RĖNIE HEROIKE NĖ LOGUN E BURRĖRISĖ E HEROIT TĖ LUFTĖS ĒLIRIMTARE, AGRON RRAHMANI
Nė 8-vjetorin e rėnies heroike tė luftėtarit tė madh tė ēėshtjes sė lirisė, Agron Rrahmanit, kujtimet pėr heroin janė mė tė freskėta se asnjėherė mė parė. Rėnia e tij la boshllėkun e madh qė e ndjejmė tė gjithė ne nė vazhdimėsi. E ndjejmė dhimbjen pėr humbjen e luftėtarit tė pėrmasave kombėtare. Ne sot kujtojmė Epopenė e Lagjes sė Muhagjerėve tė 12 majit 1998, e cila u shėnua me trimėri, me lavdi dhe heroizėm, por na la pa shokun, pa komandantin tonė, pa njeriun qė shquhej pėr zotėsitė dhe shkathtėsitė qė i duhen edhe sot ecjes nė rrugėn e lirisė, pa njeriun qė spikati me guximin dhe vetmohimin e tij individual. Agroni qysh nė moshė tė re kishte hyrė nė rrugėn e lirisė. Ai simbolizon luftėtarin e gatshėm pėr ndeshje tė mėdha me armiqtė. Ishte i bindur se populli ynė ka vetėm njė interes, tė ēlirohet dhe qė tė arrihet ky qėllim kėrkohet mobilizim dhe rreshtim nė programin e luftės sė pėrgjithshme tė armatosur ēlirimtare. Ai printe pėrpara pėr ta sēaruar drejtė politikisht popullin tonė tė robėruar, fliste pėr nevojėn e organizimit tė tij nė kryengritje tė pėrgjithshme popullore.
Janė tė shumta takimet dhe lėvizjet e tij nė tė gjitha trojet Shqiptare. Ai kishte cilėsi tė larta Ushtarake qė bėnė tė ngarkohet me pėrgjegjėsin e komandantit tė njėsitit gueril Rexhep Mala.
Pėr veē kėsai ai u ngarkua me detyrė qė ta bėjė qendrėn stėrvitore dhe t`i pėrgatitė ushtarėt pėr misionin e LKĒK-sė. nė kėtė qendėr stėrvitore janė kalitur dhe stėrvitur me qindra luftėtarė, tė cilėt do tė dallohen mė pas nė betejat e luftės ēlirimtare. Kėta luftėtarė tė stėrvitur nga Agroni, shfrytėzuan kėtė pėrvojė tė fituar nė kėtė qendėr pė rstėrvitjen e ushtarėve dhe pėrgatitjen e popullit nė fushat e betejės nė viset e pushtuara. Kjo qendėr do tė merr emrin Agron Rrahmani nė shenjė respekti dhe mirėnjohje pėr kontributine madh tė tij. Ai ishte bėrė simbol i pėrpjekjeve pėr organizimin dhe shtrirjen e ideve tė ēlirimit, shpresės sė madhe pėr popullin e pėrvuajtur, simbol i forcimit tė besimit nė fuqinė e popullit tonė. E barti mbi supe kėtė mision Agroni deri nė ditėn e 12 majit 1998, kur mori pavdekėsinė nė Epopenė e Lagjes sė Muhagjerėve nė Prishtinė. Atė ditė ai e bėri vdekjen si me le, duke buzėqeshur. Vdiē nga plagėt e rėnda tė marra pas njė beteje tė papritur me forcat e sigurimit serb. 12 maji shėnoi ndarjen e dhimbshme fizike tė Agronit nga jeta, nga lufta pėr liri, nga tė gjithė ne.
Familjet e dėshmorėve qė sot ne po i pėrkujtojmė tė jenė krenar ashtu siē diten tė rritin e te japin gjak nga gjaku i vet nė themelet e lirisė sė tokės sonė. Guximi i Agronit mprehtėsia dhe qėndrimi i tij duhet tė jetė mėsimi mė i mire pėr ne kur po vazhdon tė kėrcėnon sėrish Serbia me mekanizmat e saj, kur bashkėsia ndėrkombėtare po tenton t`ja ruaj tė drejtėn vetėvetes, por edhe tė tjerėve pėr mė keq, qė tė vendosin nė emėr tė Kosovės, pa i pėrfillur dhe njohur interesat legjitime tė popullit shqiptar, kur Kosova dhe populli shqiptar po privohet nga tė huajt edhe pėr fajin e politikės vendore nga e drejta pėr liri dhe vetėvendosje kombėtare, kur fati i Kosovės sė pėrgjakur dhe viseve tė saj po tentohet tė jetė nė mėshirėn e kornizave tė atyre qė dėshirojnė t`i pėrgjakin sėrish popujt e Ballkanit, pikėrisht duke arritur marrėveshje e duke zbatuar ligje nė skenė e prapaskenė nė dėm tė ēėshtjes sonė kombėtare. Nė kėtė moment historik dhe tė rėndėsishėm pėr fatin dhe tė ardhmen Kosovės dhe tė tėrė kombit shqiptar, tė gjitha forcave liridashėse pėrparimtare nuk u mbetet gjė tjetėr, por ta ndjejnė pėrgjegjėsinė dhe peshėn e madhe tė ēėshtjes kombėtare dhe si njė trup i vetėm tė barrikadohen fuqishėm, tė rreshtohen nė njėsh kolonė pėr tė ecur vetėm nė njė rrugė drejt lirisė sė plotė tė tė gjitha trojeve tona. Ky ėshtė betimi i ushtarit tė UĒK-sė. Ēdo shmangie nga ky qėllim jo vetėm do tė na turpėrojė, pėr mė keq do tė na mallkojė gjaku i Agronit, Bahriut, Luanit, Agimit, Mehės, Zahirit, gjaku i heronjėve dhe dėshmorėve tė kombit.
I PAHARRUAR KUJTIMI PĖR DĖSHMORĖT E KOMBIT! LAVDI E PĖRJETSHME!
Prishtinė, 15 maj 2006,