U lind mė 1953 nė Rahovec. Shkollėn fillore dhe atė tė mesme- gjimnazin, drejtimin e
pėgjithshėm, i kreu nė vendlindje, studioi dhe u diplomua nė Fakultetin Juridik nė Universitetin e
Kosovės, mė 1976. Aty i vazhdoi edhe studimet pasuniversitare.
Tė dashur lexues, qė nė fillim i jap vetes tė drejtė ta falėnderoj autorin, i cili qė vitin e kaluar ma
dėrgoi si dhuratė pėrmbledhjen me vjersha Kohė qirinjsh. Mbase, kur dikush mė dhuron diēka
nga krijimatria e tij, unė e konsideroj dhuratėn mė tė madhe, sepse me kėtė ai mė ka dhuruar njė
pjesė tė shpirtit tė tij.
Tė faleminderit mik, Agim
Nė vazhdim lexoni kritikėn pėr veprėn, ndėrsa poshtė saj keni librin tė tėrė.
Libėr mbi tė vdekurit e gjallė dhe tė gjallėt e vdekur Agim Metbala, krijues, aforist, dashamirės i
letėrsisė pėr fėmijė dhe i asaj pėr tė rritur, kryeredaktor i revistės letrare pėr fėmijė Filizat
dhe i revistės letrare pėr tė rritur Jehonė anadrinie, del para lexuesit me librin mė tė ri me poezi
Guximi fle, tė parin qė u dedikohet lexuesve tė rritur.
Shumėkush tashmė e di se Agim Metbala ėshtė njė gjykatės me profesion, nga njėra anė, dhe njė
adhurues e krijues, nga ana tjetėr dy skaje qė nė ambientin tonė nuk ėshtė gjithaq lehtė qė tė
mishėrohen nė njė person. Ėshtė sė tepėrmi shėmbėllyese kjo shpėrputhje me atė ndėrmjet realitetit
me tė cilin ndeshet autori dhe shpresat e tij. Libri mund tė merret si rezultat i kėtij rrugėtimi jo fort
tė lehtė nga njėri skaj nė tjetrin.
Pėrmbledhja poetike Guximi fle ėshtė konceptuar nė katėr cikle: Kohė qirinjsh, Kėngė e gjallė,
Pėrkushtime dhe Lot e shpresė; ndėrsa atyre u prin njė kushtim pėr Ukshin Hotin, nė tė cilin lexuesi
do tė mund ta gjejė, nė trajtė epigrami, moton e autorit qė si mbėshtetje ka huazuar fjalėt e intelektualit
dhe atdhetarit tonė tė madh. Guximi i Ukshin Hotit ėshtė ai qė reflekton konceptin e pėrballjes sė vėshtirė
me realitetin edhe kur ai ėshtė tepėr i vrazhdė, tepėr kėrcėnues...
Ky guxim pėrbėn frymėzimin edhe pėr autorin e kėtij libri.
Pėrgjithėsisht krijimet e Agim Metbalės shquhen pėr njė unitet krijues, nė rend tė parė ky ėshtė njė njėsim
ideor e tematik, dhe kryesisht ato dominohen nga nota tė njė pakėnaqėsie tė brendshme tė autorit, e cila
herė-herė pėrkufizohet edhe me protestėn. Ai nuk e gjen atė qė dėshironte ta shihte nė Kosovėn e sotme,
andaj shpėrthen me njė gjuhė tė qartė:
Nė Kosovė
Ēdo gjė ėshtė e brishtė
E ftohtė, akull, akullnajė
Megjithėse nuk ngurron qė ti thotė kaq hapur gjėrat dhe jo vetėm nė kėto vargje, autori nuk bie nė
pesimizėm tė skajshėm dhe dėshpėrim, ngase ka njė aleate tė madhe nė kėtė rrugė ka shpresėn
pėr ndryshimet: