nga Vizitor Thu 28 Jan 2010, 21:49
profetėt janė lloj i tė dėrguarve tė posaēėm i njerėzve qė kanė komunikuar me Perėndinė. Ai i ka dėrguar ata qė tė jenė nė shėrbim ėt njerėzve tjerė dhe kanė pasur rolin e ndėrmjetėsitė, pėr tė afruar dashurinė e Perėndisė sa mė afėr njerėzve. nėse kanė qenė tė pranuar apo jo, mbetet edhe sot njė mistere sepse edhe nė ditėn e sotme dikush qė ngren kokėn mbi tė tjerėt shfaqet njė xhelozi e hapur. nuk ėshtė e rastėsishme, qė ndaj prijėsve tė njohur bėhen atentate dhe komplote, sikur ndaj Martin Luter kingut, ndaj atyre qė ngrejnė zėrin e arsyes pėrtė drejtat elementare njerėzore. atėherė profetėt kanė qenė tė ngarkuar me vepra madhėshtore qė u ka dhėnė Perėndia, edhe pse e kanė ditur se roli i tyre do tė anashkalohet dhe nėpėrkėmbėt, mirėpo kanė qenė tė lumtur se po sihėrbejnė krijuesit tė tyre/ shumė prej tyre janė frikėsuar, si p.sh ISAIA apo Ezekieli, mirėpo pprgjigja e krijuesit ka qenė shumė domethėnės dhe i prerė. " kush ua dha gjuhėn pėr tė folur, kush u njohu nė barkun e nėnės, kush u ushqeu dhe u rriti qė nga foshnja, pėrse keni dyshim se nuk do tu mbrojė nga rreziqet e shumta.." u kishte thėnė krijuesi. misionet e profetėve kanė kaluar nė rreziqe tė mėdha, dhe shpesh duke rrezikuar veten e tyre, por kanė qenė tė pėrgatitur dhe tė mbushur me dashuri tė posaēme, duke dėrguar mesazhet e qarta pėr rebelimin e njerėzve. profetė ka pasur shumė dhe gjatė historisė sė njerėzimit, shumė prej tyre janė vrarė dhe janė anatemuar, por mė sė shumti ka pėsuar vetė Perėndia-apo i dėrguar i tij Jezusi, i cili ėshtė gozhduar si shenje e rikuperimit tė njė dashurie tė humbur. edhe pse nė kryq, Ai ėshtė ngritur mbi autorėt e vrasjes dhe lartė ka lėnė porositė prej Atit tė vet, se misioni ėshtė kryer dhe porosia ka shkuar nė vnedin e duhur, kurse sakrifica e tij, ka qenė mė e madhja nga tė gjithė profetėt tjerė, sepse tė japėsh veten e tij, pėr tė fituar njė dashuri njerėzore, i zbeh tė gjitha dashuritė e tjera. tė gjitha dashuritė tjera mund tė jenė tė vogla e tė mėdha, disa pėrqind apo shumė pėrqind, por sakrifica e vdekjes sė Jezusit, ka peshėn e njė dashurie tė ndarė me vite, dhe ky divorc ėshtė bėrė me fajin e njeriut dhe jo tė Perėndisė. por, Perėndia prapė ėshtė sakrifikuar qė tė kthehet buzėqeshja dhe gėzimi i njerėzve, tė shėrohen nga plagėt e jetės sė tyre, tė jenė tė lumtur dhe tė kenė paqen e duhur jo fizike por, mė shumė shpirtėrore. shpesh, mė rastis tė pyes nėse populli shqiptar ėshtė i lirė dhe i begatshėm siē pretendon. begatia e brebndshme ka mė shumė domethėnie se njė mijė njohje kombėtare apo ndėrkombėtare. tė lirohesh dhe tė jetosh me postullate tė mirėfillta, tė udhėhiqesh nga dashuria pėr njėri-tjetrin, tė duash adhe ata qė nuk tė duan, tė largosh urrejtjen tė afrosh dashuri dhe tė kėndellesh shpirtėrisht, duke mos lėnduar tjerėt sepse kėtė e kishte shijuar nė tė kaluarėn e afėrtė. asnjė dashuri dhe asnjė lumutir kombėtare apo individuale nuk ndėrtohet mbi fatėkeqėsinė e tjetrit. ky ėshtė rregull dhe sjellje themelore, tė cilėn e kanė provuar mbi supet e veta shumė popuj shumė sundues, dhe nė fund kanė dalur aq humbės aq tė pėrulur dhe tė poshtėruar nga vetė populli i vet...nėse kjo nuk respektohet, vėshtirė se perėndia e ndihmon njė popull tė tillė, edhe nėse nė fillim duket shumė e parėndėsishme...Vulėn e tė gjtha demokracive botėrore nuk e ka as Washingtoni as Bruxellesi as Moska as Prishtina as Beogradi as Tirana, por vetėm krijuesi dhe Perėndia e jep vlerėsimin pėrfundimtar nėse ke dhėnė provat e duhura. as nuk ėshtė religjioze as nuk ėshtė pretencioze as nuk ėshtė teori spekulative, por njė besim i vėrtetė i duhet so tjovetėm shqiptarėve por edhe popujve pėrreth, tė cilėt shumė lehtė mund tė hyjnė nė vorbullėn e kataklizmave shfarosėse...vendimi duhet tė merret sa mė shpej aq mė mirė dhe mė dobishėm...