Djali i beut ēdo mėngjes dilte nė fshat dhe kur pėrballej me qerosin i thoshte: O qeros, o qeros. Njė ditė, qerosi, i mėrzitur siē ishte, nuk i mban dot nervat dhe i hyn nė dru djalit tė beut. Pas kėsaj ngjarjeje, djali i beut e hedh nė gjyq qerosin dhe tė dy shkojnė para gjykatėsit. E para nis akuza, e cila kėrkon dėnimin e qerosit pėr dhunimin e djalit tė beut. Nė fund, fjalėn e merr qerosi pėr tu mbrojtur.
- Zoti gjykatės... thotė ai.
- Po, - ia kthen gjykatėsi.
- Zoti gjykatės, - thotė qerosi dhe hesht.
- Poo, pėrgjigjet gjykatėsi.
- Zoti gjykatės, thotė qerosi dhe sėrish hesht.
- Fol, i pandehur!
- Zoti gjykatės... i thotė prapė qerosi pa shtuar asnjė fjalė tjetėr.
- Ore do tė flasėsh ti, apo tė tė rras brenda sa tė kalbesh, i thotė gjykatėsi i irrituar.
Dhe qerosi qė mė nė fund flet:
- Unė i shkreti katėr herė ju thashė zoti gjykatės dhe ju u bėtė keq, mendo tė dėgjosh pėrditė djalin e beut, O qeros, o qeros...