Sinanit ishte gjithherė kėshtjellė qėndrese ndaj hordhive serbe.
Dashuria ndaj atdheut dhe urrejtja ndaj kufirit tė mallkuar ishin mbjellė qė herėt nė shpirtin e tij malėsor. Komandant Tahir Sinani hyri nė historinė e re kombėtare me prirjen luftarake, diturinė e Zall-Herrrit dhe pėrvojėn e Ushtrisė shqiptare, si instruktor i stėrvitjeve, shef i Sektorit pėr ndėrhyrje tė shpejta dhe oficer i Kampit tė stėrvitjeve nė Tropojė.
Pas kushtrimit tė komandantit legjendar Adem Jashari, ėshtė ndėr eprorėt e rrallė qė i pėrgjigjet luftės historike tė UĒK-sė sė lavdishme, luftės mė tė organizuar antisllave gjatė njė shekulli gjenocidi serb.
Nė nėntor 1998 hidhet nė luftimet nė Kosovė, bėhet anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, themelon Qendrėn stėrvitore dhe komandon njėsitin special Arbri nė Divjakė, duke vepruar me sulme tė rrufeshme e tė befasishme mbi makinerinė fashiste serbe dhe duke mbrojtur popullsinė civile.
Tahir Sinani shkėlqen kudo si strateg ushtarak me njėsitin Arbri, shqiponjė e lirisė qė mbron zogjtė dhe ēerdhen e vet: nė Betejėn e Qafės sė Pagarushės, nė grykėn e Carralevės, nė Biraē e nė Blinajė, nė Shkozė e nė Zborc, nė Malishevė e Anadrin, duke minuar e sulmuar pozicionet armike.
Nė fazėn mė vendimtare tė Luftės ēlirimtare Tahir Sinani del nė krye tė Zonės operative tė Pashtrikut. Ai shquhet sidomos nė betejėn frontale tė Celinės pėr tė hapur korridorin e ndėrveprimit me operacionin Shigjeta tė Pashtrikut. Ėshtė heroike mbrojtja e vijės Llapushnik-Berishė-Qafė Duhėl, zonė me 100 mijė banorė, ku vepronte edhe Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė.
Mė 12 qershor 99 brigadat e kėsaj zone hyjnė triumfalisht nė Prizrenin historik. Pas ēlirimit tė Kosovės duhej pėrgatitur shpejt forcat e rregullta ushtarake, prandaj eprori me pėrvojė tė gjatė emėrohet komandant i Qendrės sė stėrvitjes dhe tė doktrinės nė Nashec, ndėrsa nė qershor 2000 komandant i Shkollės sė nėnoficerėve tė akademisė Hamėz Jashari tė TMK-sė.
Shpirti liridashės i komandant Tahir Sinanit nuk qetėsohet deri nė ēlirimin e plotė tė trojeve tė pushtuara shqiptare. Ai ishte njeri i veprimit dhe jo i vajtimit, njė hero i